Vaikščiojau vieną gražią popietę po Vilniaus kryžiaus kelius. Ramu, žmonių nulis.
Einu taku ir matau narkomanas šalia kelio pakrūmėj guli, adata šalia mėtosi ir iš to narkomano gerklės visokios bjaurybės lenda – šliužai, ropliai, gyvatės.
O šalia to narkomano tupi mažas geltonas siauraakis kinas su maišu ir visas tas bjaurybes maišan krauna – produktus rytdienos valgiaraščiui gaudo.
Taip ir galvoju, nėra tokios bjaurasties, kurios kinas negalėtų patikti kaip gurmaniško maisto, kurį vėliau prabangiame restorane kaip delikatesus visokie buržujai valgytų.
Taip ir matau socialinį sluoksių bendradarbiavimą: narkomanas-kinas-buržujus.
benamis
Mitybos grandinė :D
o ką, teisingai sako, kad geriau jau nežinotum, kaip ir iš ko pagamintas patiekalas „restorane“…
Galbūt, po paskutinių apsilankymų restoranuose, man vis dažniau kyla noras valgyti namie.