Vieną dieną ėmiau ir prisiruošiau nueiti pas šeimos daktarą, nes koją skaudėti pradėjo, sloga jau kelintas mėnesis nepaleidžia ir kažkaip jaučiu lyg su oda kažkas negero darosi.
Gerai, kad nereikėjo kokios pusantros savaitės laukti nuo registracijos, smagu, kad galima registruotis internetu (tai tikriausiai vienas Lukiškių poliklinikos pliusų), tai susiradau laisvą laiką kitą dieną nuo registravimosi.
Nupėdinu pas tą dakatarėlę ir sakau, kad vat man koja skauda ir panašiai ir panašiai (na čia labai viskas normalu, nes kažkada mašiniukas gerai buvo kaulus ir smegenas atkalęs), kad kažkoks lyg ir gumbas buvo iškilęs pjūvio vietoj…
Galvojau, kad bent kažkokią konsultaciją pas chirurgą duos ar bent jau kokiu rentgenu peršvies, bet vietoj to pasakė, kad čia reikia pagerti vaistų nuo uždegimo, vaistų dar nuo dar kažko, pavartoti dar kažkokių maisto papildų ir dar pasitepti kažkokiu kremuku.
Na, aš galvoju, gerai jau gerai, gal kažką ir pageriu.
Na, tada sakau, slogos niekaip neišsigydau.
Paklausė ar nesu niekam alergiškas. Na, kaip ir nebuvau niekam alergiškas.
Tai ėmė ir išrašė vaistukų nuo alergijos.
Jau truputį juokinga darosi, be jokių tyrimų be nieko – vaistai nuo alergijos.
Toliau klausimas, gal kokį siuntimą pas dermatologą?
Daktarė, sako, kad na nebūk per daug saulėj ir viskas tau bus gerai, nereikia čia tau jokios konsultacijos.
Na ir išėjau iš daktarės nešinas kokiais keturiais receptais ir galvoju sau – diagnozės kas ir kodėl nesužinojau, o vaistų tai turiu krūvą. Ir koks čia gydimas, kokia čia konsultacija?
Negi čia taip iš manęs beveik sveiko žmogaus padarė ligonį?
Tai nusprendžiau jokių savo daktarėlės vaistų nepirkti ir atsiradus didesnei iniciatyvai pakeisti daktarę, nes tokią konsultaciją ir vaistinėj galiu gaut.
Iš tikro esu baisiausiai nusivylęs savo poliklinikos daktarės darbu, baisu.
Tada ir pradėjau galvoti – ar visi taip dirba? Kas čia kaltas?
Ir ko verta mūsų klinikų, poliklinikų sistema.
Berašydamas visą šį nutikimą prisiminiau vieną labai nuostabios ligos kaip niežų gydymą, kai nuėjus pas daktarą buvo pasakyta, kad tai tik nežymūs išbėrimai ir pasakyta, kad visokias tokias nesąmones išsigalvoju. Deja, šioje situacijoje aš buvau teisus ir nuėjus į odos ir veneros centrą po savaitės (te baisinės eilės) buvo patvirtinti mano nuogąstavimai.
Ir kas šioje vietoje kaltas? Mano galva tik specialisto kompetencijos bei patirties stoka, neadekvatus požiūris į pacientą.
Nuo to laiko prisisaugau bomžų visuomeniniame transporte, nes mano galva, tik nuo jų galėjau pasigauti nuostabių niežų erkučių, kurios labai maloniai po oda “kasa” kanalėlius, sukeldamos labai malonius pojūčius.
O kadangi, namuose turiu medikų, tai mano mamai irgi buvo atsitikęs toks įdomus dalykas. Mano mama moteriškaitė jau metuose, bet sukaupusi didelį žinių ir patirties bagažą prieš porą metų užsimanė iškeliaut iš Vilniaus į mažesnį miestelį, kur gavo tarnybinį butą ir gal dar kažkokių privilegijų, nors kažin.
Tai nuvažiavus į tą mažą miestelį ir supratus, jog nė vienas mikroskopas nėra veikiantis gerai, “nusiuntė” juos taisyti, tai viršininkė baisiai susinervino, kad čia kažkokia tai tokia ir anokia kišasi ne į savo reikalus.
Kažkaip visom toms mažesnio miestelio ligoninės darbuotojoms atrodė, kad atvažiavo ponia iš Vilniaus ir nori jų darbo vietas atimti, tai ir kišo pagalius į mano mamos ratus. Per atestaciją tyrimai, kurių visiškai neatlieka skyrius, vien tam, kad prigesint moteriškaitę su savo idealizmu ir tikintis, kad susikirs. Deja, nepasisekė.
Dar esu girdėjęs visokių dalykų, kurie yra nuo normos, bet per daug nesiplėsiu.
Tik dar vienas pavyzdys inspiravęs visą šią pastraipą.
Buvo užklausta viena darbuotoja – kodėl jūs nedirbat taip kaip reikėtų(nesilaiko kai kokių standartų)?
Gautas atsakymas – Čia tau ne Vilnius ir nebandyk čia nieko keisti.
Vilnius ar ne Vilnius, bet standartai (ISO ar kažkokie ten) visur yra vienodi, tik vienur jų laikomasi, o kitur numojama ranka.
Todėl mano galva, tai ir sąlygoja prastą visokių gydimo įstaigų darbą. Kai žmonės atėję į darbą nori gert kavutę, o nedirbt, o išvydę sunkesnį tyrimą/pacientą siunčia kitiems. Taip kenčia darbuotojų kvalifikacija, o tuo pačiu ir pacientai.
Tad nesistebėkite, jei nuėję į polikliniką būsit ne išgydyti, bet nugydyti.
Beto labai įdomus dalykas, kurio nei patvirtint nei paneigt negaliu, bet didelis procentas žmonių ypač JAV mišta nuo vaistų sukelto pašalinio poveikio ir nesistebėkite, jei išsigydžius vieną ligą, reikės gydytis kitą, nes ją sukėlė vaistai nuo pirmos ligos.
Dar norėjau tęstis, bet gal užteks pradžiai apmąstymų šia tema, kitos mintys gal kada kitą kart, jei toks bus.
benamis
Senokai pas gydytojus nesilankiau (na neskaitant tų priešmokyklinių apžiūrų), bet, kaip matau, nelabai ką ir praradau.
Anksčiau apsergi kokiu gripeliu, prirašo antibiotikų ir laisvas mažiausiai 2 savaitėm. O va neini pas daktarus ir pagyji per nepilną savaitę :)
Nors šiaip tai nieko blogo apie tas vaikų daktares negaliu pasakyt, kiek teko lankytis, tai malonios žmogystės.
Pas dabartinę suaugusių šeimos gydytoją dar nebuvau apsilankęs, bet problemų irgi nebus, giminės :)
O tu negali savosios gydytojėlės pasikeist? Gal atrastum ir bent vieną atsakingesnę.
Aišku, dar yra dėdė Kyšis, kurio tavoji tikriausiai ir norėjo.
Kyšio tai jau aš neduosiu ir kol kas tam nesu nusiteikęs.
Sakai norėjo, na man bent jau taip neatrodo.
Apskritai kyšiai yra labai ydingas dalykas, nes nors tu ir duodi kyšį, sakykime operacijos atveju, tas negarantuoja, kad tave geriau operuos, taip jeigu kažkur nori praeiti greičiau kyšis gali ir pagelbėti.
Beto su kyšiais yra labai toks bent man paradoksaliai atrodantis daiktas, kad dauguma jų nusėda vis tų pačių ir tų pačių specialistų kišenėse, tarkim chirurgų, bet ar kas davė kyšį(paskatinimą) kokiam laborantui ir padėkojo, kad tarkim teisingai jam nustatė kraujo grupė ir teisingą kraują perpylė?
Na, kai dirbi ir sergi (nesvarbu, kad seniai nebedirbu) ėjimas pas daktarus garantuoja, kad bus pamokėta šiek tiek, kai sirgsi.
Pas daktarus sergant gripu apsimoka eit, bent mano galva, nes gauni atostogų nesvarbu ar nuo darbo ar nuo mokslo, bet gauni vat ir ilsiesi.
Vienai mano pažįstamai tai daktarai dvi savaites gydė gerklės uždegimą, o poto su greitąją išvežė, nes nustatė, kad plaučių uždegimas.
O vienai mergaitei iš mano mokyklos, gal metais vyresnei laiku nebuvo nustatyta diangnozė ir ši mirė nuo plaučių uždegimo.
Na čia visokiausių istorijų galima pripasakoti, kaip tam ir anam diedukui buvo…
Liūdna, kad patekai pas tokią gydytoją. Yra gerų gydytojų, ir blogų. Vat jei pateksi pas blogą, tai duok tu kyšius, ar neduok, vis tiek nugydys Antra vertus, dabar krizė ir gydymo įstaigų valdžia stengiasi taupyti. Tai pas specialistus mažiau siunčia. O pagal naują tvarką, tai siuntimas pas specialistus per dažnai šeimos gydytojai priedą nuima. Trečia, šeimos gydytojais tampa dalis tokių, kur į kitokias gydytojų specialybes nepriima… Tai taip ir nutinka, kad miegoję per paskaitas ima ir pradeda „daktarauti“. Liūdna, kad tie negeri atvejai taip sugadina numonę apie gerus gydytojus….
Na, manau, kad reik tiesiog daugiau iniciatyvos iš pacientų pusės ir tokiu gydytojų sneliktų. Turiu daug bėdų su sveikata, tad gydytojų teko sutikt ne vieną ir ne du. Kiekvienas žmogus laisvas pasirinkti šeimos gydytoją -- pagal gyvenamą vietą, giminystės ryšį, akių spalvą ar bet kokį kitą kriterijų. Rekomenduočiau rinktis pagal kompetenciją :) Tiesa, man su šeimos gydytoja pasisekė iš pirmo karto. Bet nereik bijot ir bandyti kitur, jei ši netenkina. Ir šiaip atejus reik zinot ko nori -- nori siuntimo pas specialistą -- taip ir sakai. Jei spyriojasi, paklausi ar turi dermatologo kvalifikaciją ir gali konkrečią diagnozę odos būklei pasakyt, parašyt ir antspaudu patvirtint. Šeimos gydytojas šiaip jau turėtų būti tarsi dispečeris -- pats spręsti vietinius gaisrus -- a la sloga, peršalimas, sumuštas raumuo ir pan., o esant rimtesniems negalavimams -- siųsti pas specialistą.
Rekomendacija -- rinktis privačią šeimos kliniką. Nežinau ar ten jiems daugiau moka, daugiau reikalauja, ar daugiau leidžia, bet lankstumas/bendravimas ir kiti sušlubavus sveikatai svarbūs dalykai žymiai geriau veikia. Dar nebuvo taip kad šeimos gydytoja būtų atsisakiusi parašyti siuntimą kur nors.
P.S. bent anksčiau pas dematovenerologą buvo galima patekti ir be siuntimo -- kai kurios jų sprendžiamos problemos pernelyg privačios, ir tokio tarpininko, kaip šeimos gydytojas buvimas gali sukliudyti laiku gauti pagalbą. Juk šeimos gydytojas -- neretai ir šeimos draugas…
Pradžiai aš nusistebėsiu kodėl jūsų komentarai prašėsi moderavimo, nes lyg ir turėjo iškart atsirasti…
@ežiukai
Jau seniai buvau nepatenkintas savo apylinkės gydytoja, bet vis susilaikydavau, galvojau, kam man čia keisti lyg ir nedaug pas ją žmonių ir panašiai…
Dėl tų siuntimų tai kažkada man nedavė siuntimo, nes tau nereik ir tipo daug babkių kainuoja, koks gi skirtumas daktarei, jei žinau kur ir už kiek darysiuos tik siuntimo reikia.
Dėl to, kad priedas krenta nieko nežinojau, o kad nenori siųsti žmonių pas specialistus, nes taupo, gali visko labai būti.
Dėl kyšių prisiminiau dar vieną istoriją. Kažkada gi buvau sunkus ligonis ir visa kita, tai darė operaciją Panevėžyje. Ten ir normali priežiūra buvo ir slaugutės geros, o po kelių savaičių perkėlė mane į Vilnių, tai būdavo taip, kad „antytę“ pakeisdavo vos kartą per dieną, o užsimanius kažko didesnio, tai galėjai sienomis lipt, nors tėvai ten visus dovanėlėmis apdalinę buvo.
Turiu tik pritarti tai nuomonei, kad gali duot kyšį ar neduot, jei personalas nesuinteresuotas savo pacientais, tai naudos iš to mažai.
@Arūnas
Dėl privačių šeimos klinikų, tai nesu susidūręs, be to man atrodo, kad ten kainos yra didesnės, ar ten viskas lygiai taip pat kaip ir valstybinėse gydimosi įstaigose? Trūksta žinių.
Dėl dermatovenerologo, tai bent jau Vilniuje galima eiti į Vytenio gatvėje, esantį Odos ir veneros centrą, ir ten pasakius problemą ir be jokio šeimos gydytojo siuntimo priis. Kai gydžiausi niežus būtent ten ir ėjau, be jokių šeimos gydytojų.
Ir vis dėl to, iš komentarų matyti, jog Lietuvos gydymo įstaigos su diagnozėm bei pacientų aptarnavimu šlubuoja, bet čia galim ir įžvelgti ir tokius dalykus, kad kai kurių gydytojų atlyginimai yra minimalūs.
Kiek žinau, Santariškėse, bent kažkiek padoresni atlyginimai, ten daktarai ir po 3 ir po 6 ir po daugiau tūkstančių gauna, o tai manau, jau šis tas, kad būtų galima atsisakyti kyšių.
Apie gydytojus ir poliklinikas yra t8kstančiai istorijų.
Nors gyvenu medikų šeimoj, bet lankydavausi kaip ir visi, kur priklauso. Tad vieną sykį (daug metų jau praėjo) man labai pradėjo skaudėti pilvą, nepraėjo ilgai. ir keturiom nušliaužiau pas gydytoją, sako: čia apsinuodijai, pavalgyk bananų, džiūvėsių kokių ir vandens gerk -- praeis. taip buvo kažkiek dar laiko, kol skausmas didėjo ir atvažiavo manęs apžiūrėti krikšto tėtis, kuris liepė iškart vežti į ligoninę. Tą naktį man išoperavo apendicitą, kuris trūko medikams rankose. kažkaip man labai pasisekė.
Tikrai tūkstančiai istorijų. Gal kas dar vieną papasakos?
Aišku, kad visada yra žmogiškasis faktorius ir tai, kad galimos klaidos, bet kartais suabejoji kompetencija mediko nors nieko ir baisaus nenutinka.
Privačiose klinikose nebūtinai reikia mokėti. Yra tokių, kurios sudarę sutartis su Ligonių Kasom ir pas šeimos gydytoją eianant mokėti nereik. Vis tik gydytojas yra paslaugos davėjas, todėl daroma taip, kad klientas sugrįžtų. na, visame pasaulyje taip. Ir vis tik pas gerus gydytojus yra eilės, o pas ne tokius gerus -- galima registruotis kad ir rytojaus dienai.
Čia tą rytojaus dieną taikai ir mano daktarei?
Tiesiog nelabai supratau kodėl buvo ta diena laisva, nes artimiausias laikas, be mano pasirinkto buvo po savaitės….
netaikiau ;). tiesiog pats sakei,kad pas ją žmonių nebūna.
o kur istorijos, kur gydytojai padėjo žmonėms? visi prisimena tik tuos atvejus, kai nugydo…
labai teisinga buvo mintis, kad pats ligonis turi būti suinteresuotas paslaugos kokybe. juk antrą kartą dažniausiai nesinaudojam paslauga, jei ji buvo suteikta nekokybiškai. o va ligoniai skudžiasi ir eina pas tą patį gydytoją.
antras svarbus dalykas -- tai sveikatos apsaugos sistema ir požiūris į gydytojus. tiesiog mes mokomės tikrai daug, ilgai, aukojam dalį savo asmeninio gyvenimo ir baigę turim dirbti už 1,5 tūkst. litų. tai jokios motyvacijos nelieka pasistengti. koks berniukas iš farmacinės firmos, kuris gauna į rankas 5 tūkst minimum pasiūlo rašyti to ir ano vaisto, o už tai pasiūlys į kokią Turkiją nuvažiuoti. tai kas belieka… rašai receptukus ir tikiesi, kad atostogausi Turkijoj nemokamai ;). o jie valstybė normaliai algas mokėtų, gerbtų, tai tada gal gydytojai daugiau straipsnių paskaitytų, į kokią konferenciją nuvažiuotų… tiesiog daugiau save tobulintų ir motyvacicija būtų.
Nu nemaža dalis tų „šeimos gydytojų“ yra tie, kas nesugebėjo tapti gerais specialistais. Deja…
Prisikasėm iki šaknų.
Aš esu galutinis paslaugos gavėjas -- pacientas ir esu nepatenkintas paslaugų kokybe ir sakau, kad daktarai prastai dirba.
O jie prastai dirba, nes nežmoniškos pacientų eilės ir netinkamas darbo užmokestis ir viską palengvinantys kyšiai arba kaip grumlinas pastebėjo -- netinkama kvalifikacija.
Belieka sutikti su ežiukais, kad labai nėra kažkokios motyvacijos kažką dirbti, kai tau už darbą moka apie 1,5tūkstančio litų, jei apskritai tiek moka, nes pagal mano turimas žinias laborantai besitaškantys su sysaliukais ir myžaliukais gauna tik apie 800lt, ir gauna tokius pinigėlius jauni specialistai, tai kaip tada nenusimuš noras dirbti ir kodėl neturėtų atsirast noras imti „patepimus“?
O tuos pusantro tūkstančio litų gali gauti paprastas vadybininkėlis nebūtinai kažkokius mokslus baigęs.
Po tokių pamąstymų aiškėja, kad Lietuvai nereikia specialistų daktarų, mokytojų ir panašių „sunkių“ profesijų žmonių.
O poto stebimasi, kad vat nėra kas dirba mokytojais, kad daktarai išvažiuoja…
Mušu šunį, o poto stebiuosi kodėl jis kanda…
O ka daryti jeigu nera is ko pasirinkti ta seimos gydytoja? Jeigu visu poliklinikos gydytoju „kompetencija“ ir „patirtis“ yra tokia pat, o ir amziaus cenzas jiems turetu jau buti taikomas? Pas gydytoja einu gan retai, aciu Dievui, bet su problema. Nesu is tu, kurie laika megsta praleisti prie kabineto, plepant su kitais ligoniais. Be to, savo gydytojos buvimo (butent ne darbo, o buvimo) sioje istaigoje nepateisinu. Pradejusi dirbti Sovietmeciu (greiciausiai pagal paskiryma, o ne pasaukima) ana iki siol trina kelnes tam paciam kabinete. Su pacientu bendrauja sesele, o ana tik deda stampa ant vaistu recepto. Ji zino, kad i jos vieta norinciu nelabai atsiras, del to jauciasi laaabai rami ir uztikrinta, kad artimiausiu metu vis dar gaus papildyma pensijai ir kysius sielos pamaloninimui bei susireiksminto statuso palaikymui -- as gydytoja. Baisu, kad ir kiti mano poliklinikos daktarai yra panasus. Taigi, kas is ju gerai dirbs savo darba? Kas is ju nori dometis mokslo naujovem (o tai yra daug daugiau negu naujos farmacines kompanijos ikisti brangus vaistai, uz kuriu israsyma kompanija „pasponsuoja“ gydytojui kelione, pav., i koki Egipta)? Kas rasys mokslinius darbus ir bus savo sryties profesionalas? Tai ir vegetuoje musu polikliniku gydytojai, laikydamiesi savo darbo kedes, ypac siais sunkiais krizes laikais.
P.S. Tikrai yra geru daktaru ir seseliu, buvau juos sutikus, bet… visada yra bet… Palaidojus abu tevus ne be savo poliklinikos gydytoju pagalbos turiu teise i asmenine nuomone.
Valentina,
dėl amžiaus cenzo, tai norėčiau pasakyti, kad jeigu yra senas daktaras, tai nebūtinai jis prastas, bet jei tai nukaršęs seneliukas, kuriam jau darbas yra paskutinėj vietoj, tai be komentarų.
Pakonsultavimą teisinga linkme už paskatinimą kelione į užsienį, jau ne vienas žmogus paminėjo, reiškias šis reiškinys yra giliai įleidęs šaknis ir yra labai didelė piktžolė mūsų socialinės apsaugos sistemoje.
Mano mama, kai dirbo Vilniuje tikrai pakankamai dažnai lankydavosi seminaruose ir kvalifikacijos kėlime, nes per metus reikia surinkti tam tikrą valandų kiekį, o dabar dirbdama mažesniame miestelyje iš savo vedėjos ne tik negauna kvietimų, bet kaip supratau, net yra slepiama, kad vyksta vienokie ar kitokie seminarai.
Sakykime taip, darbdavys yra nesuinteresuotas pavaldinių kvalifikacijos kėlimu.
O paskutinis sakinys užmuša visus „už ir prieš“ -- „Palaidojus abu tevus ne be savo poliklinikos gydytoju pagalbos turiu teise i asmenine nuomone.“
Jeigu kyla tokios mintys, tai belieka patylėti ir tikėtis, kad nauja karta gydytojų bus kitokie ir, kad mūsų valdžios vyrai labiau pasistengs dėl daktarų ir, kad nebeteks girdėti tokių minčių.
Kai kam iš mano giminių pas gydytojus (rimtus, rimtų ligų specialistus) tenka lankytis nuolat. Pripasakoja tokių istorijų, kad plaukai šiaušiasi ir sunku patikėt būna. Nors žinau, kad neišsigalvoja…
Bet aš šį kart ne apie tai. Noriu pasidžiaugt, kad teko gyvenime matyt ir tikrai šaunių gydytojų. Kartą Šiauliuose mane remontavo vienas garbaus amžiaus chirurgas -- prieš operaciją palatos publika įspėjo, kad nebandyčiau duot vokelio, nes tas žmogelis tai kaip įžeidimą priima. Tai ir nedaviau… Linksmas diedulis buvo -- kol atsijungiau, pasakojo anekdotus, bajeriavo. Visi pacientai jį gyrė už rūpestingumą ir dėmesį pacientams….
Kartais gero gydytojo vardą ir paprasčiausias žmogiškumas užtarnaut gali. Miestelyje buvo chirurgas, kuris, jei ko nenumanydavo, ligoniui taip ir pasakydavo „aš nežinau, nenumanau“ ir duodavo siuntimą į didmiesčio įstaigą. Gal iš pirmo žvilgsnio ir atrodo juokingai, bet žmonės apie jį buvo geros nuomonės. Todėl, kad dauguma kitų mažų miestelio gydytojų jaučia kažkokį psichologinį ( gal ir kokį kitokį, nežinau) barjerą, o gal norą įrodyt, kad ir jie ne prastesni nei didžiųjų miestų ligoninių gydytojai ir neretai tiesiog nugydo žmones…
na aš tai kiek einu, tai man vis kokių vitaminų, papildų, tepaliukų, kuriuos pastoviai reklamuoja išrašo.. Gal man jų tik ir reikia, nežinau… :)
Kyšių neduodu…
kažkodėl daktarai blogai daro, kad vaistus išrašo. tai juk dar viena verslo šaka. o kiek patys prisiperkam visokių daiktų, kurių reikia ir nereikia?
Gal pasirodysiu nelabai populiari šioje diskusijoje, bet man nelabai aišku, kodėl tau reikėjo visų tų tyrimų ir konsultacijų pas antrinio lygio specialistus, pvz, rentgeno ir chirurgo? Jeigu ten kažkoks guziukas, tai rentgenas nepateiks jokio atsakymo dėl to guziuko. Manau, priešuždegiminių vaistų skyrimas labai teisingas sprendimas. Jeigu jie nepadės, tada reikės ieškoti kitų guziuko priežasčių. Kodėl norisi, kad viskas per dieną praeitų?
Ir ne chirurgo darbas yra guziukus tyrinėti, jis pjaustymu užsiima. Sakyčiau, džiaukis, kad pas jį nenusiuntė, tai jau būtų užrašę kokiam prapjovimui, kurio tikslas išsiaiškinti, kas ten per guziukas.
Sloga vasaros metu tikrai labai dažnai yra alergijos kokiam nors žydinčiam augalui pasekmė. Gal tiesiog važinėdamas automobiliu „kondiškę“ per stipriai įjungi ir esi nuolat peršalęs. Jeigu kamuoja paranoja, tai galima savarankiškai pas Lorą nueiti. Bet kad tas analogiškai vaistų kokių nors paskirtų. Geriau pasistiprinti imunitetą ir palaukti.
Odos ligas geriausiai iš karto eiti į specializuotas gydymo įstaigas. Bendrosios praktikos gydytojos nėra kompetetingos viską išmanyti.
O tu kaip pacientas galėtum būti aktyvesnis savo sveikatos priežiūroje ir mažiau burbėti ant medikų. Jie irgi galėtų ant tavęs paburbėti, kad esi neatsakingas, nes kelias savaites vaikštai apsisnarglėjęs su guzu ant kojos ir išberta oda :)
Būkim labiau sąmoningi ir nustokime kaltinti visus, išskyrus save :)
Duok Dieve, kad kuo ilgiau nereikėtų eiti pas gydytojus. Kiek buvau, tiek išėjau nieko nesupratus: ar aš kalta, kad sergu? O jei kosėju tris mėnesius iš eilės, gal ką patarti galit, be karštos arbatos? Per pastaruosius šešerius metus pas medikus buvau tris kartus. Labiausiai patiko, kai nuėjus pas okulistą dėl teisų, ji man sudiktavo visas raides, kurių nedažlibinau.
Ieva,
pas antrinio lygio specialistus norėjau, nes su koja turėjau problemų ir praeityje, sutinku, kad rentgenas nenustatys guzo priežasties, ne tokia jokia funkcija, bet chirurgas ar atitinkamos kompetencijos gydytojas nemanau, kad būtų pamaišęs, kad aš sužinočiau kas man yra.
Dėl chroniškos slogos, visiškai nesutinku su jumis, nes visų pirmą nevairuoju automobilio ir su kitų automobiliais retai pavažinėju, tad „kondiškė“ čia ne prie ko. Ir tarkim, man kilo alergija ar aš neturėčiau žinoti nuo ko kilo ta alergija, kad ateityje galėčiau jos išvengti daug greičiau.
Mano galva, nenormalu, kad vaistai nuo alergijos išrašomi nežinant kokia ji.
Aš kaip pacientas iš tikrųjų gal ir ganėtinai atmestinai žiūriu (kol visai blogai nepasidaro) į savo sveikatą, bet kai prispiria reikalas aš norėčiau diagnozės plius vaistai bei adekvataus požiūrio į pacientą, nes neįsiklausoma į pacientą ir atžagaria ranka rašomi receptai, man taip nepatinka.
Aš nekaltinu visų, manau, pateiktų pavyzdžių užtenka suprasti mano požiūrio kampą.
O reikšti nepasitenkinimą ir šiek tiek paburbuliuoti manau, nėra labai blogai, negalima gyventi susitaikėliško gyvenimo, nes tada niekas nenorės derami dirbti savo darbo.
Ir vis dėl to Ieva, jūsų komentaras yra labai puiki priešprieša manąjam požiūriui, citatą „Būkim labiau sąmoningi ir nustokime kaltinti visus, išskyrus save :)“
To sąmoningumo palinkėčiau mūsų daktarams, aišku ir pacientams to reikia, nes kai pradeda rėkti ant daktarų ir panašiai ir panašiai -- baisu.
Išties turiu puikią šeimos gydytoją, o ir kiek tekę susidurti su kitais daktarais -- visi buvo super: malonūs, rūpestingi ir t.t. Bet teisybė ir ta, kad didelių bėdų su sveikata nesu turėjus, net ir peršalimas užpuola kokį kartą į porą/trejetą metų. O štai keli artimi draugai pasakoja istorijas, kaip daktarai gydo nuo peršalimų ir migrenos, nedaro jokių tyrimų (net kraujo tyrimo išsamaus nepadaro), žmogui ištisus metus (pvz., vis pakyla ir krenta temperatūra, silpnumas) ar net keletą metų (pasikarotjantys stiprūs galvos skausmai šešis metus) negerėja, nuolat išrašomi vaistai padeda tam kartui kol žmogus su isterija neišsireikalauja, kad „siūskit mane specialsitui, nes jau nebeištversiu“, paaiškėja,kad žmogus serga taksoplazmoze, kitai kažkas susiję su gimdos uždegimu, trečiai -- galvoje jau užaugo 2 cm auglys. Manau, didžiausią bėdą -- uždelstas ligos nustatymu
Kuo ilgiau liga tiksliai nediagnuozuojama, tuo ji labiau progresuoja. Tai ir miršta jauni, atrodytų sveiki žmones. Tai yra labai liudna. Bet tai ne vien daktarų bėda, tai finansavimo bėdos, valstybės ištekliai.