Paskutinis blogo įrašas
pradžioje šiek tiek statistikos
Per nepilnus metus šis blogas susilaukė kažkur pusantro tūkstančio komentarų.
parašyta per 200 įrašų.
Vien kai talpinausi blogr.lt aplankė per pusantro tūkstančio lankytojų, taigi bendroje sumoje virš trijų tūkstančių.
Buvau tikrai produktyvesnis už daugelį kitų kaip mr-script ar dratas.lt
Na, o dabar kas netingi pirmyn į mažytę, blogerišką išpažintį.
Pirmoji pažintis su tinklaraščiais prasidėjo dar tada, kai suvokimą apie internetą formavo draugų pokalbių nuogirdos, kurie jau tuo daiktu mokėjo naudotis. Prisimenu, kad dar tuo metu vaikščiojome į cd nuomą “Zarazą”, kur ponas Jonas sunkdavo iš tokių mažvaikių kaip mes litus. Aišku, zarazai teko užsidaryti, nes pagyvėjus interneto sklaidai Lietuvoje dauguma metalistų ir šiaip neformalų pradėjo siųstis muziką, matuojamą baitais, kilobaitais, megabaitais ir visais kitais aitais. Dabar tikriausiai juokingai skamba frazė –Imk, du gabalus, nulėk į gariūnus ir nupirk cd…” :) Taigi, tai laikais, kai dar veikdavo pogrindinės cd platinimo taškai, aš tikriausia, karts nuo karto besilankydamas delfi.lt užkibau už blogas.lt banerio, kuris skelbė, kad tai ne blogis, o blogas. Na susikūriau aš tą blogą, kuris ir dabar yra ir į kurį karts nuo karto parašau. Srutų kampelis, kur moteris kraujotomis genitalijomis ir vyrai nupjautais falais mėtosi aplink. Visgi tokia reinkarnacija iškart neįvyko. Pradžioje bandžiau rašyti kažkokius mažvaikiškus paverkšlenimus, kurie tikriausia buvo dar nuo bangos.lt laikų, kur buvo galima susikurti dienoraštį. Kažkada banga.lt buvo vienas toookių puslapių, vėliau atsirado tikrai geresnių servisų bendravimui ir aš nedvejodamas pasirinkau one.lt Aišku, pradžioje susigundžiau nemokamais sms, kurie dar šiandien kabo kaip tokie, bet jau nebesisiunčia niekur. Nebent į aną pasaulį. Aš vis tuos nemokamus sms taupiau juodai dienai, tikriausiai tokiai, kai nukris koks meteoritas iš dangaus ir išjungs visus mobiliuosius, bet kurgi tada ta mano žinutė keliaus?Dangun, mielasis, sako mano fėja. Onės tikrosiomis paslaugomis pradėjau naudotis gal po kelių metų nuo jos susikūrimo, man kažkaip atrodo, kad tokių funkcijų kaip bendravimo panašus į feisbuką nebuvo. Taigi, mano onė buvo kaip dabartinis gmail’as pagrinde paštas. Tai vat iš pievų apie onę galime grįžti prie kitų pievų – blogas.lt platformos. Ji buvo tragiška iki neseno persivilkimo į wordpress šabloną. Nelabai suprantu, kaip tokia sistema sugebėjo išlaikyti žmones, kurie šiuo servisu naudojasi ne vienerius metus. Man net buvo keista, kad buvo sukurta feisbusko grupė, kuri norė, kad blogas.lt administratoriai grąžintų seną platformą, kažkokie, mano galva neišmanėliai. Su ta prakeikta sistema ne vienas paaugliškos kančios rašinukas nuplaukė į internetines dausas, kur visi failai pamestinukai mėtosi. Taigi, taigi, nepatiko man tas blogas.lt . Jei dabar kažkam atrodo, jog tai buvo dėl sistemos netobulumo labai klysta, tiesiog tuo metu nesupratau kas iš tikro yra blogas ir kokios jo galimybės.
Poto ne tik nesupratęs kaip reikia naudotis blogas.lt bet ir iš gyvenimo beprasmybės pradėjau juodai gerti. Gėriau taip juodai,kad pamiršau visas gyvenimo spalvas ir štai tada dirbdamas ir gerdamas ir pagiringas eidamas į darbą ir neturėdamas ką veikti ir šiaip paskaitydamas visokius lietuvos šūdportalius ir intensyviai leisdamas laiką, atradau alfos.lt kompiuterinius pamąstymus apie kompiuterius. Tada teko pirmas kartas susipažinti su Džiugo rašoma blogorama, tikrai ne tokiu niekininiu ir tiesą sakant šūdinu projektu kaip blogorama.lt – kažkoks tais per vieną galą nepamylėtas mažaikis susuko šitų briedį, nes vot anap pistelėjo netikėta mintis galvon, gerai, kad nekiton minkšton vieton. O kadangi į darbą dažnai ėjau pachmielnas, tai leido man visiškai gerai atlikti darbdavio patikėtas funkcijas. O tuo tarpu kai mane krėsdavo pagirių drebulys, mano kolega sedėdavo one.lt, supratau kad surado te neblogą žiurkikę, lygtais jau daug daug metų kartu, na aš ir susiradau savo antrąją pusę besedėmamas prie interneto per netookį visiems gerai žinomą saitą ard.lt. Kolei kas laimingai gyvename, aišku iki tos laimės man reikėjo užtaikyti ant darbdavio aferisto išgerti jūrą alkoholio bei dievo šauktis pagalbos. Ir visgi tiko taip ir nutiko, kad didžiausia išsigelbėtoja mano gyvenime pasirodė besanti blogosfera, aš tikriausiai vis dar galvoju, kad ši erdvė yra buvusių alkoholikų bendravimo vieta ir šiaip visokių homikų kurie nemoka normaliai bendrauti ne virtualybėje. Nu karočė.
Nu tai kai užsidarė mano darbas į kurį ėjau pachmielnas susiradau darbą, kuriame gerdavau, nu galiu pasakyti babkių nemokėjo aš sedėjau ir gėriau darbe, o kartais ir miegodavau, kartais su šefu pagerdavooom, kartais namo girtą parveždavo.
nu patom nusprendžiau mažinti gerti ir pradėjau rašyti blogą.
Pirmoji mano blogo stotelė buvo wordpress.com, labai tinkamas pasirinkimas, kas nenori būti blogas.lt sistemoje, bet susilaukti tam tikro populiarumo.
Kadangi aname bloge labai daug rašiau straipsnių, pagal kuriuos googlis mane rasdavo, o vėliau tai atsibodo ir kažkaip dar dėlto to kad mantas.malcius.lt išzyzė smegenis kaip gerai blogr.lt aš persikrausčiau čia, bet deja, čia beveik tas pats kaip turėti savo perkamą hostingą, nes blogr.lt net nekvepia blogoferma su apribotomis funkcijomis ir erzinančia reklama. Aš nenoriu varyti dievo į medį, bet blogr.lt paprastam interneto vartotojui visu pirma yra per sudėtingas servisas, jame yra labai kėblu susigaudyti ir šiaip per daug funkcijų, beto nėra taip trokštamo super didelio lankytojų srauto iš pagrindinio puslapio, tad belieka labai labai gerai rašyti ir patekti į blogoramas ir taip generuoti savo naujus lankytojus arba rašyti googlės paperkamuosius straipsnius kaip tą daro Mantas. Nors čia gali susidaryti vaizdas, negatyvus, vaizdas, jog tiesiai šviesiai varau ant Manto bei blogr.lt ir jo vado Andriaus, taip nėra. Mantas tai mano pirmojo komentaro autorius, kuris atvėrė man duris į blogosfera, kuris lyg suteikė jėgų po pirmųjų užrašų atsiskleisti ir toliau rašyti. Andriui galiu padėkoti kaip labai supratingam administratoriui, deja, planuotas pagarbinamasis įrašas taip ir neišvydo dienos šviesos, o šiam žmogui turėčiau būt dėkingas visų pirma už savo blogo egzistavimą ir jo palaikymą iš asmeninių lėšų, taipogi nereikia pamiršti belenkiek kartų tiestos pagalbos rankos kai kažkas neveikė, taip pat naujų servisų įkėlimų (kitos blogofermos nemanau, kad tai turi). Nors blogr.lt ir striginėjo ir pasigirsdavo piktų kalbų iš visokių blogr.lt tupinčių blogerių kaip sharkeen, kad čia šūdas. Kad jau paminėjau vieną iš man labiausia nepatinkančių blogerių, kurio pozicijos aš nė per nago juodymą nesuprantu, kurio straipsniai man yra nesuprantami ir labai neaiškūs, norėčiau paminėti ir kitus mane labiausiai erzinančius blogosferos veikėjus. Vienas jų spameris puikuzas, kuris yra tiesiog spameris ir kurio įžvalgos kartais gal ir geros, bet reklamavimosi būdai nepriimtini. Jo straipsnis apie fekalijas man padarė didelį įspūdį ir kurį galima net moksliškai pagrįsti, bet tai viena internetinių personų mano juodajame sąraše. Prie šių personų pridėčiau ir Originalą, kurio atžagarus komentavimo stilius mane baisiai baisiai erzina. Tai tiek apie bloguosius blogerius. Kadangi esu labai daug rašęs apie “kaip reikia bloginti” manau ir paskutiniame įraše apie tai galiu sau trumpai leisti užsiminti. Aš vis ieškojau stebuklingos formulės kaip reikia bloginti ir pagaliau supratau. Tokį supratimą mano padovanojo Salomėja iš trylikto namo, kuri sugeba rašyti kelis specializuotus blogus vienu metu apie knygas, piešinius, namus bei savo asmeninius išgyvenimus. Supratau, kad blogas yra specializuotos minties išraiška, kad negalima plakti įvairių savo išgyvenimų su savo pastebėjimas ar matytais filmais. Ir pačioje pabaigoje norėčiau padėkoti visiems, kurie b uvo kartu su mano blogu ir įkvėpė rašyti tai ką dabar skaitote. Visų pirma noriu pasakyti ačiū dailiosios lyties blogerėms tai abitof žinoma Thirteen pseudonimu bei siestai, o dabar ir vyrams galima pradėt būčiuoti rankas numeris vienas tai Rokas(šiame bloge dar žinomas kaip kažkoks blogeris ar vienas blogeris), grumlinimui (fotografijos grafomanui), scaniai gti, kačių lopšiams, wede40, berniukui dariui, varpininkui, meškynui, dar prisiminiau Valentiną. Dar, manau, reikia pagarbinti vienastokį, be jo nebūčiau ten kur dabar esu. Taigi ačiū jums visiems.
Šis blogas yra uždaromas, bet benamis niekur nedingsta, žada atidaryti naują blogą, tikriausiai ir vėl blogr.lt, taigi mane bus labai nesunku susirasti.
Kodėl uždarau šį blogą?
Jaučiuosi išsisėmęs ir ir dar vienas svarbus dalykas, supratimas, kad mane skaito per daug žmonių ir reikia naujos erdvės, tapau per daug atviras, o tai nėra gerai.
Ačiū, jums.
Aišku man gaila, kad adresas benamis.info dar galioja, bet tikrai daugiau nebegaliu čia rašyti.
Ačiū, ačiū, ačiū.
Stūmoklis
Lekiu skubu prasmirdusiomis gatvėmis, trošku nuo gatvės smogo. Suka galvą ir svaigina. Susisukas. Susiraizgo laidai galvoje ir pradeda žiežirbuoti, trūkinėti galvos vingių raizginys ir kūno dalys atsisieja viena nuo kitos.
Nukritę klevo lapai, susimaišę su sniegu ir vis skiedžiami ir skiedžiami vandens. Kokteilis smegenims.. negerk tu iš baltutės ožiuku pavirsi. Viskas sukasi. Einu. Link to kažkom kur reikia. eiti.
Mašinų padangos tekštelėdamos skalauja drabužius ir galvą, maitindamos proteinas ir mineralais išsekusį kūną. Vidurdienis – rytmetinis dušas.
Ožiai šituose krėsluose taško, taško ir taško, važinėdami prabanga ir prausdami ir skalbdami visaip kaip sulinkusį nuskurdusį išsekintą žmogų.
Bet eiti reikia, nes rytoj.
Rytoj ir poryt o gal šiandien bus ir tu sužinosi pirmas kas tai.
Haliucinogeniai dariniai įvairiose kūno vietose šliaužioja maurodami : kapok, kapok, sakyk, sakyk ar negirdi, sakyk tėvynę mylime labiau mes už gyvenimą, kapok su kerpėmis ir pelėsiais, ir verkt važiuodamas.
Kapok, kapok, sakyk, meluok, tėvynę mylime labiau mes už gyvenimą. Žaliom skarom ir sąmanom susirišiu pats. Žaizdas išdegintas rūgštinio lietaus.
Ir viskas tik į pradžią.
Trečias kavos puodukas pastato viską į savo vietas, sudėlioja kosmines raketas šaunačias mano kūną į kosmosą.
Tik tuoj pradedi regėti.
Juk neregys praregėjo ir gydimas gandža pasiteisino…
Pasakyk kažką.
Siuntimas nutraukiamas. Klaid!a
Koja ir lova. Ne ta koja.
Su gyvenimu yra kažkoks keistas fenomenas, jei vieną dieną gali pasigirti kaip tau gera, kitą dieną žiūrėk viskas krenta iš rankų.
Taip ir man, vakar pasidžiaugiau, kad mano gyvenimo upė teka lyg kokioje stebuklinėje pasakoje, tai šiandienos dieną galiu prilyginti kokios pandoros skrynios atvertimui.
Viskas kaip ir visose gyvenimo pasakose prasideda ryte, tai nesekmės mane pradėjo persekioti nuo pačio labo ryto..
Sugebėjau ryte pramiegoti pirmą paskaitą, na čia tai niekis, mokslai gali ir palaukti kol ponas didysis gyvenimo karalius miega grožio bei išminties miegu. Taip sakant, vaisių nuo supuvusios mokslo obels bus galima pagraušt ir kitą dieną. Gi mokslo šventovės pasiryžusios pačiais dideliausiais samčiais iš tokių pat didelių puodų prikrėst į studentų bukas galvas išminties bei žinių, tik spėk srėbt.
Kitas malonumas laukė užsinorėjus pasinaudoti mobiliojo ryšio paslaugomis. Maloni operatorė savo robotišku balsu mane apšvietė, jog sąskaitai galas. Kažkokia mistika, be jokių perspėjimų. Sąskaita kažkur iškeliavo, tikriausiai į kokius šiltus kraštus, nes dabar tokie bjaurūs orai, tad poniutei prašmatniajai sąskaitai ne pakeliui ten kur darosi šalta ir žvarbu. Reikia tikėtis, kad surado geresnę vietelę sąskaitininkų bahamuose.
Būdamas kultūringu studentu neaplenkiu ir bibliotekos, kur pupso visokios studentams labai reikalingos knygos. Norėdamas būti labai kultūringu ir palaikyti gerus santykius su bibliotekininkėmis, tomis maloniomis moteriškėmis, stengiuosi visą laiku gražint. Taip ir turėtų būt. Bet jūs pabandykit pasiginčyti su protingąja kompiuterio programa, kuri akis bando dvejetu su dviem apskritais dideliais nuliais (po taško), šaukdama ant manęs, jog esu bjaurus skolininkas. Reikės pasišnekėti su rėksmingąja programa iš esmės, kas čia melagis yra. Principai aukščiau visko. Jei ką po teismus užtapysiu. Bus svarstymas iš esmės.
Kadangi, apturėjau galimybę gaut nemokamą kvietimą į Vilnius Jazz festivalį, nusprendžiau šiandien jį pasiimti iš Rusų dramos teatro kasos, galvoju, kad gal dar bent kiek diena praskaidrės. Buvau labai naivus, nes kelios minutės iki man ateinant kasa užsidarė pietums. Atsidarymas po valandos. Tai negi šalsi, į namus patraukiau, galvodamas apie karštą kavos puoduką ir šiokį tokį relaksą.
Bet šiandien net kava nenorėjo su manim draugauti, ji lyg įpykusi šoko iš puoduko ir begėdiškai nuplykė trečdalį plaštakos. Vat ko kava pyko, tai niekaip nesuprantu, juk žino kad aš ją dievinu ir ypač rytais.
O berašant ir kompiuteris supyko ant manęs ir atsijungė nuo tinklo, bet bent jau laiku pastebėjau, bo būtų mano geriausias draugelis ėmęs ir nustipęs viduryje įrašo.
Vat baigiu įrašą ir einu traukt saldžiausiojo nuodų dūmo.
P.S. Tikiuosi, kad mano oraliniu būdu garbinama deivė cigaretė nepasiūs piktosios žiežirbos ir neišdegins man akių.
Kitaip pradėsiu pats savęs bijot ir tikriausia tada jau reiks save užmarinuot Vasaros vasarnamyje šalia visų pamėgto parko.