Pavogta iš čia.
Jau bėga antri metai kaip esu dieninio skyriaus vpu studentas, tai pirmasis universitetas, kuriame pavyko išsilaikyti ilgiau kaip metus. Ploju sau katučių ir viliuosi, jog kaip nors pavyks įvaldyti aukštąjį Lietuvos mokslą. Dar naiviai tikiuosi, jog nereikės pas Saulių Pošką dešrytes inteligentiškais pirštais kimšti, anei kokiame Anglijos šaldytos vištienos fabrike dirbti – baisiausios Lietuviškos duonos išdavos.
Kodėl aš čia šitaip? Prieš kelias savaites Mantas tėškė savo įspūdžius apie MRU internetan – tiesiai šviesiai – su dėstytojų pavardėmis nieko nevyniodamas į vatą. Stipriai. Tik aš kartais pagalvoju, kad lazdą turi du galus, tai nebūsiu toks atviras ir neminėsiu anei dėstytojų, anei jokių kitų vardų. Bo bent pas mane nėra stiprios studentų bendrijos, kuri vėliau gintų už šmeižikiškus pasisakymus viešų personų link.
Skaitydamas Manto straipsnį užfiksavau kelias kertines problemas – privalomą paskaitų lankymą, seminarų darbą bei dėstytojų darbą. O dabar apie viską papunkčiui.
Privalomas paskaitų lankymas. Tai pats didžiausias kirvis studijų kokybei. Kodėl? Todėl, kad į bendras srautines paskaitas dažniausiai yra privaloma ateiti, bent jau vpu kaip būsimiems pedagogams. Kokia iš to nauda? O gal geriau klausti kokia šito reikalo žala? O ji tokia, kad tos srautinės paskaitos yra baisiai nenaudingos, nes jei pasitaiko toks silpnesnis dėstytojas, kuris negeba sudominti auditorijos ir jos suvaldyti, tuomet pasireiškia tokių paskaitų naudingumas, – blevyzgos apie buitines smulkmėneles, bernus, mergas, klubus ir ….(laisvai pasirenkama pokalbio tema); intensyvus žurnalų skaitymas, kryžiažodžių sprendimas; knygų skaitymas; žaidimas kompiuteriu (interneto vpu nėra); tauriųjų gėrimų degustacija (?!) t.y. užsiėmimas bet kokia šalutine veikla, bet tik ne dalyvavimu paskaitoje. Ko pasekoje sukuriama puiki darbinė aplinka – pokalbiai, triukšmas, muzika ir žvangančių taurelių garsai, – jautiesi beveik kaip socialinio kultūrinio veiksmo centre – klube ar bare. Sėdint tokioje jaukioje auditorijoje tikrai reikia didelių pastangų tam, kad į menką studento protą įkapsėtų nors doras lašas žinių. Nežinau kurioje vietoje čia yra studijos ir kur kokybė. Labai sunku apsispręsti.
Seminarai. Ar čia vyksta darbas? Sunku labai atsakyti. Mantas savo įraše mini, jog nėra abipusio kontakto – dėstytojas – auditorija- dėstytojas, o rašto darbai yra visiškai netikusi priemonė studentų ugdymui. Aš šioje vietoje visgi manau, kad seminarų blogą toną lemia besimokančiųjų nesuinteresuotumas, iniciatyvos nerodymas, nepasiruošimas seminarui. Dažniausiai, mano atveju, į seminarus pasiruošusių studentų ateina vienetai, kiti, jei turi bent minimalių žinių bando su jomis kaip galima greičiau praplaukti – atskaityti savo litaniją, nupiltą iš wiki ir gauti pliusą. Klausimai seminaro metu yra tabu – o jei manęs paklaus ir aš nežinosiu atsakymo. Gi minusas bus. O fuck, geriau nereikia.
Rašto darbai. Na jų kokybe aš labai abejočiau, bet įžvelgiu šiokią tokią kibirštėlę – studentas vienaip ar kitaip ruošęs darbą (jei tik nepliumpino iš interneto ir nieko neskaitęs atidavė), ta tema gauna bent elementarių žinių. Kita problema, kolegoms dažnai yra labai giliai ir vienodai apie ką šnekama darbe. Mintis viena, kad tik greičiau pralėktų laikas.
Aš pasigendu seminaruose dėstytojų ir studentų bendravimo, tačiau čia problemą matau ne dėstytojuose, o studentuose, kuriems tiesiog niekas nėra įdomu. Aš netgi kartais pagalvoju, kodėl nevyksta diskusijos „on the spot“ – trumpai aktualizuojamas tam tikras aspektas, o studentai tai bendrai aptaria, dalinasi savo įžvalgomis.
Dėstytojai. Jie gali būti ir geri, ir blogi oratoriai. Prikaustantys arba ne savo žiniomis ir pateikimu. Bet jau iki šio momento dėl dėstytojų kvalifikacijos man nebuvo kilę abejonių, na ir tai tik vieną kartą, bet ir tai labai trumpam.
Tuo pačiu, dėstytojų duodamos arba neduodamos skaidrės ar konspektai visiškai nekeičia situacijos. Jei studentas nesimokė, tai net ir auksinės skaidrės nepadės. Nesniai turėjom tokį, kurį gynė latga-a arba „iki kol bus išleista knyga“. Kolei kas apie vpu dėstytojus galiu sakyti – ok, važiuojam.
Problemos, problemos, problemos. Visų didžiausia problema yra studentai. Lietuvos švietimo problemas labai gražiai nušviečia Altajus, ir jei aš teisingai interpretuoju šio tinklaraščio autoriaus mintis – Lietuvoje švietimas yra paremtas kalimu kalimu kalimu, tačiau nemokoma mąstyti bei atrinkti svarbiausią informaciją ir ją sisteminti. Ta pati tendencija ir universitetuose yra labai gaji. Kalimas išgelbės ir draugą, ir sesijų vidurkį. O juk dabartinė, vis kaitaliojama naujoji aukštųjų mokyklų reforma remiasi vienu kertinu principu – savarankišku mokymusi. Tačiau, bent kolkas nėra labai vertinami studentai turintys analitinį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas, labiau gi viskas dar remiasi žinių kalimu ir atvėmimu egzamino metu. Arba armonikėlės grojimo menu. Tai pati puikiausia priemonė išlaikyti egzaminą, taip pat pastebimas labai aiškus ryšys tarp išmanaus telefono ir egzamino išlaikymo. Bent jau savo universitete pastebiu labai mažai motyvuotų žmonių mokytis.
O ir mano pačio motyvacija per pastaruosius metus nukrito. Labai nukrito. Matydamas tokius brūdus, nusirašinėjimą, visiškai neturiu tikslo mokintis sau, o ne pažymui, nes žinau, jog geresnį balą gaus tas, kuris bus atkalęs konspektą, mokės nusirašyti, bet bus neskaitęs nė vienos knygos. Tai kam man mokytis – jei per mokslo metus galiu ateiti į paskaitas semačkų pagliaudyti, o prieš egzaminą šiek tiek pakalti konspektų ir praslysiu…?
Dar galėčiau piktitis kuo? Vpu studentų atstovybių darbu, ypač savosios. Nelabai suprantu kam jos univere reikalingos, jei nieko neveikia. Visai kitas vaizdas VU, ten atsovybininkai bent jau turi galvas ant pečių ir geba/gali patarti.
O dar tas bjaurus valgyklos maistas visiškai neatitinkantis kainos, per trumpas bibliotekos darbo laikas, kai paskaitos baigiasi 18 valaną, o biblė dirba tik iki 17, o ir kompiuterių joje ne perdaugiausiai, o kur nešildomos patalpos ir aplink zujantys statybininkai.
Aišku, viską kurią studentai, bet kaip niekas nieko nenori sukurti, tai toks ir vaizdelis piešiasi. Šiaip kas nori mokytis – gali, tik demotyvacija labai labai stipri.
Ir kartais mane stebina tokie kaip originaliausio Originalo pareiškimai, kad apie tai nereikia kalbėti – tai tiesiog kvaila, ir apie Manto blevyzgas dekanas atsiliepęs kaip išsišokimą – gal todėl kad niekas nieko nenori keisti?
O keičiasi patys studentai – jie emigruoja, ir ačiū dievui, ne dešrų kimšti, o mokytis pagaliau.
Tad laikom kumščius sugniaužę ir tikim, nes tik mes patys galime tai pakeisti.
Pašvinkusios mėsos kvapas arba studijos Lietuvoje
12 views shared on this article. Join in...
Pings to this post
-
[...] įrašo papildymas iš mano [...]
benamis
Ne ne ne ne, apie Mėslitą net negalvok. Mes su Poška sudarėm sutartis, kad priimtų tik MRU studentus.
Dėl pačių studentų motyvacijos, tai visiškai taikliai. Didelė problema. Kai nėra grupėj pakankamai lyderių, tai ir visa grupė vos velkasi. Jei tik grupėj tokių daugiau -- kiti stengiasi nebeatsilikti, ir grupės darbo kokybė stipriai kyla. Man ir pačiam to reikia, nes iš niekur nieko prisiversti mokytis ne visada pavyksta, o teigiamas pavyzdys labai gerai man suveikia.
Pvz., kambariokas visą semestrą intensyviai mokėsi per naktis. Išaugo viskas į tai, kad ir aš dažniau apsilankau pasimokyt. Ir dabar va sėdžiu, referatą rašau kitai savaitei, aplink mane dar bent 10 žmonių. Sėdi, mokosi, tylu, ramu. Jei ryt 8h seminaro neturėčiau, gal ir iki 5h ryto pasėdėčiau, kol skaityklos darbo laikas baigsis. Kaip jau esu sakęs, MRU tikrai koja prieky kurdamas sąlygas savarankiškam mokymuisi.
O dėl tų mano savo šakos pjovimų, tai man irgi keista, kad manęs dar valdžia neklibina nei pro kur. Ar čia jiems nerūpi visiškai ne patys gražiausi žodžiai, ar jie pernelyg tolerantiški, ar tik ruošiasi su manim susidoroti per bakalauro gynimąsi kitąmet.
Šiaip kiek pastebėjau, ekonomistai yra labai gerybiniai dėstytojai (bent kiek teko susidurt), gal tiesiog pozityviai žiūri.
Paskaita paskaitai nelygi. Viskas priklauso nuo dėstytojo. Jei jis turi pedagoginį talentą bei moka sudominti, tai ir srautinės paskaitos gali patikti. Žinoma gali būti ir atvirkščiai.
Privalomas lankymas labiau padeda tiems dėstytojams, kurie nesusitvarko su auditorija. Tuo jie ir naudojasi…
Privalomos paskaitos nenaudingos, su tuo sutinku pilnai. Dėstytojų irgi būna visokių. Baisu tas, kad jaunas dėstytojas mūsų universitetuose dažnai neturi galimybės dėstyti. Pasižiūrėkite, kas dėsto ir kiek jau metu. Tada viskas tampa aišku.
Mesčiau didelį akmenį ir į studentų daržą. Beje, ne tik į lietuvių studentų daržą. Kasmet vedu paskaitas Erasmus studentams. Dėstau tik tą, kas yra naudinga (tą žinau iš patirties). Tačiau norėčiau pastebėti, jok iš jų dažniausiai aš ir mano kolegos sulaukiame didelės nepagarbos. Toks jausmas, kad mes daugiau neturime ką veikti, tik tas 1,5 val. tampyti juos ir stebėti visišką abėjingūmą. Dažniausiai aršiausiems pasiūlau palikti grupę, jeigu jiems neįdomu. Aš ateinu pasiruošusi, apgalvojusi savo kalbą, tad man visiškai neįdomu, ar jie vakar „cementavuosi kamčiatkoje“ ar pažindinosi su panomis. Jeigu atėjei į paskaitą -- buk mielas išklausyti.
Apie studentus lietuvius irgi turiu savo nuomone. Kuo „kietesnis“ fakultetas, tuo labiau neišprūsusi laudis ateina. Kai kurių fakultetų net imti pažintinei ekskursijai niekas nenori, nes 18-tis studentas yra tiesiog visų sryčių ekspertas.
Aš už griežtą mokslo kokybės kontrolės vertinimą -- iš pačių studentų, iš senato, iš ministerijų ir kt. Už tai, kad būtų atgaliniai ryšiai, kad tokie straipsniai, kaip Manto būtų išgirsti, kad dėstytojai irgi būtų atestuojami numatytu laiku. O tai, kai habilitacijų ginti nebereikia kai kurie užmiega ant laurų. Tačiau ir studentas turi suprasti, jog aukštoji -- ne mokykla, čia galioja kitokie santykiai. Jeigu žmogus skiria laiką tau, reikia jį gerbti. Tai žingsnnis į darbo santykius.
@Mantas tau norėtųsi tikrai linkėti sėkmės, kad vėliau per ginimus nesukirstų. Sakai, tarp MRU ir Mėslitos yra sutartis sudaryta, hmmm, reikės pasidomėti :)
@altajus ne kiekvienas dėstytojas yra geras oratorius, tačiau jo pareiga, bent mano supratimu yra pateikti bazines žinias -- tolimesnis gilinimasis studento reikalas.
@valentina labai teisingas komentaras. Skaičiau ir linksėjau galva. Dėl jaunų dėstytojų, tai jie bent man atrodo, kartais yra labai skysti, ypač dėstymo ir informacijos pateikimo prasme. Dar prisiminiau tokį vieną mokslininką profesorių Luchtaną, kuris sugebėjo šį laipsnį prarasti, tik nelabai suprantu kokiu būdu.
Tarkim, man labai patiko šiųmetė vu studentų atstovybių iniciatyva, kad studentams yra išdalinamos anoniminės anketos, kuriose prašoma įvertinti kurso kokybę, dėstytojus, taip pat pateikti savo pastabas. Va šitaip turėtų būti kiekviename universitete -- tai geras įrankis dėstytojui permąstyti ką darė gerai, blogai, kur reikia labiau pasistengti, taip pat pats universitetas gali objektyviau vertinti savo pateikiamų žinių lygį. Bet kaip ten bebūtų, pagrindinę studijų kokybę kuria studentai, o jeigu jie yra nesuinteresuoti, tai taip ir turime -- bevertį aukštojo mokslo diplomą.
Gal ir man jau senokai baigus studijas, reikės parašyti šiek tiek susigulėjusį požiūrį į studijas, apie būtinybę dirbti studijų metu, apie paskaitų nelankymą, o apie mokymąsi savarankiškai, jeigu kažkas yra ant pečių… Aš tikriausiai nelankiau nei 50 proc. paskaitų, nors sakyčiau mokiausi gana gerai…
@evaldai būtų tikrai įdomu išgirsti susigulėjusį požiūrį.
Studentas gal ir turi dirbti studijų metu, bet ar darbus gamyklose ar pagal specialybę?
Jei būtų darbas bent šiek tiek pagal specialybę eičiau dirbti (ir dabar turiu nepastovų darbą iš šalies), nes gauti stipkę beveik neįmanoma -- vidurkis užkeltas iki 9,5.
Tad laukiam įrašo :)
Mano darbas nuo pat pradžių iki dabar buvo pagal specialybę (nuo antro ar trečio kurso). Tiesa ir specialybė buvo ir tebėra paklausi darbo rinkoje -- software engineering. Įsivaizduoju, kad studijuojantiems socialinius mokslus (vadybininkams, teisininkams, ekonomistams, psichologams ir pan.) ar grynai tiksliuosius (fizika, chemija ir t.t.) surasti darbą pagal specialybę yra žymiai sudėtingiau. O įrašas kažkada tikrai turėtų būti :)
@Evaldas negti šioje vietoje galima sakyti, kad kalti patys studentai besirinkdami populiarias specialybes, tuo pačiu ir apkarpydami savo įsidarbinimo galimybes. Ar mums bereikia teisininkų, psichologų, vadybininkų -- gal daugiau reikia virėjų, šaltkalvių ir kitų pritaikomų gyvenime specialybių.
O gamtos mokslai, tai bent jau mano galva, yra baisiai perspektyvūs mokslai. Turiu pažįstamą, kuris tyrinėja dnr, kitas žada tapti lektoriumi kažkokioj fizikoje.
Iniciatyvų yra daug. Tik ar kas į tai atkreipia dėmesį ir kur tie tyrimai nueina. Kol tai tik studentų atstovybės darbas, jis ir priklausys nuo to, ar gerai studentų atstovybė sutaria su universiteto studijų vertinimų padaliniais. Turi būti paties universiteto suinteresuotumas. Nes kitaip -- kai kurios aukštosios ir toliau laikys galva smėlyje, kaip stručiai, sakydamos -- pas mus viskas gerai.
Visai neblogas tyrimas buvo atliekamas nesenai tarp aliumnų. Tyrimo esmė -- sužinoti, ką baigęs žmogu mano apie savo studijas ir jų metų įgytą rezultatą, kaip jį pritaiko dirbdamas. Kitoje dalyje -- buvo prašoma, kad jį įvertintų dabartinis darbdavis, ar jis atitinka reikalingus kriterijus. Tačiau anketa mūsų technologinių galimybių amžiuje buvo padaryta taip prastai ir nepatogiai (paprastas word lapas, be žymėjimo galimybių ir pan.), kad tyrime vargu ar dalyvavo tiek, kiek galėjo dalyvauti… Manau, kad ir administraciniuose padaliniuose reikalingos didelės pertvarkos, reikalingi jauni ir gabūs specialistai, kurie pilnai galėtų atitikti numatytas funkcijas.
P. S. Jauni dėstytojai irgi būna visokie :)
@Valentina iniciatyvos yra labai sveikintinas dalykas, kad apskritai jos yra daromos.
Teisybė, kad jos nebūtinai pasiekia tuos kanalus, kuriuos turėtų, bet nieko nedarymas, nemąstymas, visko palikimas taip kaip yra -- irgi jokia išeitis.
Visada lengviausia yra kritikuoti :) VPU yra VPU, visgi, dauguma ten stoja tik dėl popiergalio ir dėstytojai manau irgi tai supranta. Vien ta publika viską pasako, gal dėl to ir dėstytojams atėjus ir pamačius tokius „mokslo ištroškusius“ studentus rankos nusvyra….
Pati mokaus medkėj ir tikrai galėčiau pasakyt, kad ir pas mus yra daug neteisybės,na bent jau paskaitos neprivalomos, o per seminarus, patys stengiamės užduoti, kuo daugiau klausimų ir užvesti diskusiją. Visą laiką mokiaus dėl savęs, ne dėl kitų. Teisybės niekur nėra, netgi pas mus su išmaniaisiais telefonais puikiai žmonės nusirašo, o kai pagalvoji, koks po to iš jo gydytojas.. Pati pas tokį neeičiau…