Sūnus paklydėlis
Atėjo pavasaris ir vis sunkiau prisėsti prie tinklaraščio rašymo. Paskutiniu metu dar truputėlį keliavau po Lietuvą, netgi blogerių klausinėjau kur geriausia keliauti. Patiko pinkės nuoroda į maršrutus po Lietuvą bei baisiai suerzino gerb. Fekalijaus prominimasis. Šlykštus tipas. O bet tačiau keliavau per didžiuosius Lietuvos miestus kažko labai ypatingo nepamatydamas, bet patirdamas naujų įspūdžių bei potyrių, kontaktų su nepažįstamais žmonėmis, beveik nieko konkrečiai neplanuodamas.
Galiu sakyti pirma “kultūringa” kelionė po Lietuvą, be jokių “čiūdų”(kaip miegas nežinomame rajone, šalia kelio šieno kupetoje, ar savaitė nepažįstamos merginos namuose), tik su mažyčiais nuokrypiais.
Buvau Kaune, Klaipėdoje, Smiltynėje bei Nidoje, bet ar daugiau galima pamatyti per penkias dienas, o ir finansai buvo nedideli ir išsileidus neapgalvotai pirmosiomis dienomis, paskutiniąsias teko ir pabadmiriauti.
Tikriausiai paskutiniu metu blogas buvo apmiręs ilgiausiai nei bet kada, bet gal suimsiu save į rankas ir pradėsiu vėl skleisti savo erezijas, nes juodraštukų yra bet vis netobuli, nenugludinti atrodo.
Apie potyrius papasakosiu vėlesniuose įrašuose, o šiandien Velykų progą dovanoju seniai pūpsančią mano youtūbiniam grojaraštyje nevelykinę dainą: