Su šiuo grojaraščiu turėjau daug bėdų, nes vis nesugalvojau kaip gabaliukus sumėtyti, kad sietųsi pagal nuotaiką ir būtų tarytum muzikinė kelionė. Labai sunku, bet regis niekaip viso šito man neišeis padaryti, taigi mėtom ir vėtom kažikaip.
Dar prieš pradedant skaityti, perspėju, kad kai kuri muzikikė pasileidžia automatiškai, gal reiks daineles iš vaizdelio ir į youtubą kelti (gal kas turi alternatyvų pasiūlymą?), bet tai gali prasilenkti su autorinėmis teisėmis tai nežinau, nežinau.
Dar apie savo muzikinių receptorių skonio suvokimą. Kinta jie mat juos velnias. Kažkaip vis prigaunu save, kad kažkaip krypstu į electro lankas, tas man neitin patinka. Vis laukiu cinktelėjimo, kai pradėsiu vėl klausytis Jimmy Smith, Erik Truffaz, Eumir Deodato ir kitų..
Šeštadienis. Jėgų truputuką mažokai. Taigi pradedam kelionę į realybės šalį, pasakiškais garsais:
Šaltais baltais plastikiniais maišeliais užsirišę ausis, keliaujame per sniegą burbuliniais garsais. Aplink tik dūžtančių mėlynai baltų lazdelių garsai. Tink tong.
Mažomis mėlynomis ledo lazdelėmis keliaujame lyg laiptukais į visatos burbulų karalystę. Burbuliniai garsai ir mintys.
Lipus užlipus mėlynom lazdelėm ir užsiburbuliavus ant devinto debelies. Atsibundi. Nedrąsiai apsižvalgai ir tokias pat nedrąsiais žingsiukais pardedi lėtai judėti debesų Prasiveria pasakiškas vaizdų kaleidoskopas. Rodos viską kas pasaulyje dedas, jauti ir matai, debesų lengvu patalu sklesdamas keliauji pirmyn į vaizdinių upę. Pailsi ir vėl keliauji. Link vaizdų upės. Link pradžių pradžios.
Link pradžios sukant amžinąjį variklį, skrodžiant debesims mintis, skraidant ir liuliuojant.
Nuklystant kažkur, bet būnat vis dar čia. Sukasi amžinasis bėgimas. Amžinasis variklis artėjant prie pradžių pradžios.
[vodpod id:Groupvideo.2095613&w=425&h=350&fv=]
O pradžioje buvo taip. Dievas sutvėrė pasaulį. Nepamiršo ir jazzo.
Atsipaipaliojus visada būna pradžia. Nauja pradžia. Bėgimas ratu kiekvienoje naujoje dienoje. Ir viens ir du ir trys. Opa. Debesys toli toli. Žemiškųjų vaizdinių upės: kalnai ir kloniai. Jap ir Baranauskas kažkur šalia žemės sutvėrimo. (muzikinė šios dainos gamyba man labai primena Mocean Workerio kūrybą, apie kurį rašiau meno duobėje ir čia pas sau, kažkaip panašūs semplai ar kažkas)
[vodpod id:Groupvideo.2095560&w=425&h=350&fv=]
Kažkoks keistas jausmas jausmas, jog tik skaldant ir valdant galima užkariauti pasaulį.
Kietai tvirtai keliaujant per statybų, šokių aikšteles. Kalam kalam savo ritmus, masturbuojam savo ego prieš minią. Mes mažyčiai, bet valdysime. Hitleris, mažas, bet daug užsivaldęs. Per liaudį į valdžią.
[vodpod id:Groupvideo.2095629&w=425&h=350&fv=]
Prisižiūrėjus per daug vaizdų apima beprotiškas noras viską daužyti ir griauti. Nespėję su pasauliu susipažinti, jo atrasti, patirti, keliaujame link savi destrukcijos, nuo per didelio pasaulio pažinimo, kataklizmai artėja.
Mylėti, negalima kitaip. Mylėkitės, mylėkit, supkit vienas kitą į meilės audinius. Moterys ir meilė joms iššaukė kataklizmus. Moterys ir meilė joms, gali atitolinti pasaulio pabaigą. Dar viens lipšnus bučinukas ir visas mano pasaulis tu. Keliaujame kartu į savo pasaulių vandenynus. Skesti, tik skęsti, gelbėti negalima.
Išlipę iš vandens, lėtai, ilgai, tingiai džiovinamės savo kūnus piešais radiaciją skleidžiančią saulę. Pasaulio pabaiga. Trys minutės ir viskas. Bet tebūnie. Dainuok man jazzą ir meilę.
Sąstingis ir malonus jausmas, jog šiandien viskas baigiasi. Pati geriausia diena.
Tad, iki malonaus rytojaus.
benamis
Nusprendžiau, tavo grojaraščius žiūrėsiu prieš miegą. Tipo pasaka, ir paliekami pasakos veiksniai.
Just like always, suprask kaip nori :)
Ir kad ir kaip nesinori persiorientuoti, tai ten kur ne youtube, nei pavadinimus rodo, nei ką, apskritai pauzę tik padaryti duoda. Jei jau taip, būtų šaunu, kad pavadinimus parašinėtum apačioje. fenks..