Su gyvenimu yra kažkoks keistas fenomenas, jei vieną dieną gali pasigirti kaip tau gera, kitą dieną žiūrėk viskas krenta iš rankų.
Taip ir man, vakar pasidžiaugiau, kad mano gyvenimo upė teka lyg kokioje stebuklinėje pasakoje, tai šiandienos dieną galiu prilyginti kokios pandoros skrynios atvertimui.
Viskas kaip ir visose gyvenimo pasakose prasideda ryte, tai nesekmės mane pradėjo persekioti nuo pačio labo ryto..
Sugebėjau ryte pramiegoti pirmą paskaitą, na čia tai niekis, mokslai gali ir palaukti kol ponas didysis gyvenimo karalius miega grožio bei išminties miegu. Taip sakant, vaisių nuo supuvusios mokslo obels bus galima pagraušt ir kitą dieną. Gi mokslo šventovės pasiryžusios pačiais dideliausiais samčiais iš tokių pat didelių puodų prikrėst į studentų bukas galvas išminties bei žinių, tik spėk srėbt.
Kitas malonumas laukė užsinorėjus pasinaudoti mobiliojo ryšio paslaugomis. Maloni operatorė savo robotišku balsu mane apšvietė, jog sąskaitai galas. Kažkokia mistika, be jokių perspėjimų. Sąskaita kažkur iškeliavo, tikriausiai į kokius šiltus kraštus, nes dabar tokie bjaurūs orai, tad poniutei prašmatniajai sąskaitai ne pakeliui ten kur darosi šalta ir žvarbu. Reikia tikėtis, kad surado geresnę vietelę sąskaitininkų bahamuose.
Būdamas kultūringu studentu neaplenkiu ir bibliotekos, kur pupso visokios studentams labai reikalingos knygos. Norėdamas būti labai kultūringu ir palaikyti gerus santykius su bibliotekininkėmis, tomis maloniomis moteriškėmis, stengiuosi visą laiku gražint. Taip ir turėtų būt. Bet jūs pabandykit pasiginčyti su protingąja kompiuterio programa, kuri akis bando dvejetu su dviem apskritais dideliais nuliais (po taško), šaukdama ant manęs, jog esu bjaurus skolininkas. Reikės pasišnekėti su rėksmingąja programa iš esmės, kas čia melagis yra. Principai aukščiau visko. Jei ką po teismus užtapysiu. Bus svarstymas iš esmės.
Kadangi, apturėjau galimybę gaut nemokamą kvietimą į Vilnius Jazz festivalį, nusprendžiau šiandien jį pasiimti iš Rusų dramos teatro kasos, galvoju, kad gal dar bent kiek diena praskaidrės. Buvau labai naivus, nes kelios minutės iki man ateinant kasa užsidarė pietums. Atsidarymas po valandos. Tai negi šalsi, į namus patraukiau, galvodamas apie karštą kavos puoduką ir šiokį tokį relaksą.
Bet šiandien net kava nenorėjo su manim draugauti, ji lyg įpykusi šoko iš puoduko ir begėdiškai nuplykė trečdalį plaštakos. Vat ko kava pyko, tai niekaip nesuprantu, juk žino kad aš ją dievinu ir ypač rytais.
O berašant ir kompiuteris supyko ant manęs ir atsijungė nuo tinklo, bet bent jau laiku pastebėjau, bo būtų mano geriausias draugelis ėmęs ir nustipęs viduryje įrašo.
Vat baigiu įrašą ir einu traukt saldžiausiojo nuodų dūmo.
P.S. Tikiuosi, kad mano oraliniu būdu garbinama deivė cigaretė nepasiūs piktosios žiežirbos ir neišdegins man akių.
Kitaip pradėsiu pats savęs bijot ir tikriausia tada jau reiks save užmarinuot Vasaros vasarnamyje šalia visų pamėgto parko.
Tai vadinasi labai paprastai: „Ne tavo diena“ ;) Bet jos praeina :)
Jos praeina, bet labai jau nervuoja kai ateina.
Aš tokias dienas paprasčiausiai vadinu pėmėesu. Vis viena čia esmė yra Tavo nervai, pvz., jei nebūtum taip neigiamai sureagavęs į ankstesnes blogybes, gal tos kavos ir nebūtum išliejęs. Kai aš „tomis dienomis“ būnu ypatingai jautri ir nervinga, man ir dūžtantys indai iš rankų krenta, ir po namus vaikščiodama kelėnus alkūnes į baldų kampus susižaloju, ir visokias kruopas cukrų miltus ant žemės netyčiom paberiu… Tada dar labiau nervinuosi, būna dar blogiau, bet paskui hormonai aprimsta ir ateina šiltos saulėtos sėkmės dienos ;)
Taigi 13 diena, nesvarbu, kad antradienis… :) Kažkaip išties daugiau visokių nesąmonių nutinka 13-omis dienomis, bent man. Gal tai ir saviįtaiga, bet šitas skaičiukas turi šiek tiek mistikos. Arba patvirtinta, kad visokių nesąmonių ir nelaimių daugiau nutinka per pilnatį. Įsivaizduokim, o jei būtų 13, penktadienis ir dar pilnatis… :))) Iš lovos patartina nelipt.
Nors kalbant apie mistinius skaičius -- nepamirškim 7, 9, 12, 23 (čia pagal filmą daugiau, bet iš tiesų labai įdomu, kaip daug kur šitas skaičius pasikartoja), 666… daugiau lyg nepamenu mistinių/mistifikuotų skaičių.
Bet gal šis rytas už vakarą jau protingesnis, m? :)
Jei nežinotum, kas yra bloga diena, viskas būtų kaip visada ir nepajustum geros dienos euforijos, tarkime: kai po tokių kliūčių pagaliau pavyksta nueiti į Vilnius Jazz koncertą, per džiazo improvizacijų įkarštį netikėtai pradeda skambėti Benamio mobilusis telefonas, pasirodo, skambina bibliotekininkė, nes nori pranešti, kad jokių skolų nėra ir galima pasiimti pačią geriausią knygą, kuri yra įdomesnė negu ta pramiegota paskaita.