Prieš ir po Blogout 2010

Kelionė į priekį.

Sučirškia žadintuvas. Ankstyvas rytas – trys valandos rytas. Rytiniai rūpesčiai, kraunamės kuprinę ir keliaujam pirmojo autobuso, vežančio link žemųjų panerių. Keletas minučių po penkių ir jau stoviu trasoje. Sustoja raudonas mini one ar cooper kabrioletas. Jį vairuojantis žmogus užsiima įdomia veikla – sprendžia problemas, jei kas jų turi – taip sakant duokit jam problemą, problemos nėra. Taigi, klausydamasis rusiškos muzikos pasiekiu Kauną. 6.40 – nors tiksliai nebuvo tartasi po kelių minučių prišoka Tomas iš išmanijos.lt ir keliaujam tiesiai į blogout.

Konferencija.

Na čia viskas kaip ir normaliai. Turim konferencijų salę, kurioje karšta kaip orkaitėje. Bet žiūrim pristatymus, žaidžiam, šnekam. Tiesiog vyksta veiksmas.
Labiausiai mane kabliuoja feisbukas, todėl Vaidui iš Komunikacijos Feisbuke tenka ilgai atsakinėti į susirinkusių klausimus.  Kadangi pats netrukus atidarysiu vieną puslapį, tikriausia reikės su šia kompanija dar pabendrauti, gal pasidalins komercinėmis paslaptimis :)
Kas liečia didžiuosius sponsorius, tai smagu, jog buvo elmenhoster parėmė šį renginį, nes būtų tikriausiai reikėję plemp vandenį iš krano. Dargi Bitė GSM davė mani dovanų modemą, tai dabar ieškau kam atiduoti.
Vėliau patraukėm į Gintaro muziejų ir jo parką, kur viską viską iki smulkiausių detalių nupasakojo viską žinanti ir išmananti gidė. Ačiū jai.

Tiesiog oficialioji dalis buvo labai puiki, už šį nuostabų darbą reikia tarti didelį dėkui Andriui (spaudžiu dešinę) bei Džiugui.

After.

Meluosiu, jog  sakysiu, jog nejutau nuovargio. Jis buvo toks stiprus, kad po kelių bokalų jau pradėjau šnekėtis su dvasiomis, bet gerklė prašė dar ir dar.
Viso galutinio spektaklio finalas buvo toks, jog negyvai atsibodęs visiems rimtiems blogeriams, neturėdamas nakvynės sugalvojau tranzuoti į Vilnių apie pirmą nakties.

Atgal.

Taigi, taigi. Sako protinga galva žmogų puošia. O ką daryti, kai ant galvos kopūstas? Į  salotas supjaustyti?
Išėjęs iš Palangos pasukau per aplinkelį. Čia pirmoji klaida. Taigi penkios valandos ėjimo non stop iki susijungimo su senuoju keliu.
Sako, kad naktį vienam vaikščioti nesaugu ir tai tikra tiesa, nes nuo nuovargio nepastebėjęs inteligentiškos personos papuošiau savo galvą keletu mėlynių ir atidaviau telefoną.  Dar ir paskutinį vandens gurkšnį pacanas nuvogė. Blyn.
Pėdinam jau Klaipėdos link, dar dešimt kilometrų. Sustojo porelė – pavežė iki žiedo, davė vandens atsigerti. Apsiverkiau. Wtf? Nuovargis daro savo.
Ant Klaipėdos trasos susipažinau su mergaite, tai valandėlę pasišnekėjom. Gi mes niekur neskubėjom, tikriausiai.
Po trijų valandų laukimo sustojo pirmoji mašina. Patraukėm Vilniaus link.
15val. sekmadienį grįžau ir kritau miegot.

Kad ir kaip ten bebuvo, visa tai buvo verta daryti. Buvo puikus savaitgalis. Ačiū, jums visiems.


Share and Enjoy:
  • del.icio.us
  • Facebook
  • StumbleUpon
  • Twitter

Žymos: ,

Šis įrašas paskelbtas 2010-07-22 11:28 amkategorijoje Įžvalgos. Galite sekti šio įrašo komentarų RSS 2.0 srautą. Galite parašyti komentarą arba cituoti savo tinklaraštyje.

Komentarų: 13

Parašykite komentarą