Albumų apžvalga arba truputis muzikos
Kadangi grojaraščiams atėjo sunkus laikai. Šiame įraše apžvelgsiu nei daug nei mažai kokius šešis albumus, kuriuos paskutiniu perklausiau ir bandysiu savo menku muzikiniu supratimu apie šiuos daiktus pasidalinti.
The Prodigy – Invaders must die
Po ilgos pertraukos pasirodė naujas elektroninės muzikos dievukų, savo laikais, vadintų novatoriais albumas.
Tik, deja, novatoriškumu šis darbas nelabai kvepia. Sukant albumą savo grotuvėlyje tik vienas kitas gabalas būdavo atsukamas atgal, norint pasiklausyti dar ir dar.
Mano galva, vienas stipriausių albumo kūrinių „Omen“, nors skambesys lyg kažkur labai girdėtas:
O mano asmenines simpatijas gavo jaziniai ritmai pamiksuoti prodigišku stilumi. Klausosi įdomiai, bet greit atsibosta:
Albumas tinkamas klausymui su daug vodkės ir nuogų mergų, kai tavo rankoje kirvis, norit jas visas išskerst.
Klausyti galima, bet tam, kad suktum kastetę iki suplyšimo toloka toloka.
Client – Command

Klausantis pirmojo albumo gabalo kyla kažkokios asocijacijos į „Garbage“ skambesį. Lengvas elektronis skabesys, o dainos žodžiai tai nuostabūs: degu, nes mano meilė tai nafta. Gal pavaikštom visi nafta išsiteplioję?
Kitas mane užkabinęs gabaliukas, vėl kažką primena lyg kažkokius praskydusius Depeche Mode, skambesys lyg kažkur girdėtas:
Toks lengvas elektro pop, nešantis į gotikos(?) pusę, bent man. Bedroje sumoje albumas yra mažiau nei vidutiniškas, jei reiktų vertinti duočiau kokius tris keturis balus iš dešimties, o pagal tai kaip mielai sukasi grotuve, tai duočiau 8/10.
Albumas lengvam klausymui, kai iš pradžių daug klausai, o poto net išgirsti nesinori.
Moderat – Moderat

Kritikų baisiausiai išgirtas albumas, nes šiame kolektyve susilieja kažkokios dviejų labai žinomų kolektyvų kūrybinės pajėgos. Viena tokių grupių, tai Apparat.
Nors kritikai ir labai giria šį albumą, man jis per daug tamsus, niūrus, o ir dainos tokios sunkios. Nežinau, galbūt man dar toloka tokią muziką suvokti, nes patiko vienas tik gabaliukas.
Nors muzika ir kokybiška, gal net ir įdomi, bet tokia muzika ne man. Skambesys, nors tai labai subjektyvu, man primena Kraftwerk’ų „Trans Europe Express“ su daugiau vokalo ir visokių dubstepo, r’n'b ritmų. Vertinčiau tik kokiais 4/10.
Neįsivaizduoju kaip pagal tokią muziką šokti, o ir klausytis kažkaip sudėtinga.
Tosca – No hassle

Štai šis albumas man tapo tikra atgaiva. Toks lengvas, niūriu saldumu alsuojantis darbas, kurį kritikai(nes pagal juos kartais pasižiūriu ką klausyti) visiškai nurašė į šuns dienas. O gal visiškai be reikalo.
Štai jūsų teismui klipas(?) „Birthday“:
Įdomus paižiūrėti tokis darbelis ir malonus paklausyti.
Man dar labai patiko pati pirmoji albumo daina „My First“, labai gera įžanga į visą albumo nuotaiką:
Titulinis ir užbaigiamsis kūrinys vainikuoja visą albumą:
Labai malonus daiktas klausyti po sunkios darbo dienos ar kai reikia kažkokio neblaškančio fono skaitant knygą – šis albumas pats tas.
Prisiklausiius tokios muzikos taip ir užsisvajoji apie sekmadienio rytą, gerą orą, kavos puodelį lauko kavinėje nepažįstamam mieste.
Mano vertinimas šiam albumui būtų 8/10. Kažko pritrūko.
Royksopp – Junior

Naujausias kultinės šokių muzikos grupės albumas, sukūrusios tokius hitus kaip „Apple“.
O bet tačiau man šis albumas visiškai nepatiko, nežinau kodėl. Gal vis neužtaikau ant „reikiamos nuotaikos“, bet man pasirodė albumas besantis labai silpnas.
Galite mane apkaltinti, kad esu pop muzikos gerbėjas, bet patiko tik tas gabalas, kuris ganėtinai neblogai sukasi Lietuvos radijo stotyse. Labai „skanus“ klipas, bet daugiau nieko.
Labai neįdomus darbas. Mano vertinimas būtų kokie 3/10. Galite ginčytis.
Yeah Yeah Yeahs – It’s Blitz

Moteriškas elektroninis rokas. Žiūrint į klipą, truputį baisu darosi kur pasaulis sukasi, gal grįžtame atgal į skudurinio roko laikus?
Nežiūrint, į klipus ir visokius besiplaikstančius žvaigždučių skudurus, klausosi daug geriau.
Albumas lengvas, vietomis kabinantis, bet nepaliekantis kažkokio stipresnio įspūdžio. Beto, kai kurie gabalai man priminė tolimą „Franz Ferdinand“ skambesį.
Albumas vienareikšmiškai visutinis 5/10.
Šiam kartui tiek minčių ir ale super duper įžvalgų :)
Dabar perklausymo laukia Depeche Mode bei Marilyn Mansonas. Kuris laimės mano simpatijas?
2009 Balandžio 28 3:14 pm
nuogos mergos su kirviais :D mjo, reiks nostalgijos vardan pasiklausyt, ką gero nuveikė Prodigy… nes iš koncerto vien geri prisiminimai :)
2009 Balandžio 28 3:39 pm
Nebent iš nostalgijos.
Šiaip gal per skubotas išvadas dėl „Yeah yeah yeahs“ padariau. Bet visdėlto skambesys kažkur girdėtas.
O prodigy jau nebetokie.
2009 Balandžio 28 3:48 pm
kadangi smarkiuosius škotus Ferdinandus mėgstu paklausyt, tai patikrinsim tada ir Yeah yeah yeahs :)
tik, žinoma, kai namo pargrįšiu.
2009 Balandžio 28 3:55 pm
Pradžiai dar reikia iki namų grįžti :D
O beto nepaminėjau fakto, jog muziką reikia legaliai pirkti ir šitie kūriniai skirti tik susipažinimui.
Juk mes nenorime piratauti, ar ne?
2009 Balandžio 28 4:23 pm
Na ir man dar būtų įdomu sužinoti ar matote albumų koverius, nes čia kažkas lūžinėja.
2009 Balandžio 28 4:34 pm
aš matau :)
2009 Balandžio 28 4:37 pm
aš tai matau tai nematau.
laukiam rytdienos
2009 Balandžio 28 10:31 pm
Prodigy asmeniškai manęs tai nevež :)
Client. ankstesnis albumas labai mielai klausėsi prieš porą metų, bet kad nelabai gotės tos Client mergiotės. labiau gal punk plius electro pop.
Moderat ir Toska įmanoma klausyt, bet užtenka vieno karto. nesisuktų pas mane :p
Royksopp man per lengvi ir šiaip nelabai mėgstu.
o Yeah Yeah Yeahs sakykim visai sueitų, bet nekasdienai.
tokia būtų mano kukli nuomonė :)
2009 Balandžio 28 10:36 pm
Trumpa ir aiški be jokių pilstymų.
Moderat sunkūs baisiai, o Tosca lengvumas.
Client na toks pop elektro tik man labiau į gothic nei į punk, gal labiau į punk tas yyys neša.
Šiaip ganėtinai silpni albumai visumoj.
Nė vienas taip neužkabino, kad pasakyčiau va čia tai gėrius.