Benamio blogas
Mažiau jazzo, daugiau lietaus

Jau kuris laikas, apie du metus, mūsų šeima turi reikalų su visokio plauko advokatais, teismais bei neaiškiomis personomis su kriminaliniu atspalviu.
Taip sakant dalyvaujame teismų maratone, kuris vyksta labai labai vangiai. Credo – kas lėtesnis, tas gudresnis.

 
© McFrikki

Ir štai šįryt skambina iš teismo raštinės ar buhalterijos, kokio tai skyriaus ir grasina mums, kad antstolius užsiundys dėl dešimties nesumokėtų litų…
O kas keisčiausia, jog pamenu tos sumos sumokėjimą. Tikrai darosi keista. Kyla tokios mintys, jog teisme betvarkė ne tik sprendimus priiminėjant, bet ir buhalterijoje. Visur kur nori nuo paprasto žmogaus paskutinę odą nudirt.
O mes kvaili čekiuko neišsaugojom, anei jokios kopijos, irgi mat galvos.
O smagumėlis rytmetinis besiklausant tokių teisininkų administracijos mikrofininant telefono aparatan, pramoga neišpasakyta.

Tai ką jau čia pasiginčysi, su tais visais organais, jei reikia užsimokėti, užsimokėsim dar kartą – durną ir biedną net ir bažnyčioje muša.

Tai ką nuėjom aiškintis. Kas čia ir kaip. Ir jūs įsivaizduokit, tos moteriškaitės, kur visokius popieriukus skaičiuoja ir katalogizuoja, atrado, jog esam gražiai viską apsimokėję ir paprašė už trečią asmenį, kuris mums nei giminė nei pažįstamas yra imti ir apsimokėti. Ale absurdo teatras, mokėk už visokius padugnes, bo kitaip suvystys tave teisinė Lietuvos sistema.

Ir kas baisiausia ir gėdingiausia, jog tos šustros moteriškės nesiteikė nė atsiprašyti, todėl nuo šiandien pats sau galiu garsiai pasakyti, kad Lietuvos teisminė sistema yra supuvus nuo galvos iki kojų, negerbenti žmogaus, jo teisių bei orumo, laikanti jį pajuokos objektu bei galinti visaip kaip tyčiotis, be jokios graužaties. Ir jei šitos teisinės žuvies kojos tokios prasmirdusios, baisu pagalvoti kuogi kvepia galva.

Be Sociable, Share!

•