Įrašo „Kodėl neverta bloginti“ komentarai

benamis

benamis — Tue, 15 Sep 2009 12:57:04 +0000

Tai gal čia jau galime dikusiją baigti?
Tiesiog nuostabiu Thirteen komentaru, kuris visas mano mintis t.y. ką norėjau pasakyti, sukristalizavo ir išreiškė trumpai ir aiškiai.
Nors apie bloginimą dar rašysiu tik gal kiek kitaip(tikiuosi).
Ačiū, dar kartelį Thirteen, už neeilines įžvalgas :)

Ūdrė

Ūdrė — Tue, 15 Sep 2009 08:53:44 +0000

Na taip, Benami, tai vieša užrašų knygutė. Tai keičia tik formatą, bet ne principą: aš gi nerašau į blogą, kada man appointment pas dantistą ar kada baigiasi terminas ataskaitai pateikti. Tam turiu „kito formato“ užrašų knygutes. O čia -- minčių užrašų knygutė. Ir man tikrai negaila, kad mano mintis paskaito ir tie mistiniai kiti. Tai vadinama dalinimusi mintimis, berods. Sako, labai pozityvu :)
Aš nesureikšminu, kiek nepažįstamų žmonių jas skaito. Nesiruošiu bloginti profesionaliai, bet nemanau, kad dėl to neverta rašyti visai.
O iš esmės, tai labiausiai pritariu Thirteen: viskas daug paprasčiau nei atrodo. Genialu.

benamis

benamis — Tue, 15 Sep 2009 03:40:18 +0000

Aha, geriau jau bloginimas nei gatvė, bet geriausia būtų išlaikyti aukso viduriuką, kad neprasidėtų visokios bėdos.

Thirteen, man patinka, kad tu gali kelias žodžiais reziumuoti visą ilgą rašliavą ir labiau atskleisti mintį. Čia jau kartais taip būna.

Evaldas

Evaldas — Mon, 14 Sep 2009 21:16:17 +0000

„Bloginimas – laiko švaistymas vėjais.
Geriau nebandyk.“
Na, jei nepabandysi, tai ir nesužinosi. O šiaip, manau, šaunuoliai tie, kurie bando kažkuo partaukti. Geriau tegu blogina, negu „trankosi“ kur nors gatvėse :)

Thirteen

Thirteen — Mon, 14 Sep 2009 19:01:04 +0000

Smagu, kad vertini mano kilometrines nuomones, bet man ir pačiai gerai yra taip pasisakyti, bent jau šioje pusiau anonimiškoje erdvėje tai padaryti yra daug lengviau, ir galiu daugiau parašyt, nei šiaip pasakyčiau (čia kalbu apie ankstesnius pasireiškimus). Čia lengviau būti savimi ir tuo pačiu ne savimi. N kartų pasitvirtino ir dar pasitvirtins, kad čia visas interneto žavesys ir prakeikimas… :)

benamis

benamis — Mon, 14 Sep 2009 17:03:49 +0000

Aciu, Thirteen, tavo komentaras labai taiklus, gal net geresnis nei visas irasas.
O rasiau dukart,nes vienas buvo siauraja prasme,o sis-placiaja.

Thirteen

Thirteen — Mon, 14 Sep 2009 16:41:15 +0000

nerimsti matau :)
jau esu pasisakius, kai buvai parašęs kažką panašaus panašia tema -- asmeniškai aš rašau dėl savęs (asmeninį) ir iš dalies dėl savęs, iš dalies dėl mylimo serialo gerbėjų (tų kelių, kurie užklysta) antrąjį. Man taip labai gerai: vienas verčia pasitempti, pagalvoju dažniau, ką reiktų ten įdėti, o kitas yra vien tik pusiau viešas dienoraštis išliet tai, kas tuo metu kirba viduje, ar tai, ką pastebėjau/nugirdau smagaus ir norisi užfiksuoti, kad nepasimirštų (o kaip pasimiršta tokie smulkūs, bet smagūs dalykėliai…). Dar ir pasidalinti tuo, ko galbūt garsiai nesugebėtum pasakyti, bet kai žinai, kad keletas draugų skaito tavo internetinį dienoraštį, tai lengviau taip.
Nors apie internetinį bendravimą visai kita tema, tad ja nesiplėsiu, bet puikiai suprantu tavo poreikį srutų kampeliui. Vieniems tai srutų, kitiems -- širdgėlos išliejimas, žodžiu, bet ko, kas tuo metu spaudžia dūšią ir ko yra perteklius.. Aš kažkaip nelabai sureikšminu tokius dalykus išvis :) Seniai žinau, kad tai, ką rašau (nelabai reguliariai) bus įdomu gal keliems tik, nes nerašau populiariom temom ir nesireklamuoju. Žinoma, norėčiau, kad „hausiškasis“ mano blog’as būtų įdomus daugiau kam nors.. bet taip gera pasidaro, kai kas nors iš serialo mėgėjų užklysta ir padėkoja, kad rado tokį kampelį :) Vis dėlto visiems reikia publikos, reikia auditorijos, net jei ją sudaro ant vienos rankos pirštų suskaičiuojamas žmonių kiekis (bot’ų neskaitant, žinoma).
Jau gal pasikartosiu, bet viskas priklauso nuo to, kaip vertinsi -- jei tikėsiesi, kad pradėsi rašyt ir staiga imsi rodytis „topuose“, „blogoramose“ ir pan., tai laukia nemažas nusivylimas. Čia išimtys taisyklę tik patvirtina. Svarbiausia, mano nuomone, tiesiai savęs paklausti, ko tikiesi iš blog’o rašymo -- ar rašysi tiesiog sau, kad išsilietum daugmaž anonimiškai, ar sieksi pripažinimo ir populiarumo šioje terpėje? Svarbu atskirti tuos dalykus ir sau nemeluoti, nes jei apgaudinėsi save, nusivylimas, kad tavęs neskaito, bus tik didesnis (o taip nutinka, spėju, 98 atvejais iš 100 :)
Na, o jei pripažinsi, kad nori būti populiaraus blog’o autorius, tai teks atsiraitoti rankoves ir gerai padirbėti, gerai ir kokybiškai. Taip, laiko suris, bet čia vėlgi yra pasirinkimas ir galimybės. Jei galimybės nelabai leidžia, gal tuomet verta apmąstyti, ar tikrai toks yra tavo tikslas? Gal reiktų tiesiog nesukti galvos, kas ir kaip, o rašyti, kada išeina rašyti?
Man asmeniškai netrukdo nevykę paaugliški blog’ai. Aš tiesiog nesu didelė jų skaitytoja, nebent jei per draugus/bičiulius pastebiu ką nors įdomaus, jei būna nuoroda į blog’ą -- užsuku. Jei užkabina, lieku (taip ir su tavimi, Benami, nutiko, bet jau sakiau kažkada :)
Viskas yra kur kas paprasčiau nei atrodo.

benamis

benamis — Mon, 14 Sep 2009 10:26:03 +0000

Deja, tur42iau paprieštarauti tiek vjustai, tiek Ūdrei, kad blogas nėra užrašų knygutė, kurią gali bet kada atsiversti, tai yra viesša užrašų knygutė, o tai labai daug ką keičia.
Ir pasakykit, man, kad neteisybė, jog kartais rašoma dėl kitų ne tik dėl savęs? Tam, kad kiltų diskusija, kad turėtum su kuo padiskutuoti.

Inga, sėdžiu prie smirdančios dėžės, nes labai labai dažnai lyja už lango…

Inga Vertere

Inga Vertere — Sun, 13 Sep 2009 20:03:24 +0000

Patiko įrašas. Tiesus ir atviras pripažinimas apie blog’o blogį.

Manau, bloginti verta, jei turi kokį nors tikslą arba intenciją kažką pasakyti viešai. Iš betikslio darbo retai gaunasi grynuolis.

Beje, kai viduje skamba jazz’as, ypač sunku sėdėti prie tos smirdančios dėžės ir maigyti tuos plasmasės gabalėlius. :)

vjusta

vjusta — Sun, 13 Sep 2009 05:17:08 +0000

Pritariu Ūdrei, nes tikrai tai kaip užrašų knygutė. Jei kirba mintis, tai ją ir užrašai, o jei jos nėra blogas dulka:D