Benamio blogas

Prieš kelias dienas prasidėjo kino festivalis “Kino pavasaris”. Kolei kas, salės nelūžta nuo norinčių pamatyti filmus, kalbu konkrečiai apie kino teatrą “Skalviją”, nors į kai kuriuos seansus žmonės plūsta būriais kaip į “Soi Cowboy” ar “Atsitiktinumai”. Negaliu tiksliai pasakyti kaip su “Forum cinemais”, nes į tokius tvarinius jau kelis metus nekeliu kojos, nejauku ir nelabai faina. O “Skalvija” toks jaukus ir “naminis” kino teatras, nepaisant visų savo subtilybių kaip, kad piktos bilietų pardavėjos.  Mano asmenine nuomone tai tik kuria “Skalvijos” kaip kino teatro charakterį, kur kiekvienas darbuotojas įneša savo indėlį į bendrą vaizdą, kuriame daugmaž nėra konvejerinio/bukai besišypsančių pardavėjų besikeičiančių kasdien.
Apie “Kino pavasarį”  galima pasiskaityti oficialioje svetainėje, nelabai user friendly, nors labai stilingoje, bei “pavasario” tinklaraštyje, kuris man primena kažkokį buduarinį skaitalą, kur rodo ką rengėjai veikia po “kūrybinės” veiklos kaip koks “Žmonių” ar “Klubo” laikraštėlis, skirtas būtent “Kino pavasariui”.

Vakar prie progos ir pats nusprendžiau savo snapą kyštelt į kino gurmanų virtuvę. Žiūrėjau filmą “Atsitiktinumai”. Aprašymas štai ką byloja:

Filmas kalba apie neryžtingumą, žūtbūtinį norą pasirodyti prieš kitus, lengvabūdišką pasidavimą kitų įtakai. Dvi paauglės svaiginasi tėvų bare ir pozuoja seksualioms nuotraukoms; būrelis jaunuolių pavojingai eksperimentuoja seksualinių nuotykių fronte; nervingas autobuso vairuotojas įkalina iš Geteburgo į Stokholmą keliaujančius keleivius; gimtadienio vakarėlyje susižeidžia jubiliatas; žinoma aktorė neprisipažįsta dėl incidento tualete; jauna mokytoja mėgina ieškoti teisybės kitos pedagogės ir mokinio konflikte. Tarpusavyje nesusijusias istorijas vienija nelogiškas personažų elgesys ir juodas humoras.

Atsitiktinumų treileris:

Visas filmas sudarytas iš rodos belekaip sumėtytų istorijų kaip aprašymas skelbia, susijusių dėl absurdiškumo.
Man labiausiai patiko jaunųjų paauglių istorija ir besilinksminančio jaunimėlio eksperimentuojančio seksualiniame fronte epizodai, gal dar visai nieko vaizdeliai su pedagoge ir mokykla.
Bendroje sumoje, filmas vietomis labai ištęstas ir nelabai įdomus, galbūt visą gerą įspūdį numuša filmo trukmė, nes bent jau aš jaučiausi šiek tiek pavargęs po seanso ir nelabai pagavęs pačio filmo mintį. O gal čia kaltas kokių penkių istorijų pynimas į vieną pynę, nesureikšminant nė vienos iš jų. Lyg ir mažyčių dramų, komedijų samplaika. Nors išbaigtumas jaučiasi, pradžia ir pabaiga meistriškai padarytos.
Filmas vertas dėmesio, bet kažin ar paliks didesnį įspūdį, kuris neišblės išėjus iš salės. Mano subjektyviu vertinimu galima ir geriau, duočiau kokius septynis iš dešimties.

Rytoj, jei galimybė bus eisiu žiūrėt dviejų “Kino pavasario” filmų. Pirmasis bus “Soi Cowboy”, teko truputėlį užmesti akį į pačią pradžią. Sunkus filmas nusimato su mažai žodžių, kur viskas turėtų būti piešiama vaizdu ir emocijomis, sklindančiomis nuo ekrano, tokie filmai man be galo patinka. Tikiuosi nenusivilsiu.

Antrasis filmas bus Fellinio “Aštuoni su puse”, kurio dėl įvairiausių priežasčių vis netenka pamatyti, tai nuotaika netinka, tai užlūžtu filmo pradžioje. Tikiuosi šį kart pavyks visą šį gėrių pilnumoje pamatyti. Filmas rodomos kategorijoje “Retrospektyva”, nes nėra šviežumu kvepiantis darbas.

Kol kas tiek iš kino festivalio fronto, manau bus daugiau tokių mini apžvalgėlių, subjektyvių pamąstymų.