Benamio blogas

Sakoma, kad tai paskutinis genialaus režisieriaus Stanlio Kubriko filmas, skirtas Tomo Kruzo ir Nikolės Kidman meilei įprasminti. Tebūnie, taip.
Dabar visi žinome, kad šios poros meilė baigėsi, o filmas liko.

Mano kova su šiuo filmu prasidėjo gal prieš keletą metų, kai jį pradėjo rodyti „Snobo kine“ per LNK. Tačiau nei vieną kartą, kad ir kiek tūkstančių kartų jis buvo rodytas per žydrąjį ekraną, man taip ir neteko šio viso meno kūrinio pamatyti iki galo. Vėliau kompiuteryje tūnojo kelios piratinės kopijos, kurios būdavo trinamos net neperžiūrėjus, nes gi visas šitas meno kūrinys reikalauja tam tikros nuotaikos, susikaupimo, įsiklausimo.

Brendo tas reikalas ir vieną dieną draugei labai prašant atėjo laikas nuraškyti to brendimo vaisius. Taigi filmas buvo peržiūrėtas.

Siužetas. Yra vyras, yra moteris. Dar yra jų santykiai, klejojantys tikrovėje bei fantazijose. Yra šiek tiek ale „mistinių“ vaizdų bei „filosofinių“ minčių. Veiksmas vyksta beprotiškai lėtai.

Vertinimas.  Filmas man pasirodė visiškai neįdomus, ištemptas, pritemptas ir kitaip pritepliotas. Mano nuomone, filme nelabai yra ką žiūrėti apart nuogos Nikolės. Tiesa, dar buvo keletas „šokiruojančių“ visaip kaip sangulaujančių žmonių kardų. Tai viskas ką filmas pasiūlo per daugiau kaip dvi valandas spitrijimo į mirgančius vaizdelius. Labai neįdomu.

Ieškojau priežasties kodėl man šis filmas taip nepatiko. Gal čia priežastis ta,  jog paskutiniu metu mano filmų repertuaras apriboja pieštinėmis vaikams skirtomis komedijomis? Na gal ne.

Iš tikro nežinau, ar norėjau sugaišti tas dvi su trupučiu valandos žiūrint filmą ir suprasti mintį, jog viskas šiam pasaulyje sukasi tik apie aną galą – viskas yra tik fuck, fuck ir fuck.

Taigi, mano vertinimas bus bjaurus 3/10. Negaiškite laiko šiam filmui, maloniam vakaro praleidimui yra tikrai daug geresnių filmų.

Šiemet vasaros karščiai vargina kaip niekada anksčiau, termometras sieka naujų olimpinių aukštumų – o vargšas žmogus kraustosi iš proto nuo karščio bangos, kai lauke visiškas štilis. Štai tokia Lietuvos vasara kur lyja lietūs.

Mano vasara šiemet irgi įkaitusi kaip termometro stulpelis po paskutinio išlaikyto egzamino į fabriko katorgą – pardaviau vasarą, jos jau galas, bet toks jausmas, jog dar nebuvau atostogose. Na bet tai asmeniniai niekai.

Kadangi paskutiniu metu dirbu su slaptu projektu (Feisbuko gerbėjai tikriausiai jau pastebėjo su kokiu), tai pastarosios keletas savaičių buvo, yra, žada būti įtemptos. Tačiau visaip kaip beskubėdamas darbų rate noriu pasipasakoti apie smagius atradimus lietuviškos muzikos padangėje.

Vienu momentu man pasirodė, kad LT scena  važiuoja žemyn žemyn, kaip „Seno Kuino“ dainoje „Žemyn upe“. Jokio progreso.

Tačiau dabar norėčiau prisiminti prieš metus sugautą brangakmenį „Make it real project“, kuris, deja, staigiai kilęs, staigiai užgeso.
Pasiklausom „MIR project“ gabalo „Building“, kuriame padriki daiktai jungiami į vientisą, išbaigtą meno kūrinį:

Nežinau kaip, bet kažkokiu šaukimo būdu ima ir mano galvoje susišaukia visiškai negirdėtos grupės „Candee train“ gabaliukas „Smell your fingers“.
Žinant, kad klipas nufilmuotas labai paskubomis – keliu šampano taurę už muziką ir vaizdą, kuris, deja, ne visiems iš mano pažįstamų patiko.
Bet jeigu grupė savo maispeiso puslapyje nemeluoja, kad jų įtakos Nighmares on wax ir PJ Harvey, tada man atrodo viskas normalu.
Tad žiūrim ir klausom:

P.S. Šią grupę, galėsite išvysti rugpjūčio 12 dieną Vilniaus Mokytojų kiemelio terasoje.

Na ir trečiasis muzikinis atradimas lietuviško hip-hopo kūrėjai „Dee & Kamy“. Visiškai neseniai išleidę albumą „Original taste“, alsuoja senų jazz’o ritmų bei repo mišiniu. Jei jų klipe nematyčiau lietuviškų užrašų – sunkiai patikėčiau, jog tai lietuvaičiai. Va toks hip hop man patinka.

Tad, jei kas man bandytų sakyti, kad lietuviškos muzikos scena mirusi ir čia karaliauja vien tik pigus popsas, turėčiau prieštarauti, nes pagal mano muzikinių atradimų kiekį matosi, jog kaštą vasarą pučia šiltas muzikinių atradimų vėjas.

Negi manot kitaip?

Po paskutinės baisios ir siaubingos savo senuko sony ericson netekties, teko grįžti dešimt metų atgal ir paimti į rankas, Lietuvoje su vieno lito akcija it maru išplitusiu, nokia 3310. Nuo tos akimirkos, kai grįžau atgal į praeitį, supratau, ką reiškia sąvoka „išmanusis telefonas“. Tai toks procesas, kai išbyrėjus daugumai telefono mygtukų juos sugebi labai išmaniai sudėti atgal, kad telefonas vėl galėtų normaliai veikti.

Tačiau nepaisant visokių nelaimių ir kelionės atgal į praeitį, šiandien teko pakeliauti į dabartį ir gerą pusdienį rankose palaikyti vieną kitą tikrai išmanų telefoną. Sąrašas turėtų būti ilgas pradedant nokia, samsung, lg, didžiausia išmaniųjų gama pasižyminti htc, iphoną bei se xperia.

Iš viso šito margo gamintojų sąrašo labiausiai prie rankos lipo iphone 3gs, ht desire bei sony ericsson x10 mini.

Didysis visų princų princas iphonas žavi savo sąsajos lengvumu, programų greitumu bei malonia akiai vartotojo sąsaja. Vienas didžiausių šio aparato minusų yra didelė aparato kaina – virš 2000 lt. Taigi, iphone tikrai ne man.

Htc desire, tai labai jau panašus aparatas į didįjį karalių iphone. Nors manau, htc legend dar labiau panašesnis. Vartotojo sąsaja labai panaši į iphone. Telefoną valdyti yra labai paprasta, o ir pats labai neprastas didelis ekranas, patogiai sumėtytos piktogramos. Bet vėl kaina kiša šiam šauniam telefonui koją – apie 2000 lt.

O štai mažylis se X10 mini, mane maloniai pribloškė. Nors aparatas labai mažas, tačiau „liemens storumas“ leidžia jam maloniai įsitaisyti delne ir iš jo neiškristi. Šiuo atveju mažas dydis laimi patogumo atžvilgiu lyginant su „didžiaisiais“ broliais, kai aparatą gali apglėbti tik dviem rankom. Aišku, aš juokauju.
Brendant giliau šis aparatas pasižymi labai jautriu ekranėliu, kuris palieptas komandas vykdo iškart, nė trupučio nelagina ir šiuo parametru lenkia savo didįjį brolį se X10. Taip pat labai mane sužavėjo šio mažylio intuityvumas, programos labai patogiai ir suprantamai išdėliotos, viskas veikia tiesiog stulbinamu greičiu. O štai didysis brolis šiuo intuityvumu nepasižymi. Kažkaip atidaręs meniu aš pasiklysdavau ir nesuprasdavau – kas toliau. Dargi kad ir koks super mažas jis bebūtų turi fotokamerą su visais penkias megapikseliais. Šito tikrai nesitikėjau. Vėl mažytė maloni staigmena.
Asmeniškai man SE X10 mini primena iphoną, tik labai sumažintą jo versiją. Kolkas neradau patogesnio iš naujų išmaniųjų telefonų už priimtiną kainą. Šis mažylis daugumoje prekybos vietų nekainuoja net tūkstančio litų.

Tai vienas mieliausių iš šiandien bandytų modelių, kurį taip pat mielai priglausčiau po savo sparneliu.