Benamio blogas

Tokios ir anokios mintys sukyla vartant “Pravdos” kaip nemokamos tiesos, nes tiesos mažai, o melo daug ir dar pasitaiko užslėpto.
Taigi, užsimaniau panarstyti vieną “Pravdos” numerį, kuris puikavosi dideliu užrašu “NEMOKAMA”.
Šiaip kadangi “Pravda” yra nemokama, tai ir turėtų būt šūdlaikraštis, bet tokio atsiprašant š…reikia paieškot.

Taigi, apie viską nuo pradžių pirmajame puslapyje puikuojasi visokie dalykai, kurie yra nemokami. Vienas jų – nemokamas internetas, nurodomos vietos, kur galima naudotis internetu, bet jei esi vargšas ir biednas be laptopo, tai jo kaip ir nėra. Kažkas tikriausiai seniai buvo apsilankę bibliotekoje, kur internetas su visais kompiuteriais yra nemokamas.
Dar tame pačiame puslapyje pateikiam išnaša neva pirmoji “pravdos” istorijoje, čia reik suprast, kad šis žurnalas taiko į išprususį bei apsiskaičiusį jaunimą ir visokiems neišpruslėliams kaip aš neverta skaityti, nes man prastai angliškai suprantančiame reikėtų ir daugiau išnašų.

Toliau verčiant žurnalą man užkliuvo tokia rubrika kaip “Aukštyn/Žemyn”. Pirmasis šuolis aukštyn – atsinaujinęs portalas www.pravda.lt, na kas gi šuniui pakels uodegą, jei ne pats šuo. Tikrai nėra geras tas jų puslapis, nors lyginant su senuoju tapo gražesnis bei patrauklesnis, bet…bet norint komentuoti reikia registruotis, užsiregistravus jau gali komentuoti, bet komentaras dar turi turėti temą, tai suprask taip na ir kas po kuo rašai komentarą, gali rašyt visokius vėjus.
Dar ir daugiau toje rubrikoje nesąmonių yra kaip kuršiai, indieinkubatorius(sekite naujienas) – tipo toks krūtas dalykas, kad tik pati pravda žino kas čia per biesas. Iš grafos žemyn – vienaantakiai vieno tv kanalo vedėjai/dar viena priežastis žinias skaityti internete, o jei ir taip skaitai nete, tai nei aukštyn nei žemyn.

Dar tame pačiame puslapyje rašoma apie nemokamą užsienio madų žurnalą “Vice”. Ir mane sužavėjusi citata “Tačiau kartais atrodo, kad “Vice” tapo “Vouge” atmaina hipsteriams. O man neįdomūs tokie žurnalai, kurie masėms diktuoja madą ir skonį. Likit pankais, po velnių!”. Įdomu, o kuo tapo pravda? Ar kartais neišsigimė? Kartais varant at kitų būtų neprošal ir apie save pagalvoti.

Verčiant lapus, skaitome autorių pamąstymus apie nemokamą gyvenimą, muziką ir panašiai, kurių tūlas lietuvis be išnašų nelabai suprastų. Gal kas man tokiam neišprususiam paaiškins ką reiškia išsireiškimas “sloterdeikiškas cinizmas”? O gal puslapiai pildomi raidėmis tik tam, kad būtų užpildyti? Vėjų vėjai.

Vėliau seka įdomesnis straipsnis apie Berlyną, vat aš taip ir galvojau, kad šį straipsnį kažkas kitas rašė. Ir akurat, nekydau Archatas.
Straipsnis man patiko.

Vėliau seka interviu su Bielskyte, kažkokia tais menininkė, nepripažinta Lietuvoje.
Gausu rašybos klaidų, gal todėl, kad gerb. Monika šnekėjo verstine lietuvių-anglų kalba. Gal kas žino kur yra miestas Paryčius?
Taip pat dar pasipasakoja, jog turi lietuviško kraujo gerbėją Igno Šeiniaus proanūkę. Geras, kaip įdomu, aš irgi daug kaimynų turiu, gal kam įdomu kokių?
Įdomus ir atsakymas į klausimą – “Kokie dar žmonės domisi tavo menu?”
Ištrauka iš atsakymo: “Tiesa, pastaruoju metu atrodo, jog mano kūryba įdomesnė žmonėms iš kitų kūrybinių sričių (ne šiuolaikinio meno)- muzikos, kino, šiuolaikinio šokio, literatūros, spaudos, mados ir pan.”
Iš čia aš supratau vieną dalyką šiuolaikinis šokis ne šiuolaikinis menas, nesvarbu net tai, kad yra žodis šiuolaikinis.

Pravertę daug nemokamai gautų nuotraukų, randame interviu su Michelkevičiumi, kuriame jis kažką šneka, o bet tačiau ir knygų gide sutinkame šio asmens knygą. Čia kaip ranka ranką plauna? Aš jums interviu, o jūs paprominkit mano knygą?

Verčiant vis giliau ir giliau žurnalėlį aptinkame straipsnį “Už vakarėlius (ne)moku”.
Čia kalba apie visokius sąrašus pagal, kuriuos žmonės suleidžiami į klubus ir kaip gėda tokiame vakarėlyje tūsintis. Čia žmonės prisipažįsta, kad net į savo draugų vakarėlius nemokamai nevaikšto.
Straipsnis baigiamas tokia gaida “Tiesa, nekalbėjom čia apie tuos įvykius, kurie gimsta “iš idėjos” ir iš kurių niekas nieko neuždirba, bet niekas ir nepraranda. Bet tai jau visai kita tema.”
Kažin ar čia jau visai kita tema, gal tiesiog gerb.rašytojams, išprususiems ir talentingiems tiesiog yra per prasta nusileisti iki D.I.Y. idėjų, nes nu ten žemas lygis ir mūsų išprususiems skaitytojams gali sukelti šleikštulį. Kodėl D.I.Y. vakarėliai yra kita tema? Ką undergroundas blogai tūsinasi?

Po šio straipsnio seka mėnesio vinis – reklaminis tekstas apie “Pravda viena minutė” filmų festivalį.
”Viskas. Dabar teliko suskaičiuoti filmus ir komisijai susėsti prie ekrano bei kelias valandas varvinti akis su jūsų minutėmis. Pernai metais tai truko daugiau nei 400 minučių. Be jokių pertraukų.”
Taip ir įsivaizduoju kaip tas kelias valandas visi komisijos nariai apsisysinę sėdi peržiūros salėje. Kad hemorojum kas susirgo lyg ir nėra žinių.
Dar apie komisiją.
”Kitus komisijos narius išduosime daug  vėliau. Kad namine uogiene nepapirkinėtum.”
Aš taip ir galvoju, ot kaip blogai, jog rudenį neviriau uogienės, papirkčiau komisiją, kuri iškart atskleidžia kokius gėrius ima.
O gal iš maksimos tiktų koks sloikas uogienės, kai ant natūralumo “pramuša”?
“Dar prieš Naujuosius net 5 geriausi scenaristai pasiėmė savo “Nokia” N85 multimedijos kompiuterius ir su jais sukūrė tikrai įspūdingus 5 filmus. Išūki priėmė ir kiti kūrėjai, todėl mobiliuoju telefonu kurtų filmų bus ir jie tikrai vers išsižioti.
Tikras Holivudas, telpantis delne.”
Keletas neaiškumų nuo kada “Nokia” N85 tampa multimedijos kompiuteriu?
Kiti, tai nuskriaustieji kūrė tik su mobiliakais.
Ir dar klausimas nuo kada telefoniniai filmai prilyginami Holivudo produkcijai? Gal Holivudas turi kokią kompaniją besispecializuojančią telefoninių filmų kūrimui didžiuosiuose ekranuose?
Greičiau Bolivudas nei Holivudas.
Nekonkursinėje programoje žada, kad bus visko:”reklamos agentūrų dramų, žurnalistų komedijų, profesionalių režisierių tragedijų ir kitų įsivaizduojamų(ir ne tik) žanrų.”
Pirmas klausimas – ar man čia labai įdomu?
Antras klausimas kiek reikia grybų suvalgyti, kad pradėtum matyti įsivaizduojamus pasaulius?
Poto dar pasakojama apie žvaigždę Vee iš Skamp, kuris buvo nuvaręs į Afriką ir biškie pafilmavo, tai pristatoma kaip “Pirmą kartą didžiajame ekrane gali laukti ir itin trumpos kelionių dokumentikos.”
Klausimas negi mūsų kinoteatrai neberodo dokumentinių filmų ir niekada jų nerodė, nes “pirmą kartą”. Čia gal pirmą kart tokia trumpa ar kaip?
Apie afterparty. “Namo ir pats eiti nenorėsi”.
Hmm, klausimas tai kiek te papigiai bus alkoholis, kad nusitašysiu negyvai, kad greitoji tik namo parveš?
O gal te narkatos kokios bus galima gaut, kad namo neisiu, o skrisiu.
Ir superinė pabaiga.
”Dabar liko tik pasižymėti kalendoriuje kovo 5d. ir eiti miegoti prie kino teatro. Būti pirmam visada madinga.”
Kažkaip tais čia kraupiai. Siūlo bent vieną naktį pabūt bomžais ir pamiegot lauke iki kokių vienuolikos, juk tik tada kino teatrai atsidaro, o jei prie “Skalvijos” miegot, tai giliai reiktų miegot, kad iki kokios antros valandos dienos neišsibudintum.
Ir apskritai kokie mes esam susireikšminę, jog tautiečius kviečiame tapti valkatėlėmis.
”Pravda viena minutė” ne kokie “Star wars”, kad dėl jų miegot prie kino teatro. Aš sakau, madinga būti benamiu.
Nu ple, kokie susireikšminę.

Dar šiame numeryje atrandame straipsnį “Kultūros vagys”, kurio potekstė maždaug tokia, kad nemokamai pralįsti į teatrą yra gerai, ypač, jei esi pradedantysis kūrėjas, nes poto tu kursi, o kiti eis chaliavai į tavo performansus.
Čia įžvelgiu šiokį tokį prieštaravimą, ale į vakarėlius negalima nemokamai vaikščioti, o į teatrą tai reikia visaip kaip prasmukti nemokamai.
Mano mažos smegenėlės kažkaip nesupranta tokių visokių prieštaravimų, gal tiesiog vienas autorius rašo, bet nežino ką kitas rašo.
Na ir poto mano kabinėjimasis daugmaž baigiasi, tik sužavi rubrika “Nerdo dienoraštis” ir svaičiojimas apie “Visatos esmę”, totalus šūdas.
Ir šiaip pavargau čia kabinėtis, nes šito straipsnio tikriausiai labiausiai reikėjo man pačiam, nes daug kas galvos, ne nu, o kodėl jis rašo apie tai kas yra šūdas? Visiškas pusprotis, mintys žmogiukai tikriausiai.
Bet man kyla klausimas kaip tai subjektyviai rašantis žurnalas gali skelbtis nemokama tiesa ir šiaip man atrodo, kad pats žurnalas išsigimė nuo savo pradinės idėjos.
Nes tie žmogeliukai, kurie rašė iš idėjos suaugo ir pasidarė labai rimti dėdės ir nebeliko idėjos.