Senokai galvojau aprašyti savo “nuotykius” patirtus važinėjant Vilniaus viešuoju transportu (autobusais bei troleibusais), buvau net prisižadėjęs vienai internetinei personai parašyti įrašą apie nesaugius maršrutus, bet vis pritrūkdavo motyvacijos, tačiau jaučiu, jog po paskutinio įvykio tikrai “pribrendo” reikalas papasakoti kokiose situacijose teko pabūvoti. Situacijos yra atskiri įvykiai be bendros jungiamosios grandies, kurios skaitant ryškėja vaizdas koks gi iš tikrųjų yra Vilniaus viešojo transporto veidas.
1 situacija. “Nieko nematau, nieko nežinau”
Prieš keletą metų buvo projektas “naktiniai autobusai ir Vilnius”, kuris dėl lėšų stygiaus nusibaigė. Buvau dažnas benaktinėjantis keleivis. Ir štai vieną rytmetį vaizdelis buvo toks:
Pasibaigę “Tebūnie naktis” renginiai, tas kas reikia palydėta į namus, dabar tik pačiam reikia parsirasti namo ir griūti miegoti.
Naktinis-rytinis maršrutas Lazdynai-Saulėtekis. Apie šešios ryto. Kultūringas pilietis (suprask, aš), nė lašo negėręs, sklaidantis rytmetinę spaudą – “Vakaro žinias” rieda namo. Tik šast narkomanas iš nugaros viena ranka aplink kaklą, kita su švirkštu panosėj. Puspilnis autobusas – niekas nieko. Aš ir pats normaliai nespėjau sureaguot. Žmonėms pradėjus bruzdėt, gal kviečiam metus, duris atsidarė ir išvirto narkomanas “Gerosios vilties stotelėje”. Viltis nusibaigti.
Geriausia buvo autobuso vairuotojo pakeleivės replika (sėdėjo jo kabinoje): “Esame pavargę, autobusui nuleista padanga, jokios policijos nelauksime, nes mums reikia namo” (ar kažkaip panašiai).
2 situacija. “Visažinis”
Maršrutas 27 (Arimų g. – Apkasų g.; Naujoji Vilnia – Šnipiškės). Pavakarys.
Kaip žinia, Naujosios Vilnios gyventojai pasižymi aukštu mentalitetu bei kultūros lygiu, bent jau didžioji dalis juo trykšte trykšta.
Taigi, nuo Arimų gatvės važiuojam sau ramiai ramiai, tik kažkur apie Olandų gatvės pradžia, vienas pusamžis, pusgirtis, treningu vilkintis keleivis pradeda kažką vapalioti “Aš tave pažįstu…aš tave užmušiu…aš žinau kur tu lipsi…” ar kažką panašaus kažkam sėdinčiam priekyje. Ties “Ryto” stotele tas pusgirtis keleivis imasi veiksmų, kimba į atlapus tam kitam žmogeliui apie kurį “viską žino”. Muštynės. Keletas bobučių pradeda klykti, autobusas sustoja, vairuotojas pagrasina iškviesiąs mentus, jei neišlips ar nenusiramins, tačiau nei mentai atvažiuoja nei pakeleivis išlipa. Autobusas juda tolyn. Kažkur ties “Žalgirio stadionu” “aukai” reikia lipti, aišku, “viską žinantis” pareiškia, kad viską žino ir pavažiuojama dar viena stotelė tada, jau “auka” lipa, o “viską žinantis” bando kibti į atlapus, tačiau žmonės padeda “aukai” išlipti, o viską žinantis tėškiasi į grindis, palaukiama kol atsikels ir išspiriamas pro duris.
3 situacija. “Žaidimai”
Maršrutas 34 (Stotis – Visoriai). Stoties rajone įsėdame ir įsitaisome autobuso priekyje. Laikas apie 22-23 valandos. Ties “Audėju” įlipa keletas “aukštos kultūros” piliečių, tą suprantame iš jų “bazaro”, jų pačių nematome, esame įsiautę į savo pokalbį, nes ką tik grįžome iš kelionės. Girdime kažką panašaus į smūgius, ties Olandų gatve, tačiau nekreipiame dėmesio, žinote, galvojam, kad “riabiatos prikolina”, tačiau į autobuso priekį po kelių akimirkų persikrausto “banglas”. Situacija aiški, o pagalbos nėra.
4 situacija. “Sado-mazo”
Pirma dalis.
Keli pastarieji incidentai su Vilniaus autobusų parko vairuotojais ir pribrandino reikalą parašyti šiuos “nuotykius”.
Praeitą savaitgalį “Kalvarijų stotelėje” laukėme kažko kas tinka, truputį per ilgai užsimąstėme ir šokant į autobusą buvo priverta mano koja. Autobuso vairuotojas vietoj to, kad važiuotų aiškino kaip jam reikia skubėti ir plūdo mane įvairiais lietuvių kalbos (!) žodžiais. Na sutinku, kad esu šiek tiek kaltas ir sunervinau vairuotoją, tačiau ar nusipelniau tokios žodžių krušos – labai abejoju. Tačiau tai menkniekis ir pykti man nėra reikalo.
Antra dalis.
Vakar lydėjau senyvą asmenį, kuris labai sunkiai vaikšto. Remiasi lazdele ir nors sakė, jog jam mano pagalbos nereikia, man taip nepasirodė ir ne be reikalo.
Pasibaisėjau autobusų vairuotojų pagarba senyvo mažiaus žmonėms, kai mano lydimą senyvo amžiaus žmogų vairuotojas su durimis sugebėjo priverti tris kartus, jam išlipant. Ne vieną, bet tris kartus!!!
Maršrutas 18 (Antakalinis – Parko g.), autobuso numeris 156, apie 17.30 val., Pupojų stotelė. Įlipančių žmonių nėra, o mums reikia išlipti. Lipame pro galines duris. Duris atsidaro ir staigiai užsidaro, priverdamos koją, na nieko tokio gal nepastebėjo, visgi lėti seno žmogaus judesiai, šiam padarius dar žingsniuką šis vėl suspaudžiamas durų, dar nespėjus pilnai išlipti, bet jau stovint ant žemės autobuso durys suspaudžia ranką ir autobusas jau pasiruošęs važiuoti.
Man baisu pagalvoti, kas būtų galėję nutikti jei ne žemagrindis, naujas autobusas, kuriame kaip spėju duris atsidaro automatiškai.
Juk tai galėjo baigtis lūžusia ranka ar stipriu sveikatos sutrikdymu, jei autobusas prispaudęs ranką būtų pradėjęs vilkti keleivį paskui autobusą.
O jei šioje situacijoje būtų buvus nėščia moteris? Kas tada atsakytų už galimas pasekmes?
Šiuo metu jau yra parašytas elektroninis skundas Vilniaus autobusams dėl šios situacijos išaiškinimo. Aišku, būtų gerai teisnių žinių turinčių žmonių pagalba, kad vairuotojas ar jo darbdavys būtų nubaustas už tokius cirkus teisine tvarka.
Tiesiog norėtųsi, jog vežėjas ne tik deklaruotų skambius šūkius sklindančius iš garsiakalbių, jog “užleiskite vietą nėščioms moterims, su mažais vaikais ir senyvo amžiaus žmonėms” bet ir realiai juos vykdytų t.y gerbtų savo keleivį.
Nežinau, kiek toli eis ši istorija, bet aš pasiryžęs pasitampyt nervus ir gal net kreiptis į purvasklaidą, jei nebus deramai sureaguota į šią situaciją.
Ir pabaigai. Asocialūs asmenys, apsikarstę savo maišais, purvini bei smirdantys, platinantys ligas yra toleruojami ir nebaudžiami, kaip ir pavargę narkomanai, miegantys girtuokliai. Kvapų puokštė, vėmalų balos, besikabinėjantys pakeleiviai; vairuotojai, kurie geriausiu atveju savo keleivius laiko skardinėmis dėžutėmis, kroviniu, kurį reikia nuvežti nuo taško A į tašką B ir nejausti už jį atsakomybės, gali sau leisti jaustis šumacheriais; kontrolė, kuri moka tik bausti bausti bausti, o tvarkos nesugeba palaikyti, nesugeba pagelbėti senyvo amžiaus žmonėms negebančiais pasinaudoti komposteriais, baudžianti užsieniečius …
Tokia keleivių kasdienybė, kai nežinai kokius kankinimus reikės iškęst įlipus į transportą. Nuotykių ieškotojų ir ekstremalų susisiekimo priemonė.
P.S. Patys baisiausi autobusų maršrutai yra vežantys į Naująją Vilnią kaip 27, 4, 18, kuriuose atsiskleidžia “tikrasis” žmonių mentalitetas.
benamis
Dėl tokių situacijų pagaliau įsigijom dviračius -- vis rečiau teks kentėti.. Na yra ir kitų nesmagių maršrutų, ne tik išvardintieji, kartais ne visas matšrutas, o jo atkarpos.. Mus tai vienąkart naktiniame autobuse, kai jau buvo renkamas 3lt mokestis, ne menkai išgąsdino, kai keli jaunuoliai įsivartė ir neturėjo už ką bilietėlio nusipirkt, tai ėmė mūsų prašyt duoti pinigų, tuo tarpu iš kišenės kyšojo šaunamasis ginklas -- gerai, kad vyras rusas ir su jais sušnekėjo, o ir vairuotojas sustojo stotelėje ir nevažiavo, kol neišlipo -- bet laiku uždarė duris, nes būtų pats nukentėjęs, kai jie kažką paleido (o gal ir šovė?) į autobusą.. Smagūs pasivažinėjimai.. Yra tekę Londone vidury nakties parsirasti namo naktiniu autobusu -- buvau ramesnė nei čia važinėdama.. O ir šiaip nebūdavo baisu atsisėsti ar už turėklų laikytis
Pamenu tas keliones Vilniuje. Dabar gyvenu Londone, tai teko kelis kartus ir vakariniais, ir naktiniais autobusais važinėti. Kažkaip labai ramu :)
:) Smagus įrašas
Gyvenu Gerojoj vilty, visko čia gali nutikt, išties:D :/
“aukai” išlipti”
Čia ne per daug kabučių?:D
Pataisyta, kad tos kabutės nerėžtų akių.
ačiū:D
Šaunu, kad vis dėlto prisivertei aprašyti pavojingiausius Vilniaus miesto maršrutus. Tiesa, nustebau išgirdęs apie 27 maršrutą: Šnipiškės -- Naujoji Vilnia. Nebuvau apie jį girdėjęs. Vairuotojo atsakomybė už keleivių saugumą visais atvejais yra aukščiau visko, netgi grafiko laikymosi. Aš juos suprantu, kad jie turi suspėti laiku nuvažiuoti iš taško A iki taško B, kitaip jie gaus velnių. Tačiau atsakyti už keleivių saugumą reikia ne tik vežant, bet ir esant pavojui salone. Ką būtent pas save ir aprašei. Teko nagrinėti dvi skaudžias nelaimes, įvykusias šią žiemą. Viskas prasidėjo nuo konflikto autobuse ir vėliau persikėlė į stotelę. Rezultatas: 1 nužudytas, 1 pašautas. Pašautas buvo užpuolikas dėl to, kad užsirovė ant policininko. Kitaip, turėtume dar vieną auką. Nei vienu atveju iš vairuotojo pusės nebuvo jokios reakcijos: nekalbu apie elgesį pagal instrukcijas, kurios tokiems atvejams nėra aprašytos. Vairuotojas savo saugumui turi nuolatinį ryšį su dispečerine, kad praneštų apie gedimus, nelaimes ar užpuolimus ant vairuotojo. Tokiais atvejais, kai chuliganai siaučia autobuse, vairuotojas mažiausiai, ką gali padaryti -- tai pranešti policijai ir neleisti niekam išlipti iki atvyks policija. Tada ir keleiviai būtų ne tokie abejingi, nes chuliganų veiksmai įtakotų ir tai, kad jie būtų priversti keisti keleivių planus. Tačiau čia atsiranda ir rizika, kad žmonės yra uždaryti su nusikaltėliu yra priverstinės jo aukos ir gali dėl to nukentėti. Taigi atsakomybę už saugumą reiktų dalintis: tiek tarp vairuotojo, tiek tarp keleivių, tiek tarp troleibuso centriuko.
Naktiniai buvo geras dalykas, kai vyksta labai dideli miesto renginiai, kurių rėmėjais yra Vilniaus m. sav. tada paleidžia naktinius į miestą. Pernai bent jau 3 kartus jie buvo paleisti. Tai tiek.
Na Londone nakti irgi nera taip saugu. Ta prasme kaip ir visuose miestuose(iskaitant Vilniu) yra rajonai, kuriuose geriau nesilankyti autike nakti.
Esu daugybe kartu grizinejes nakti, bet kolkas viskas tvarkoje budavo, bet baisiu istoriju prisiklauses nemazai esu. Ypac pavojinga yra merginoms vaziuojancioms vienoms velai vakare arba laaabai anksti ryte i darba.
Pietu Londono didele dauguma marsrutu yra pavojingi, del dideles koncentracijos juodziu, Hackney pavojingas del tos pacios priezasties. Enfield bei Tottenham apylinkes pavojingos, nes ten tokie labai idomus rajonai :D
Zinoma ivykiu visur pasitaiko, bet ten labiau girtumas kaltas buna.
Siaip naktinis Stratfordas nera mieliausia apylinke del dideles koncentracijos lietuviu :)
Siaip man keista girdeti istorijas apie labai ankstyvus pasivazynejimus, nes atsimenu Kaune studentas budamas is Exit klubo grizinedavau kiekviena savaitgali 6-7 ryto su trolikais/autikais, tai visa laika transportas budavo apytustis. Zinoma penktadieniais kai vakarelis baigdavosi apie 2-4 val ryto, tai imdavau taksi, nerizikuodavau.
Šiaip bent Vilniuje saugiausias paros metas, man atrodo, yra kažkur tarp 4-6 ryto, nes kas grįžo namo, tai apie 11-01, o tokiu metu daugiausiai visi girtuokliai yra išlūžę, jei dar yra jėgų tai pats geriausias laikas grįžti namo.
Taip, butent tokiu principu ir as vadovavausi :)
Gyvenu N. Vilnioj, bet tikiuosi, jog nesu is tos jos dalies, kuri „pasižymi aukštu mentalitetu bei kultūros lygiu“. Rytais pasirenku mikriuka (vakarais -- jei turiu pinigu irgi). Nusibodo stumdytis su bendrakeleiviais ir klausyti „jaki to mlodiesz jest chamy“ ir pan., tik del to, kad ne ten atsistojau. Vakarais, po vakarinio darbo, stengiuos nevazineti viena, nemalonu vaziuoti. O siaip, kadangi visa gyvenima taip vazinejau, sakyciau situacija tikrai pagerejus, bet ne iki kitu Vilniaus rajonu lygio.
P. S. Geras irasas, i sia problema reikia atkreipti demesi. Pati maciau, kaip 44 marsruto viaruotojas uzdarynejo durys ir bande vaziuoti, nepaisant griuvusio po ratais vietinio girtuoklio.
Na girtuoklių lindimo po ratais tai aš niekaip nepateisinu, nors visai neseniai Žalgirio st. vienas toks ilgai mąstęs žmogelis bėgo į autobusą, bet nepataikė, tai buvo baisu, jog po ratais nenusivožtų.
Sitas lipdamas nugriuvo, o autobuso vairuotojas, nors ir mate taip per veidrodeli, nesureagavo. Kaip paaiskejo paskui, griuvo jis viena koja i autobusa, kito po ratais…
Tai iš tos pačios operos, pasitaiko labai daug situacijų, tarkim, man vaikystėje senas baisus ikarusas prispaudė koją savo durimis iki skausmo taip, kad negalėjau išlipti, autobusas buvo pergrūstas, o vairuotojas nereagavo.
Arba kai vairuotojas mato, kad tau reikia įlipti, bet bemonstratyviai nuvažiuoja, tas tai nervina kaip reikalas.
Ir dar. Paskutiniu metu mane varsto ir varsto durys vos spėjus įlipti, kyla baimė kad privers.
Spjaudau per kairiji peti, nesu buvus prispausta durimis :) Dekui Dievui. Bet, prispaustu -- suma kelciau, vis tiktai esu N. Vilnios gyventoja, tad „vietinis bjaurumas“ kartais ir pasireiskia :) Siaip, tokiu jau ziauriai isimintinu ivykiu, kaip kolegems, pakliuvusiems 16 troleibuse vienoms su ekshibicionistu, man nepasitaike :)
Iš kasdienybės istorijų galima ir visą knygą parašyti :)
Nors kam nėra tekę susidurt su tais „bjauriais“ autobusais ir troleibusas.
Jaučiuosi pasipiktinęs! Patys baisiausi sakai? 20 metų gyvenu N.Vilnioje ir nieko baisesnio už naujininkus, oro uosto linkme važiuojančius maršrutus ar „krasnuhos“ (kitaip savanorių) autobusus neesu matęs, neužmiršiu ir justiniškių. Va ten tai baisumas. O čia nieko ypatingo nevyksta. Yra tie keli benamiai, bet ne ant kiekvieno kampo, kaip stotį. Yra ir neišpruselių, tačiau toli gražu ne ,kaip minėjai, vos ne kiekvienas. Kiekvienam rajone vyksta tas pats. Žirmunuose baisu po 10 vaikščioti, nes jei neduosi cigaretės gausi į dantis. O ką daryti nerūkančiam? Pirkti, kad dalinti? Nesamonė. Tokių istorijų galima pripasakoti tūkstančius ir apie visus rajonus. Taigi prašau neskleisti klaidingos informacijos.
Beje 27 neveža į N.Vilnią.
arimų gatvė. Tai koks ten tada rajonas?