Komentarai apie: Užmiršti kapai

Autorius: Blogorama #656

Blogorama #656 — Mon, 02 Nov 2009 17:28:22 +0000

[...] dieną, per Vėlines. Bet Vėlinės gi – prisiminimų apie šeimą, gimines, draugus, pažinotus ar niekada nepažinotus žmones, o kartu ir amžino gyvenimo su jais diena. Vėlinės yra mūsų tradicija, kol kas labai [...]

Autorius: benamis

benamis — Mon, 02 Nov 2009 07:11:19 +0000

Mes kapuose irgi truputėlį bvuom apsipykę, tai labai nemalonu, ateini žmogaus pagerbt, o gauni piktų žodžių puokštę.
Šiaip žmonės gerkles laido, nors nepastebi, kad patys turi rankas ir gali kažką su jomis nuveikti.

Autorius: ežiukai

ežiukai — Sun, 01 Nov 2009 21:49:34 +0000

Kasmet per Vėlines degam žvakutes ant močiutės kolegės kapo, kuri liko vieniša ir to kapelio niekas nepatvarko. Na, atnešam gėlių. žvakių… Tai šiandien buvom apšaukti kapo kaimynės, kad esam baisūs kiaulės, kad tik žvakutes degame. Manau, kad kiekvienas pagal išgales pasirenka…

Autorius: benamis

benamis — Sun, 01 Nov 2009 19:45:20 +0000

Pratęsiu mintį.
Gražiai palaidoja, pastato didžiausią monumentą tai bobutei, priperka tuntus gėlių ir kitų grožybių. Kad parodytų tą meilę, kuria mylėjo tą artimą.
O vėliau pamirštą kapą, karts nuo karto aplanko.
Svarbu ne kiek gražiai ir pompastiškai palaidoja, bet tiek tą žmogų gerbia ir po mirties, kiek dažnai prisimena.

Autorius: Liepa

Liepa — Sun, 01 Nov 2009 19:14:13 +0000

Man atrodo, vardan krikščioniškos tradicijos patvarkyt apleistą jau mirusio žmogaus kapą yra vienas iš paprasčiausių altruizmo būdų. Tikrai labai dažnai sutinku žmonių, kuriems jau mirę – lyg šventieji, o gyvieji aplinkui visiškai nerūpi. Sėdi kokia vieniša močiutė, vaikai kažkur išsibarstę, vis per daug užsiėmę, kad bent skambteltų. Bet kai miršta motutė, tai jau kad skuba tvarkyt kapo, gražiai palaidoja ir atvažiuoja aplankyt.