Pasakų princas
Kartą seniai seniai už devynių kalnų ir devynių jūrų buvo pasakų karalystė, kur bėga Šešupė ir Nemunas teka.
Šioje stebuklinėje pasakų šalyje gyveno karalius ir karalienė ir turėjo mažą karaliuką.
Augdamas mažytis karaliukas pavirto tikru princu.
Buvo be galo žavus. Žavėjo visas karalystes damas, kad ir kur bepasisuktų visada sulaukdavo besaikio karalystės damų dėmesio.
Kaip ir pridera tikram princui, visur važinėjo geriausiais žirgais (dažniausiai baltais) ir aukso puošta karieta. Savo grožio puoselėjimui skyrė irgi ne paskutinę vietą: turėjo savo kirpėją, siuvėją, plaukų šukuotoją, batsiuvį ir visa kita ką priklauso turėti tikram princui. Turėdamas pilnas saujas laisvo laiko ir norėdamas dar labiau versti karalystės damas iš kojų princas užsiėmė poezija ir neilgai trukus iš poeto pavirto vienu žymiausių karalystės dainiumi.
Net ir prabėgus ne vieneriems metams po princo mirties, nuo karalystės dainių lūpų niekaip netilo baladė apie beieškantį kranto meilės laivą. Šio princo gyvavimo metais buvo išpuoselėtas meilės baladžių žanras.
Taigi princas tapęs žymiausiu karalystės dainiumi ir turėdamas begalę laiko, keliaudavo savo baltais žirgais po stebuklingosios šalies miestus ir miestelius. Tačiau mieliau rinkdavosi provincijos miestelius, nes ten žmonės labiau mylėjo ir gerbė tikrąjį muzikos princą. O karalystės sostinėje netrūko visokių pavydžių gnomų bei kitokių menkystų, kurie visaip princo meilės dainas dergė ir kitaip stengėsi princui pakenti. Sklando legendos, jog skleisdamas muzikinės poezijos žavesį vienoje sostinės gnomų užeigoje, vos apsisaugojo nuo mirties pamėkelių.
Taip bevažinėjant nuo miesto iki miesto, pasklido gandas ir kitose karalystėse.
Na ir žinoma, kitos šalies karalius išgirdęs apie tokį dainių pasikvietė į savo karališkus apartamentus, kad pasuoktų apie meilės vingrybes, kelius ir klystkelius.
Reikia paminėti, jog svetimoje karalystėje moteris buvo labai labai baisios, apaugusios plaukais ir labai nevalyvos, o vyrai buvo dar labiau pabaisiški.
Taigi, bedainuojant pasakų princui apie meilės aistrą ir galią, anos karalystės vyrai, užsinorėjo meilės saldumo, o kadangi saldusis vynas buvo lengvai driokstelėjęs galvon ir reikia priminti neatidžiam skaitytojui, kad dainių dainius buvo neišpasakyto gražumo, anos karalystės vyrai paėmė ir pamylėjo pasakų princą kuo karščiausia meilės liepsna.
Grįžęs savon karalystėn pasakų princas užsidarė savo pilyje ir laižėsi žaizdas, likusias po vyriškos meilės nakties. Slinko dienos po dienos, o princas vis tūnojo savo aukso rūmuose ir tylėjo. Rodės, kad karalystėje vis liūdniau ir liūdniau daros, jog paukštukų čiulbesys pasidarė nebe toks mielas ausiai. Karalystės moteriškės pradėjo lieti ašaras dėl žymiausio dainiaus liūdesio.
Taigi, pasakų princas po daugelio dienų liūdesio liepė visiems savo šaukliams išplatinti ant visos karalystės skelbimų lentų, kad princas ieško damos vestuvėms.
Neilgai trukus princas išsirinko sau tinkamą karalaitę, iškėlė vestuves, jog pasibaigus vestuvėms dar tris mėnesius netilo gandai apie šių vestuvių prabangą, dalyvių skaičių ir be perstojo tekėjusias midaus upes.
Po vestuvių su karalaite princas tapo nebetoks populiarus ir laukiamas savo karalystės damų miestuose ir miesteliuose. Retai kada beišvykdavo kur pasuokti apie meilės saldumą, o laikui bėgant visiškai užsidarė pilyje su savo mylimiausia moteriškaite.
Šie gyveno ilgai ir laimingai.
Bla bla bala.
Trumpa interpretacija.
Grožis reikalauja aukų.
Per šiknaskylę proto įkrėsti galima, tačiau tai skausmingas procesas, bet padedantis priimti teisingą sprendimą.
2009 Kovo 6 3:57 pm
ženyjiesi?
2009 Kovo 6 4:14 pm
Nope.
Pamąstyk realiau, bet vardo neskakyk, ar Lietuvoje turime daug dainingų pop princų?
2009 Kovo 6 4:50 pm
tu kalbi apie tą storulį, kuriam už tai, kad pažadėjęs per vestuves dainuoti, jose nedainavo, o dainavo (na ir durnas – tam pačiam pastate) savo daugės dainininkės baliuje, girti vestuvininkai šiknon šampano butelį sukišo (ir jis po to kmuk operuotas)?
ale ir domiesi gi tokiais dainorėliais :)
nors, turiu aš jo cd :) iš paties princų rankų gavau :) ir su parašu :) bet ar esu klausęs, tai neatsakysiu. veikiausiai ne.
2009 Kovo 6 5:19 pm
Žiūriu tamstos žinios tikslesnės ir objektyvesnės.
Nes mano gautos nepatikimais kanalais gandų lygyje todėl negalėjau tiesiai šviesiai pareikšti žinokit žinau naujieną.
Aš nesidomiu tiesiog pateikiu situacijos paradoksą per savo pasakų pasaulį, nepasakant tiesiogiai kaip buvo neprimetant savo nuomonės.
O meilės laivas prigėrusioj kompanijoje tikrai suartina, jei bent vienas žino žodžius.
2009 Kovo 6 5:31 pm
tam, ką surašiau, žodžiai ‘žinia’, ‘tikslu’, ‘objektyvu’, ‘informacija’ visiškai netinka.
tie patys gandai (nors kai kurie spaudoje publikuoti).
įdomu, kad šiuos gandus kai kurie žmonės (net jau užsieniuose gyvenantys) bet kartą per du-tris mėnesius man pasakoja kaip didžiausią naujieną :D
2009 Kovo 6 5:38 pm
Šiaip čia labai senas gandas metų senumo kažkur.
Todėl naujiena gal ir nelabai tikslu vadinti.
Aš seniai tą žinojau, bet vat vieną dieną susapnavau kaip šią istoriją pateikti ir vuolia :)
2009 Kovo 6 5:44 pm
na matai, net tau tai naujiena. nes tik metus žinai.
aš pirmą kartą išgirdau (perskaičiau) kokiais 2006.
kiek bus dar tokių, kurie perskaitę tavo pasaką ir mano postrigavimus, savaip tai interpretuos ir supras kaip naujieną? :)
2009 Kovo 6 6:01 pm
Na taip tu teisus.
Nors kaip tu pasakei tai nėra jokia naujiena.
Aš nežinau ar metų senumo gandas yra naujiena?
Tegul supranta kas tik nori ir kaip tik nori.
Jų teisė.
Mano darbas baigtas.
2009 Kovo 6 9:32 pm
:D
gandų fabrikėlis. bet visai neblogai ta versija pateikta… :) nors gal šiek tiek išbaigtumo trūksta. bet aš nesu literatūros kritikė, tai nevermind.
o šiaip aš pvz. irgi tiek nesusivokus realiam gyvenime, kad tokių gandų negirdėjau iki šiol, kol neperskaičiau šios pasakaitės :)
2009 Kovo 6 10:45 pm
Na, viziems žinomam dainorėliui tikrai KMUK tikrai toje vietoje tikrai rimtos problemos buvo (greituške atvežtas), bet kai jis pretenzijų niekam neturėjo, tai įvykio kaip ir nebuvo, ania?
2009 Kovo 6 11:18 pm
Jūs man greitai paaiškinat kas Tas KMUK yra arba nuorodą įmeskit?
Buvo kažkas iš pasakų šalies, kurioje problemų niekas neturi, o jei jos ir būna – stebuklingai išsisprendžia.
2009 Kovo 6 11:30 pm
kmuk – kauno medicinos universiteto klinikos
grumlinai,
o tą istoriją, aišku, pasakojo „pažįstama daktarė“, ane?
kiek ta daktarė pažįstamų turi :)
2009 Kovo 7 1:12 am
Turi tiek pazistamu, jog per puse metu gandu pavidalu atkeliauja iki Vilniaus. Pletkai nekyla is niekur kaip ir anekdotai.
2009 Kovo 7 9:20 pm
-› Rokas Arbušis – pasakojo kolega, kurio giminaitė dirbo brigadoje, priėmusioje nukentėjųsį. Tiesiog diagnozę persakė: „stiprūs išangės sužalojimai“
2009 Kovo 8 12:28 am
ok ok… švogerių kraštas…
visus gandus galima suversti „giminaičiai sakė“
2009 Kovo 8 1:52 am
-› Rokas Arbušis – man asmeniškai visi tie Ciuciai Ritinai ir panašūs į juos žvaigždukai giliai px, nes aš tą šušerą jei ir esu priverstas klausytis, tai tik įkliuvęs be šansų pasiplauti. Taip kad ta jo bėda buvo ar nebuvo – man monopenisualu ;)
2009 Kovo 8 7:28 pm
na ką ir sakau: giminaičių susiėjimai (dažniausiai – nereguliarūs dėl giminės narių skaičiaus pasikeitimo) tuo ir žavus, kad čia visad išgirsi įvairiausių istorijų, o kartais, užspeistas tarp tetos ir dėdės užstalėje, ne visada pabėgsi, privalėsi išklausyti :)