Peripetijos
Pasaulyje yra rimti žmonės, tokie rimti, kad kartais į juos pažiūrėjus ir pats nepastebėdamas patampi labai rimtu, o nuo įtaigesnio tokių rimtų žmonių žvilgsnių gali ir susigraudenti, nes mat kaip rimta gali pasidaryti.
Porą tokių rimtų žmonių ir noriu jums pristatyt, kurie kaip tikriausiai pagalvojote gyvena kažkur labai toli nuo mūsų, deja, deja, šie personažai gyvena kažkur šalia mūsų niekada nemiegančio miesto kartoninėse dėžutėse, kuriose stengiasi būti labai rimti ir savo rimtumu paveikti žmones, kad ir tie neišmanėliai suprastų, kad jie yra labai rimti.
Vienas tokis konkretus egzempliorius gyvenantis netoli Vilniaus pradžios ar pabaigos, priklauso iš kurios Lietuvėlės vietos žvilgterėsi, irgi įsivaizduoja, esantis labai rimtas ir svarbiausia išsilavinęs, o kad niekam nekiltų jokių abejonių šio žmogaus išsilavinimu, tam šis žmogus klijuoja skelbimus, kuriuose akcentuoja savo įsilavinimą:”Jaunas, išsilavinęs vaikinas pirks butą jūsų name…”. Taigi, šioje vietoje niekam neturi nė mažiausios abejonės kilti dėl šio žmogaus rimtumo bei išsilavinimo stokos.
Kitas rimtas žmogus gyvena visai šalia manęs, na tas kaimynas, pirmos durys į kairę ar į dešinę nuo manųjų, tikslios dislokacijos vietos neišduosiu, dar koks rimtuolis užsipuls mane visu savo rimtumu, o tokių rimtuolių aš bijau kaip velnias kryžiaus.
Kaip supratote šiuos du rimtuolius vienas apie kitą nieko nenutuokiančius sieja vienas bendras bruožas – rimtumas.
Stabtelkime čia. Tegul ši istorija būna užrašyta.
Kas keisčiausia tokie rimtuoliai yra rimti, nes mano dirbantys labai rimtus darbus, nors mano asmenine nuomone yra ciucikai laižantys savo darbdavio kojas ir apsimetantys labai svarbiais asmenimis.
Blogiausia, jog tokie rimtuoliai būdami ciucikai prie savo darbdavio kojų visą tą rimtumą parsineša namolio ir supratę, kad tik čia gali “iš tikrųjų” pabūti labai rimtais ir svarbiais asmenimis pabūti, pradeda rodyti visą darbe užgniaužtą rimtumą.
Jau darosi aiškiau kur link lazda linksta. Važiuojame toliau.
Vienas toks rimtuolis, kuris gyvena arčiau Vilniaus pradžios ar pabaigos pradėjo domėtis mano asmeniniu gyvenimu, man nežinat.
O čia jau aš pradedu tapti rimtas, nes kai prie tokių rimtuolių prisilieti, kaip minėjau, ir pats gali patapti labai rimtu.
Vieno dalyko aš nesuprantu iš vieno šio labai rimto žmogaus pozicijų: kodėl mano asmeninis gyvenimas yra dėliojamas iš nuotrupų ir atsitiktinių gandų?
Juk gyvendami atviroje ir šiuolaikiškoje visuomenėje, būdami tolerantiški ir visokie kitokie, turime krūvas priemonių kaip susikomunikuoti su vienu ar kitu asmeniu ir jo tiesiai šviesiai paklausti kaip ten viskas yra iš tikrųjų.
Aš tikrai suprantu, jog galima dėlioti kažkokio seniai užmiršto pažįstamo gyvenimą, iš nuotrupų ir nuogirdų, jei nėra jokios galimybės su juo susitikti ar tiesiog seniai nebepalaikomi ryšiai ir to “seno pažįstamo” gyvenimas yra tik pletkas, praskaidrinantis dieną.
Bet kas keisčiausia, jog tą rimtuolį man karts nuo karto tenka pamatyti besišypsantį ir man spaudžiantį ranką, o vėliau iš nepatikimų šaltinių tenka sužinoti, jog prisirankiojus informacijos apie mane yra priešiškai nuteikinėjami žmonės mano atžvilgiu. O čia jau bėda biškie.
Kortų atidengimas.
Gyvenimas jau yra taip surėdytas, kad “laimingo atsitiktinumo dėka” tampi susaistytais tam tikrais santykiais su žmogumi iš priešingos galaktikos – moterimi.
Ir savaime suprantama, kad tampi tam tikra dalimi tos priešingos galaktikos netikėtai įsirėžęs į traukos lauką , apie tave sužino tos galaktikos gyventojai (šeima).
Suprantama, kad šeima gali įtakoti “žmogų iš priešingos galaktikos”. Normalu.
Bet kai tas meteoras įsirėžęs “laimingo atsitiktinumo dėka” į kitą galaktiką pradedamas bombarduoti kitų galaktikos žmonių.
Meteorui reikia susizgribti ir apginti savo teisę į skriejimą orbitą.
Paprasčiau.
Esu aš, yra mano draugė, yra jos brolis.
Aš nesuprantu kodėl yra renkama informacija šio asmens apie mane ir vėliau šiomis žiniomis remiantys yra nuteikinėjami mano draugės gimdytojai?
Jūs mielieji man atsakykite, koks to žmogaus reikalas koks aš esu, jei tiesiogiai jokios įtakos nedarau. Jei jam kyla klausimų apie mane galima gi šnekėtis ir spęsti kažką.
Taip sakant, aš neskaičiuoju kartų kiek pastarasis su savo brangiąją užsiiminėja seksu, man net neįdomu ką jis gyvenime veikia ar jo brangioji veikia.
Jei žmonės yra kartu tai reiškias taip ir turi būti.
O čia pradedami kišti tokie dalykai, kad man net koktu darosi.
Jūs įsivaizduokite, man yra prikišinėjama (už akių), kad aš esu bedarbis, kad nesimokau ir to pasekoje darau neigiamą įtaką. Hm, ne visiem nusišypso laimė kažką dirbti, ypač šiuo momentu. Esu sąžiningai ir nesąžiningai atidirbęs du metus. Tai…
Dar vienas svarbus momentas, asmeniškai man, kadangi esame daugmaž suaugę žmonės karts nuo karto “pasivogiu” mergaitę iš gimdytojų.
O šiam asmeniui kyla toks pamąstymas mano sveikam protui nesuvokiamas: kadangi jo sesuo pas mane vos ne kasdieną nakvoja (realybės neatitinkanti statistika), dėl to NAMAI YRA NESUTVARKYTI.
Keistas klausimas, juk dievas žmogui davė rankas tam, kad su jomis galima būtų dirbti. Matai netvarką tai griebk ir sutvarkyk, o ne lauk kol kas iškuops.
Tai ką man daryti, jei mano namuose tik vyriška kompanija?
Kviestis valytojų komandą?
Kitas šio žmogaus sveiku protu nesuvokiamas pareiškimas yra, kad maždaug motina yra nusenusi, tai reikia valgio gamybą užkrauti ant mano draugės pečių, nes ji tik mokosi ir nieko neveikia.
O šis veikėjas jausdamasi be galo svarbus to negali daryti, nes dirba.
Pala, pala, o tai tėvai irgi bedarbiai ar kaip…?
Ir dar šis veikėjas, nors ir dirba mokesčiams neprisideda. Tai kažkaip nežinau…
Sakykite ką norite, bet tokie pareiškimai man sveiku protu nesuvokiami.
Gaunasi taip, kad moteris yra nemokama valytoja, maisto gamintoja, vaikų prižiūrėtoja ir seksualinių paslaugų teikėja, kurią nusiperki sumokėjęs santuokos mokestį?
Ir gali naudotis iki šis nemokamas agregatas užvers kojas…
Man rodos laukia aršus pašnekesys su šiuo veikėju.
Nors gali būti ir kitaip, mane nervina kai esu kišamas ten kur nereikia ir esu pats priverstas kištis kur nenoriu.
Totalinė debilizacija.
2009 Kovo 17 2:42 pm
kai koks neaiškus tipas lįstų prie mano sesių, ui kaip pasiaiškinčiau, kas per tipai.
tik va bėda – jos pačios sugeba viską išsiaiškinti ir joms smalsiau, kokios damos mane gali pavergti :)
vienžo, rūpinimasis šeima – natūralus reikalas.
o visa kita – jau negerai.
tik, nepyk, benami, tingėjau antrą kartą skaityti ir loginių klaidų ieškoti – ne visur supratau, kur ir ką veikiantys asmenys daro, kokie jiems vaidmenys skirti…
p.s. o tos mergaitės iš ano įrašo, kur nuotrauka neva man buvo skirta, kontaktų dar neradai? :D
2009 Kovo 17 3:52 pm
Turiu, bet neduosiu, nes nemanau, kad tai personai reikalingas tavo dėmesys.
O nuotrauka buvo išimta pastarosios prašymu.
O dėl to neaiškaus tipo tai čia pagal idėja aš, tai duotum man?
Suprask, kad viskas yra gerai, bet prie ko čia aš?
Kodėl kažkas nieko nežinodamas apie mane nuteikinėja mano draugės šeimą prieš mane?(Suprasčiau, jei visą laiką gertume šlaistytumemės pakampiais ir šiaip…visusm nx px siuntinėtume ir t.t.)
Ir viską daro už akių….
Bjauru, va kas yra.
Tokiam per smegeninę gyvenimas turės pystelt.
2009 Kovo 17 4:42 pm
iš kitos pusės – nepatinki tu broliui, jis gina save ir sesę, tad imasi visų priemonių. taip daro dauguma žmonių.
o kad nuotrauką išėmei tai bėda. aš jos išsisaugoti nespėjau. dabar teks mintyse atkurti tąjį grožį… :)
(ok, tema baigta – pajuokavom ir užteks. bet ji juk žino, kad yra graži, ar ne? bent jau toje foto)
2009 Kovo 17 4:43 pm
Kažkoks bičas intrigantas:) O ką tavo draugė?
2009 Kovo 17 4:49 pm
@Rokai, įtemptai ieškai antrosios pusės?:)
2009 Kovo 17 5:20 pm
@cgedai,
kažkur neseniai perskaičiau, kad jos reikia ieškoti intensyviai kaip darbo – visais įmanomais būdais :)
2009 Kovo 17 5:53 pm
Gerai daugiau tada asmeniškumų.
Suprask, galiu aš nepatikti tam broliui, bet šitaip elgtis ir tokius ale ragus sesei statyti yra absurdo teatras.
Gi šis dydžiavyris savo noru buvo išėjęs iš namų, mat tėvai jį išvarė(?), o po trijų mėnesių grįžo ir dabar įvedinėja savo tvarką.
Šis žmogus ne tik, kad negina savo sesers, bet ją skaudina tokiomis šnekomis.
Aš tai net pavadinčiau tam tikru psichologiniu smurtu.
O pareiškimai, kad na motina sena, o jis dirba, tai mano draugė turi jam pietus ruošti, nu ble…
Šiaip nežinau koks ginimas gali būti, jei visas varymas vyksta už akių, kai žmonės net nesišneka ir vienas kita ignoruoja.
Tipo, bent mano galva nesuprantamas dalykas yra, kad dirbi, gyveni pas tėvus, nemoki nė cento ir dar kitiems nurodinėji ką daryti.
Cgedai, na mano draugė strese, nes nežino kaip elgtis, o mano įsikišimas į tokius santykius gali tik pabloginti visą situaciją, o mane tai siutas ima…
Rokai, dėl tos pažįstamos.
Aš jos nesu matęs jau tris metus, nemanau, kad tau reiktų pergyventi ar ji žino, kad graži yra, manau vaikinu dėmesiu nesiskundžia :)
Šiaip yra labai fainas žmogus, visame kame.
2009 Kovo 17 6:43 pm
ok, benami, sakykim, kad detalesni paaiškinimai rodo, jog čia ne sesės gynimas. gal čia tas variantas, kaip tinginys mato, kad jo tarnaitė tuoj bus ne jo, ir visaip bando tam sutrukdyti (regzti intrygas lengviau, nei plauti grindis. ir įdomiau. nors geroms reikia ui kiek triūso…).
gal kokia kita bėda (psichiatrai tegu priežastis nustato).
situacija išties nemaloni.
nemanau, kad jos paviešinimas (net neminint vardų), ją išspręstų, bet gal sulauksi protingų patarimų :)
blogai, kai tavo draugė atsidūrusi tokioje padėtyje.
ką daryt? turėtum vaikščioti susirūpinusiu veidu iš kampo į kampą, ir svarstyt.
gal į snukį duot? o gal alaus kartu išgert? o gal „į kairę“ kartu nueit? o gal ignoruot ir viskas susitvarkys?
pasakysiu kaip koks senis: jauni esate, viskas susitvarkys.
bet puikiai žinau, kad tai nei palengvins padėtį, nei paguos.
todėl nieko nepatarinėsiu. kažkas bus, o kas, nežinia…
2009 Kovo 17 6:57 pm
Situacija nemaloni. Ir tu pagaliau ją „perkandai“.
Šitokios situacijos mano namuose ne naujiena tik, mes į viską reaguojam šiek tiek kitaip.
Nu pofik kas ką sako, aš gyvenu savo gyvenimą.
Taip sakant skiriasi šeimų požiūris į problemas.
Pašnekėjau su savo mama, tai sako, jog besiparindamas gali vėžį įsivaryt…
Na, viskas tęsiasi cirkas važiuoja.
O, kad aiškiau kas pas man šeimoj vyksta, tai motina su tėvu, nors ir kartu gyvena savo santykius per advokatus aiškinasi. iki ko galima prisigyventi…
2009 Kovo 17 7:28 pm
labai jau tu atviras šiandien… perskaičiau tai, ko visai nenorėjau žinoti…
problemą „perkandau“ po detalesnių paaiškinimų, nes jų neradau įraše. arba savijauta nekokia (per anksti išsirengiau iš šiltų megztinių), arba netiksliai surašei :)
ai, eitum mokytis kelnes lyginti gaimindamas :D
2009 Kovo 17 7:56 pm
Arba iš didelio rašto išėjau iš krašto :D
Gavai dozę interneto įspūdžių, kurių tau nereikėjo, bet ar ne kaip visada?
Maisto gaminimas lyginant kelnes, tai ne tas pats kaip lyginti kelnes ir buriuoti, tai dar sudėtingiau :D
2009 Kovo 17 8:44 pm
toli dar tau iki krašto… :)
dozę sakai? kažkaip pamaniau – ėgi tu pakankamai atviras (pvz, apie kvaišalus kai rašei). apskritai, tokių atvirų išpažinčių nemenkai (kartais ir aš paatvirauju) tinklaraštijoje.
kepti blynus ir lyginti kelnes tikrai sunkiau, nei buriuoti. nes kai buriuoji, bent jau kelnių nelygini. nebent buriuoji „virtualiai“ :)
2009 Kovo 17 9:36 pm
bral susinervinau…
koks kieno sup**** reikalas kaip tu gyveni? man tai nenormaliai atrodo, kad kažkoks liaušis stumdo sesę, nuteikinėja jos draugą prieš tėvus. nu nafig. čia man atrodo tas žmogus nelabai sužalotas intelekto.
tiesą sakant, man beveik panašiai buvo. tik kad tai buvo ne brolis, o mano jau buvusio draugo motina, kuri nuteikinėjo prieš jį mane, nors mes matėmės su ja tik vieną kartą. aš jai nepatikau ir nežinau kodėl :) todėl kad nepatikau motinai, buvo viena iš tų kelių priežasčių, dėl kurių fantastiški santykiai turėjo baigtis. bral, skaudu iš tikro buvo…
tad linkiu, brolau, tau nepasiduoti visokioms peripetijoms… turėtum su drauge dėl to labai rimtai pasišnekėti, nes jei jūsų santykiai su ja geri, tai jokie tokie „tipai“ neturėtų ardyti draugystės.
2009 Kovo 17 9:38 pm
Žinai, Rokai, man šiandien tokia nuotaika kai norisi rėkti, bet nėra kur, tai tinkraraštyje išsispygauju…
Lengviau pasidaro ir į problemas iš kito kampo pažvelgi…
Tokis virtualus išsirėktukas :)
O kas liečia kvaišalus, tai aš tik alko ir ž naudojau, nes kaikurie ten prisigalvoja, kad rijau ratus ir amfą šniojau kibirais…
2009 Kovo 17 9:46 pm
Vilma,
kas liečia draugystę su ja viskas gerai, tik bijau, kad po tokių zajobų nervai kai kam nepakriktų, nes truputį jautrus žmogus yra, o mane tai tik piktumas jama.
O tos mamos, kurios kontroliuoja te draugystes tai visai pzdc, tipo man mamytė pasakytų, kad nedraugauk su ta ar ana, taip aš jos ir klausyčiau, jau geriau su tėvais susiėsčiau, nes gi noriu su tuo žmogum būti ir vsio.
Pažįstu tokį kaunietį, kuriam mamytė „renka“ drauges, nu tai ir sėdi senbernis, nes mamai niekas neįtinka…
Apskritai, mano galva, geriausia yra kai su savo tėvais sutari kaip su gerais draugais(daugumoje atveju) ir tu jų net neverčiamas klausi patarimo, nebijodamas būti iškoliotas ir aprėktas…
Nes kai tėvai tsakant pisa protą dėl vieno ar kito dalyko isterikuodami tai afektas būna atvirkštinis…
2009 Kovo 17 9:47 pm
Siesta,
aiškus reikalas – jautė motinos širdis, kad sūnų ragana gali pagrobti, tai ir kovojo, neatidavė. supaistysi tų motinų širdis… :)
benamis,
aiškus reikalas, kad jei padeda – rašyk. juk tai vienas iš spichologinių „triukų“ – bėdas popieriuje išguldyti.
o jei suveikia teigiamai, tai gerai.
man būna – užduodu garsiai klausimą, o nesulaukęs atsakymo pats jį randu :)
dėl kvaišalų – taigi ir c2h5oh kvaišalas. tik legalus ;)
2009 Kovo 17 9:51 pm
Apie kvaišalus tiek iš teorijos (kaip gainami), tiek praktiškai (kaip vartojami) turiu pakankamai patirties.
O alko toks pat narkotikas, tik ne toks paveikus ir panašiai…bet kodėl tarybų laikais tiek žmonių gydėsi tą ligą?
Atsakymą, mes žinome ir tai atskira tema.
2009 Kovo 17 9:51 pm
…ir dėl to aš džiaugiuosi, kad mano tėvai normalūs ir niekad nesikišo į mano asmeninį pasaulį. dabar tokią baimę turiu pažindintis su vaikinų mamom :D todėl ir nesipažindinu jau daugiau nei metai :D
velniava, iš tikro, kai kažkam reikia vat imti ir sugalvoti kontroliuoti kitus suaugusius žmones.
dabar taip primečiau, kad pradėčiau reguliuoti brolio drauges pvz. nu nedaeina man :) kaip? kodėl? gi jis turi savo protą, savo jausmus, ir sakyk nesakęs, iš tikro dzin yra, jei meilė širdy…
sunku suvokti, bet nervų čia jau auksinių reikia…
2009 Kovo 17 9:55 pm
Rokai :) gausi per snapą :)
joa, iš tikro aš ragana. kai išsiskyrėm po ilgų diskusijų su tuoju, tai po poros dienų jam Subaru pavogė iš kiemo :) nieko juokingo, nu bet vis tiek sutapimas koks, cheche :p
(siaubas… kas čia man per atvirumo valandėlė…)
2009 Kovo 17 10:34 pm
o man buvo atvirkštinis variantas – sesės buvęs bachūras ėmė man aiškinti, kad nemoku aš su pinigais tvarkytis… tai taip mane supykdė tada, kad pirmąsyk gyvenime rimtai žmogų pasiunčiau nx (jis aišku neatsiliko) ir sesei pasakiau, kad tegu pas mus lankosi jis tuomet, kai aš darbe būnu… kitą dieną jis atėjo atsiprašyt tipo, bet taip man bent atrodė, kad nerimtai, tipo tik dėl sesės nusileido.. aš šiaip jau sunkiai iš kantrybės išvedama esu, reikia labai pasistengt norint mane supykdyt, bet jau kai supykstu, tai pasireiškia temperamentas :) tai kokį mėnesį taip gyvenom – aš grįžtu, jis išeina. paskui jau jam truputį paaiškėjo, kas ir kaip, ir kad svetimam žmogui tu negali aiškinti tokių dalykų. pinigai man ir šiaip skaudi tema, o dar kai pacanas ėmė man aiškinti, pats nedirbdamas ir iš tėvų duodamų pinigų gyvendamas, kaip man reikia tvarkytis su pinigais, ir kaip aš to nemoku daryt… nu tai pasiutau nežmoniškai.
bent tiek gerai, kad paskui po kokio pusmečio jis patapo jos ex bachūru :) na, šiaip jis mano brolio kambariokas dabar, pats dirba normaliai, žodžiu, kažkada prisiminėm tą barnį, tai pasakė, kad jam tik po kurio laiko pasidarė aišku, kame buvo jo klaida.
smagu, kad žmonės tai suvokt sugeba, savo klaidas :) anksčiau ar vėliau, bet sugeba.
Benami, deja, matau, kad iš tavo papasakotos istorijos aišku, jog bent šiuo metu jis nieko į tą pusę net nemąsto, jog daro nesąmones.. man regis, gal padėtų (jei įmanoma – aš gi tų žmonių išvis nepažįstu) nuoširdus tavo pokalbis su jos tėvais. tiesiog ramiai papasakotum, kur jos brolis, teigdamas, kad tu darai blogą įtaką, klysta. tiesiog paklaustum, kas juos neramina – ar tai, kad tu šiuo momentu darbo neturi, ar tai, kad kartais ji pas tave pasilieka, ar kas? tiesiog pamėgink parodyti jiems, kad pakankamai rimtai žiūri į jų dukrą ir nesiruoši nei iš kelio jos vest, nei ką – tiesiog nori su ja būti…
bet čia šiaip man tokia mintis šovė – nuoširdus ramus pokalbis, jei jis įmanomas, dažnai labai padeda išsiaiškint situaciją ir sudėt taškus ant i.
net nežinau, ar su tuo broliu kartais nepadėtų toks pokalbis išsiaiškint viską? gal iš tiesų jo toks būdas (netikęs) parodyt, kad dėl sesers jis nerimauja? bet vėlgi, aš nežinau, ar toks pokalbis su juo įmanomas. emocijos visgi savo padaro.. sunku kartais per jas perlipt ir protu spręst situaciją. bet, kaip sako mano mama, būk už jį protingesnis – tu pirmiau nei jis nusileisk (čia perkeltine prasme tas „nusileidimas“ – t.y. pirmas pasiūlyk taikos pypkę/alyvos šakelę/etc.) ką gali žinoti, gal ramiai pabandžius išsiaiškinti, ir pavyktų?
bet sakau, kai nežinau tikros situacijos, kai nepažįstu žmonių, tai mano šie patarimai gali būt visiškai nei į tvorą, nei į mietą… :) tad neimk visko paraidžiui. pats manau pajausi, ką reikia daryti ir ar reikia daryti. tik prieš ką nors darant, leisk truputį atvėst emocijoms. patikėk, taip išvengsi problemų arba jas sumažinsi :) sunku susilaikyt, žinau, kai taip pikta ir skaudu… bet verta. sėkmės ir kantrybės tau su juo ;)
2009 Kovo 17 11:17 pm
Thirteen,
tiesa, išmintis ir ramybė trykšta tavo žodžiuose.
bet vistiek paironizuosiu – na kokia mama patikės, kad kažkoks benamis jos dukros iš kelio neveda? :)
2009 Kovo 17 11:57 pm
Žinai, Rokai, priminei man vieną seną atsitikimą.
Kažkada buvo kažkoks plotas ir aš jame padauginau, nusmigau, dar atsimenu kaip su viena tokia mergaite apsikabinę tualetą bučiavom, na ir poto kažkaip mano mergaitė pasikvietė pas sau nakvoti(pirmą kartą per metus draugystės, nes jai kaip ir penkiolika plius buvo).
Na, aš toks ką tik „atsigavęs po narkotikų“ sėdžiu pas draugę namuos, šnekam su jos mama ir aš jai žolytės pradedu siūlyt pabandymui, nes čia tipo zjbs, nes visi ją rūko ir čia tik nauda :)
Nežinau, ką tokiu momentu galėjo apie mane pagalvot… :D
Thirteen,
sunkiausia, jog dabartinės draugės tėvai yra ganėtinai senamadiški ir konservatyvūs.
Vos ne vos išsikovojom teisę pasibūt su ją pernakt kart nuo karto.
Nes vienu momentu aš galvojau, jog reikia pakalbėt kaip čia viskas yra, bet nelabai jie leidosi į diskusijas.
O kas liečia nakvojimą ir tėvų baimes, žinau gerą kontrargumentą, jog vaikai ne tik naktimis daromi. Manau, tiesmukai, bet teisi ngai.
O dabartinė situacija yra tokia, jog aš kaip ir ne prie ko ir tai visas varymas vyksta už akių. O lįsti į kitą šeimą lyg ir neturiu teisės.
Aš galvoju pasikalbėti su jos broliu, bet yra mažytis niuansas. Jei kils kokie barniai dėl manęs, „frontą“ reikės atlaikyti mano draugei, o gyventi įtampoje menkas malonumas.
Sakykime dar sykį papaišysiu situaciją.
Tėvai nervinasi irgi dėl to, kad jie yra nurašomi tipo per seni, kad valgį tipo broliams turi ruošti mano draugė, nes ji nieko neveikia tik mokosi.
Šioje vietoje, draugės brolio pozicijoje aš matau labai didelį sumatirelėjimą ir matymą tik savęs ir nieko aplinkui.
Pamiršau paminėti, jog yra mažesnysi brolis, kuris yra nuteikinėjamas prieš tėvus ir seserį, neva jie blogi ir panašiai.
Nes jei visa šeima susiplauna lėkštes, o kai kas nesusiplauna, laukdami tarnačių ar tarnaitės, ir dar bando aiškinti kaip reikia gyventi.
Man kelia įsiūtį, tai jog toks žmogus dirba darbą, bet savo gaunamais pinigais neprisideda prie šeimos biudžeto ir dar bando aiškinti kaip kas turi būti ir kaip aplinkiniai turi gyventi.
Apskritai, jei mano brangioji būtų stipresnių nervų, galėčiau į viską nusispjauti ir žinoti, jog pakovos už save, nes aš palaikysiu ir viskas kažkada vienaip ar kitaip išsispęs, nes kaip Rokas ankstesniuose komentaruose pastebėjo viskas kadanors belakaip baigiasi.
O dėl pokalbio su broliu, man kyla dilema kaip viską gražiai sudėlioti, kad pokalbis būtų vaisingas.
Nes ne taip pasakyti žodžiai, ne toks supratimas pasakytų žodžių gali neišspręsti atsiradusios problemos, o viską tik paaštrinti.
Offtopic.
Kas keisčiausia, jog dauguma bent kartą esame susidūrę su panašiomis problemomis, bet niekada to viešai neišakome, nes atrodo lyg tais būtų per daug asmeniška.
O vadinasi, kalbėjimas tokiomis temomis yra reikalingas.
2009 Kovo 18 12:15 am
benami,
turėtų tavo draugė seserį – eičiau aš pakalbėt :)
ė, bet tavo argumentas apie vaikų darymą pritrenkiantis. bla, kaip kadais man jo reikėjo… :)
2009 Kovo 18 9:28 am
Graziai pasakyta! Siap rimtas pasnekesys, manau, cia nepades. Jei zmogaus toks poziuris i moteri, tai cia jau tik gyvenimas ji ismokyti gali :) Tikekimes, kad gaus anas i zmonas tokia moteriske, katra ji „sutvarkys“. O tavo draugei pasiseke, kad toki supratinga drauga turi! Ir nera svarbu ar jis turi darba, ar ne, ar mokosi, ar ne. Svarbu turi geru ketinimu :)
2009 Kovo 18 1:33 pm
Gerb. Benami,
Manau, kad šį reikalą turėtų spręsti Jūsų draugė. Ji turėtų savo šeimai paaiškinti kas ir kaip. Iš parašymų supratau, kad ji pakankamai jautri būtybė, tačiau reiktų susikaupti ir pakankamai aiškiai nustatyti ribas, kiek jie gali kištis. Bėda ta, kad (kiek supratau) ji gyvena kartu su tėvuliais. Jaučiu, kad pagrindinis tėvų argumentas bus: – gyveni po mūsų stogu, todėl…
2009 Kovo 18 10:25 pm
Rokai, man atrodo jus kankina liga pasireiškianti ypač pavasarį, vis galvojau kaip čia išsireikšti, bet niekaip geriau neradau apibūdinti šios ligos kaip „choniškas nedapistitas“ :D
Ir dar special for you vienas klausimas: ar užsiimant buriavimu reikalingos geros geografijos žinios?
Valentina,
Yra toks posakis, jog kreivą tik karstas ištiesina, tai būtent šioje situacijoje man rodos labiausiai tinkantis posakis.
Wrieda,
šiaip labai ant jūsų turiu supykti, nes jūs teikiatės mane pavadinti tik gerbiamuoju ir aš likau dėl šio titulo įžeistas, nes kolegos ir draugai į mane kreipiasi „gerbiamasis vieninteli ir nepakartojamas pone“, tikiuosi supratai :)
Šiuo metu būtent tavo nupasakota situacija ir yra, kad viskas ant draugės pečių, aš jau truputėlį aprimau ir nebesapnuoju košmarų…kažką besmaugiant :)
Bet jei bus dar koks panašus cirkas tikrai nebūsiu nuošalyje…
O kas liečia tėvus, tai jie šioje situacijoją visiškai supranta, kiek tikėti paskutiniais mano ausis pasiekusias duomenimis…
O dėl to pasakymo gyveni po mūsų stogu…
Tai irgi, ble…
Tai gi jums nebūtina pro rakto skylutę žiūrėti..
Ačių, dievui, mano tėvai yra labiau sukalbami ir tolerantiški.
2009 Kovo 18 11:25 pm
na, jaunuoli, ir išsireiškimai :)
kiba neaišku, kad pavasaris-nepavasaris, o geram katinui ir gruodį morčius :)
o geografijos išmanyti nereikia – nuplaukęs kur nors gali paklausti, kur atplaukei :)
2009 Kovo 19 8:16 am
jei randi ko paklausti :)))))
2009 Kovo 19 3:58 pm
Kiek supratau, tavo mergaitės brolis iš esmės patapo de facto tos familijos galva? ;)
Matau tavo bėdose dvi susijusias problemas:
1) esi bedarbis – no offence – todėl tavo mergaitės brolis teisus, abejodamas, ar esi tinkama pora jo seseriai; galbūt, pačiam reikėtų a) suintensyvinti darbo paieškas; b) judviem reikėtų susitikti ir rimtai pasišnekėti apie ateitį.
2) pats nedeklaruoji santykių rimtumo ir perspektyvos – vėlgi tavo mergaitės brolis teisus, nelabai norėdamas, kad jo sesuo bendrautų su žmogumi be įsipareigojimų.
Minusai į tavo mergaitės brolio daržą – jis turi ne už nugaros veikti, o susitikti, kad judu galėtumėte vistik pasišnekėti „iš dūšios“. Tačiau šito reikia, jei pats turi kažkokių rimtų ateities planų bendram gyvenimui. Jei tik draugauti+nakvoti – aš jos brolio vietoje jai rimtai paaiškinčisu, kad šitoks beperspektyvinis variantas nevertas sugaišto laiko.
No offence, just comments :)
2009 Kovo 19 7:32 pm
Benami,
man regis, tavajai draugei čia kaip tik bus toks išmėginimas, kaip tvarkytis įtemptose situacijose su artimais žmonėmis, kitaip tariant – charakterio grūdinimas :) kokia jautri asmenybė bebūtum, gyvenime dar ne taip reikės už save pakovoti, atrast savyje diplomatines savybes, kad rastumėt bendrą kompromisą.. todėl manau, kad pasikalbėk su ja, aptarkit strategiją ir imkitės diplomatijos :) t.y. ji tegul imasi, o tu visokeriopai ją palaikyk. galų gale tai šeima, ne vilkai, susitarimas visada įmanomas, be to, ji pati geriausiai žinos, kaip prieiti prie tėvų/brolių norint gauti teigiamą ar bent patenkinamą rezultatą.
o dėl nakvynių pas antrą pusę pati esu dvyliktokė būdama su mama problemų turėjus (tuometinis draugas buvo ketveriais metais vyresnis, tai mama išvis įtartinai žiūrėjo, nors jis darbą turėjo, mašiną :) žodžiu, viskas taip pažįstama… :)
na bet kaip kad pasakei, vaikai ne vien naktį yra daromi :DDD šią frazę jaučiu užsirašyt reikia…
Rokui:
aha aha, geriems katinams… :))))
ir šiaip pusvalandį juokiaus iš to fakto, kad nebūtina buriuotojui geografiją išmanyt :DDDD
- Klausykit, žmonės, o kur aš esu?
- Ot žioplys! Jachtoj tu, jachtoj…
2009 Kovo 19 9:59 pm
Grumlinai,
Kas liečia darbą, kad su jais šiais momentais sunkoka, o už dyką dirbti nebesinori.
Dėl gyvenimo kartu ir draugauti plius nakvoti.
Šioje vietoje vėl matau, jog mūsų požiūrio kampai skiriasi, bet galiu tik pasakyti, kad vesti ir padaryti vestuves galima belekada, bet tikrai nemau, kad dabar yra tinkamas laikas tam, kai aš bedarbis, o ir draugė studentė.
O gyvenimas kartu, na pas mane galima belekada pesikelt…ir šiaip galvojam apie tokį variantą „jei kas“…
Kas liečia „brolio gynybą“, tai tikrai ne tai…nes dergiamas ne tik aš bet ir mano draugė..permesk akimis komentarus.
Thirteen,
teisingi žodžiai, jog gyvenime reikia išmokti pakovoti už save, perlipti per save, tam kad pasiektum savo..
Juk gyvenimas negali būti tik rožėmis klotas.
Aš bent galvoju, kad pamačiau tikrai įvairaus gyvenimo ir save užsigrūdinau.
Dėl kišimosi kolkas stebiu kaip viskas bus.
Matysim.
2009 Kovo 19 10:36 pm
-› benamis – taip, mūsų pažiūros į kai kuriuos dalykus skiriasi labai radikaliai, tačiau gyventi tau – tad ir spręsti tau. Tiesiog – kaip pasiklosi, taip išmiegosi ;)
2009 Kovo 19 11:21 pm
Na tiesiog turiu pasakyti tik vieną dalyką…
Aš visiškai suprantu tavo vertinimą iš šalies ir kaip bebūtų keista man jis atrodo normaliai..
Tik ta bėda ta, kad brolis negina sesės, jei gintų tokių cirkų nebūtų daroma ir šnekama normaliai. Tekę susidurt su vienais tokiais tėvais(saugotojais), bet viskas buvo daroma proto ribose ne kaip dabartiniu atveju. Buvo šnekamasi…
Viskas tuom pasakyta.
2009 Gegužės 11 11:00 pm
ok, benami, sakykim, kad detalesni paaiškinimai rodo, jog čia ne sesės gynimas. gal čia tas variantas, kaip tinginys mato, kad jo tarnaitė tuoj bus ne jo, ir visaip bando tam sutrukdyti (regzti intrygas lengviau, nei plauti grindis. ir įdomiau. nors geroms reikia ui kiek triūso…).
gal kokia kita bėda (psichiatrai tegu priežastis nustato).
situacija išties nemaloni.
nemanau, kad jos paviešinimas (net neminint vardų), ją išspręstų, bet gal sulauksi protingų patarimų :)
blogai, kai tavo draugė atsidūrusi tokioje padėtyje.
ką daryt? turėtum vaikščioti susirūpinusiu veidu iš kampo į kampą, ir svarstyt.
gal į snukį duot? o gal alaus kartu išgert? o gal „į kairę“ kartu nueit? o gal ignoruot ir viskas susitvarkys?
pasakysiu kaip koks senis: jauni esate, viskas susitvarkys.
bet puikiai žinau, kad tai nei palengvins padėtį, nei paguos.
todėl nieko nepatarinėsiu. kažkas bus, o kas, nežinia…