Benamio blogas

Kino pavasaris vis labiau ir labiau įsibėgėja, vis mažiau žmonių suguža į jau prieš savaitę matytus filmus Forum cineme, tik dabar bepasirodančius Skalvijos ekrane.
Vakar nepaisant daugybės darbų ir šiokio tokio vidinio pervargimo peržiūrėjau du festivalinius filmus – “Žgutas” ir “Leo”.

”Žgutas” kaip skelbia filmo aprašymas, tai arabiškos kilmės žodis, apibūdinantis juodąją kramtomąją medžiagą, kurią mėgsta žiaumoti neturtingųjų klasės atstovai Bulgarijoje, deja, kažkur aprašyme pasimetė antroji reikšmė, kad visa tai dar reiškia tiesiog šūdą, žargonu žinoma.
Nors filmo aprašymas, mane sužavėjo iškart, dar gavęs “Pravdos” naujienlaikraštį, neabejojau, jog filmas bus vertas dėmesio. Matėm ir Ingą Norke, nes kaip čia nebūsi, jei žmogeliukam rekomendavai :)
Bet ne apie matytus žmonės mes čia pezam, o apie filmus taip sakant.
Taigi, juodai baltas filmas, anot Romo Zabarausko iš Orės.lt pavadintas noir filmu, gal ir taikliai. Taigi , juodai balta pasaka apie žmogaus vertybes ir gebėjimą prisitaikyti  sovietiniame pasaulyje, kur radijo taškas atstoja laikrodį, o tikros socialistinės vertybės šviečia pakabintos ant raudonos žvaigždės ir besileisdamos link žemės kažkur pranyksta.
Vietomis scenos yra juokingos, kartais perdėm rimtos ir šiaip mano nuomonė beveik sutampa su kritiku iš orės, jog lyg ir filmas geras, bet jame pritrūksta kažkokio kabluko, kuris suteiktų filmui daugiau įdomumo.
Nors viena scena prikaustė mano dėmesį kaip joks kitas filmas šiame festivalyje – moteris dainuojanti apie baltą ar mėlyną mėnulį, tiesiog meistriškai ištransliuota žinute vaizdu, nors žodžių daug, bet aš niekaip negalėjau savo akių atitraukti nuo scenos įstabumo. Ir gerėjausi momento žavesiu, tas jausmas, jog dainininkė dainuoja tik tau, yra nuostabus.
Filmas apie gyvenimo brūdą, o ir vėl Biblija ateina man į pagalbą – dulke gimęs dulke virsi, tik čia atitinkamai reikėtų pakeisti vieną žodelį – dulkė į “zifto” antrąją reikšmę.
”Pravdos” išreklamuoto smurto šiame filme nedaug, tik mažyčiai žiedeliai.
Bendrai paėmus, viskas daugiau nei vidutiniškai, bet iki šedevro dar irgi toloka.

Einant į antrąjį filmą “Leo” vis galvoje sukosi senokai matytas smurto ir pykčio šedevras “Negrįžtamumas”. Niekaip negalėjau šių dviejų filmų nelyginti, nes “Leo” aprašymas, mano galva labai panašus į “Negrįžtamumą”: Vyras ir moteris. Užpuolimas. Mirtis. Kerštas. Panašu ir kvepia plagiatu.
Eidamas į šį filmą tikėjaus kraujo upių, pykčio ir smurto, deja, deja, nieko panašaus nepamačiau.
Filmo pradžioje labai laukiau kokių tais smegeninę surenčiančių vaizdų, be to įsijaučiau į laimingos šeimos įvaizdį, tikėdamasis, kad vėliau būsiu geriau “ištaškytas”. Deja, visa didžiausia įtampa buvo sukurta, tik kai prie Leo draugės kabinėjosi “blogietis” ir jau galvojau bus smurto, ot bus smagu, bet po kelių plekštelėjimų į žandą ir ale netikėtos baigties visa filmo įtampa kažkur dingo.
Vėliau ekrane mes matome kažkokį tryzniojantį berniuką, kuris nori imtis keršto. Vėl šiek tiek patryznioja ir imasi viso to reikalo.
Galbūt vieni gražesnių kadrų: įsivaizduojamas psichologo kankinimas ir pabaigos kadras. Viskas, daugiau nelabai kas te įdomaus šiame filme.
Kažkaip einat į tokio aprašymo filmus man norėtųsi matyti sekso, išprievartavimų, falų – daug ir dažnai ir dar būtų gerai, jei viskas būtų stambiu planu. Aišku, nereikėtų pamiršti  smurto ir kraujo upių, kančių klyksmų ir panašiai. Tokios tematikos filmai manau turėtų balansuoti ties pornografijos riba, o gal net ir momentais ją peržengti.
Dar prisiminiau, kad labai gražią vietą užima moteris, jos įvaizdis ir poveikis žmogaus sąmonei, nors “Žguto” irgi viena iš velnio ašių yra moteris. Kažkaip diena su daug vyriškos kančios dėl moterų.
Filmas nėra labai geras, bet gali patikti kaip gerb. blogerei Vilmai, bet vis dėlto aš pasiliksiu prie nuomonės, kad šis filmas, jei jau ne plagiatas “Negrįžtamumo”, tai bent jau tada tik šiaurietiška šio filmo adaptacija, nelabai vykusi. Kažkas pasivogęs idėją, nori sukurti šedevrą, neišdegs. Jokiu būdu.

Kažkaip aš vis galvoju, jog tokis festivalis vyksta visiškai ne laiku pagal mano filmų potenciją, nors ir turėdamas galimybę pamatyti visus filmus, tarkim šiandien niekur nekišiu nosies, gal ir ryt poilsiausiu.  Kažkaip čia keistai, nes seniau mėgdavau paromis lindėti kino salėje ir išeiti tik kokią ketvirtą penktą ryto :)
Kurgi tas mano polėkis dingo?m?
Kaip Kernagis vienoje dainų klausiu: Kas atsakys man?m?