Esu iš tų žmonių, kurie neįsivaizduoja Kalėdų, be pakilios muzikos – apie barškančias Kalėdų senio roges, nykštukus, bridimą per pusnis ir kitą kalėdinį šlamštą.
Ir štai pagaliau radau internetuose labai gražią dainą, apie tai ko tikrai norėtų kiekvienas vyras dovanų. Pagaliau šiuolaikinė interpretacija, remiantis senomis tradicijomis. Klausom ir norim, gal išsipildys.

Click here to view the embedded video.

Tiesa ta, kad keičiantis norams keičiasi ir Kalėdų senelio personažas – tai ne koks senas diedas su balta barzda ir devyniasdešimt penkiais tūkstančiais snieguolių, tai personažas, kuris yra už įstatymo ir žmogiškųjų galių ribos.
Klausom labai gražios parodijos ir linguojam į taktą.

Click here to view the embedded video.

Na ir pabaigai, bene gražiausias mano matytas naujametinis sveikinimas – toks tikras lietuviškas, kai po naujametinės nakties norisi pasikarti. Tai ką, geresnių ir gražesnių naujų metų.

Click here to view the embedded video.

Dviejų lietuvaičių beprotiška kelionė po Europą. Daug vaizdų, daug alaus, daug pakeleivių.

Click here to view the embedded video.

Šiandien. Taip, šiandien. Šiandien ta diena, kai tu gali pasveikinti savo mylimą, bučiuojamą ar mušamą, nekenčiamą moterį. Tad imk ir sveikink – kumščiu ar gėlėmis kaip tau labiau patinka. Nieko nelauk. Neturi pinigų, neturi gėlių – lankstyk iš popieriaus ir ją pradžiugink. Tebūnie taip, kaip nori ji ir jokių atsikalbinėjimų. Žinau, kad kitomis dienomis vėl bumbėsi ir priekaištausi, kad va kokios žioplos, kvailos ir visokios kitokios tos moterys esti. Tad sveikinu jus mielosios damos už tai, kad esate.

O mano mintyse šiuo moters dienos reikalu sukasi mintys. Kaip visada apie vyrus ir apie moteris.
Visada mane stebina tos moterys, kurios nori būti lygios su vyrais. Greitu metu to tikriausiai nesulauksime. Ir gerai.
Juk moterys turi savo pribumbasų – jos gali zysti iki begalybės, o tu turi būti ramus kaip belgas ir dėtis, jog tai tikrai pirmo svarbumo reikalai, jos gali susigadinti nuotaiką vien dėl blogo plaukų supyinimo ar neradusios spintoj tinkamo drabužėlio. Jos tokios. Ir už tai aš myliu moteris, kad jos kitokios. Tačiau moterys vis labiau pamiršta būti moterimis – ar vyrai nori mylėti moteris, kurios yra panašios į vyrus – kurias puošia nusmurgęs megztukas, akiniai ir tris dienas neplauta galva?
Baugu, kad šiais laikais moteris pamiršta būti virtuvės ir vaikų fėja, o vyras – visų galų meistras.  Jau nyksta šis darbų pasidalijimas, nyksta ir ribos tarp vyrų ir moterų.
O aš norėčiau, kad ši nelygybė liktų, nes moteris ir vyrų nelygybė yra harmonija. Kai tapsime vienodais nebus smagu gyventi.
Pasidžiaukime, mieli vyrai, kad dar galime džiaugtis moterimis tokiomis kokios jos yra.

Grįžtu namo po darbo. Visas nusip***sęs. Plius su kolegom dar bokalą inpisau. Atidarau duris. Žiū, mano ilgakojė žmona guli nuogu užpakaliu. Nuvarau virtuvėn. Tušti bliūdai.  Nx, nx, nx. Įgriūnu kambarin ir pisu per putrą savo ilgakojei blondinei “ Nu b**t,  k***a, negi per visą dieną nieko valgyt nesugebėjai pagaminti?“ Ta nugriūna ir pradedu ją tratinti.
Žinau, kad ji nepyks ir supras, ir dar labiau mylėt pradės, nes vyrus reikia mylėti tokius kokie jie yra.

Iš kalendoriaus lapelių išminties:

Pavogta iš čia.
Pigios dekoracijos ir daug blizgučių. Čia garsiai plojama katučių, čia garso daug ir dar daugiau margų aitrių šviesų. Čia gimsta talentai ir žiebiasi žvaigždutės, ir krenta meteorai. Čia spindesys ir skurdas.
Ir viskas dėl tavęs mielasis mano drauge. Čia kaista atmosferos slėgiai ir vyksta branduolinės reakcijos.  Čia skurdas įpakuojamas į blizgų popierėlį ir garsiai rėkiama “tai auksas”. Ir tu tiki.
Nes mes to norime, nes mes juk žinome ko reikia tau. Ir tu žinai. Minutinė šlovė ir tu kitoks. Čia vyksta gyvenimas ir mezgasi intrigos. Tačiau dabar keliaujame į reklaminę pauzę. O kolkas “be be be exited”. Jau tuoj. Requiem for a dream. 
Išjunk mane ir pažadėk daugiau nebežiūrėti. Bet aš žinau tu negali. Aš plaunu smegenis ir tu dėkoji man.
Ačiū, kad buvote ir žiūrėjote. Jūs buvote nuostabūs. Susitiksime kitą savaitę.

Beieškodamas smagios, šiltos, romantiškos dovanėles savo antrajai pusei radau super dovaną, kuria liktų patenkinta bet kuri moteris.

Pavogta iš intymo.lt

Viena populiariausių meilės „dovanėlių“, per krūtinę perrišta ryškiai raudonu „liepsnojančiu“ kaspinu.

O ir kaina prieinama tik septyniasdešimt penki litukai. Tad nustebink savo moterį, paversk ją „meilės mašina“.

Šiandien mane tikriausiai apvaizda aplankė.

Skaitau Liūto irštvos mintis ir negaliu atsistebėti – jos tokios panašios į maniškes.

Pastebiu, jog tikrai praėjo tie laikai, kai Naujakas man reikšdavo daug daug daug alkoholio. Tą smagumą, kai prisipirkus su kompanija pilną karutį alaus galėdavai šiurpinti kitus parduotuvės lankytojus.

Dargi, per Naujuosius metus buvo privaloma išgerti kuo daugiau alkoholio – kuo daugiau tuo geriau. Ir gerdavome pagal galimybes nuo penkių iki penkiolikos litrų. Aišku, Naujakas buvo ne Naujakas, jei niekas neprivemdavo (geriausia į kaimyno daržą), ko nors nesudaužydavo ar sodyboje, esantiems paveikslams nepripaišydavo papildomo dekoro elementų. Taipogi, buvo tas protingas, kuris pasislėpdavo kokį 9,5 alaus butelį rytui, kad smagesni atėję metai būtų ar išbandydavo išsivadėjusio alaus “gydomųjų” savybių poveikį. Tai akcentai be kurių dažniausiai nepraeidavo naujas su “gera” kompanija.

Kai kompanija dingo, kur ji dingo vienas dievas žino, švęsdavau Naujaką baruose. Ten irgi svarbiausiais dalykas buvo kuo daugiau alkoholio. Tai prisimenu vieną tokį Naujaką, kai neprisimenu ar atėjęs į barą sulaukiau dvylikos.

O šie Naujieji buvo ramūs. Dviese namuose su vienu vyno buteliu. Blaivūs ir ramūs.  Pokyčiai.

Tad ir savo blogo skaitytojams norisi palinkėti – ramybės ir vidinės darnos.

Kas per b… buvo Jėzus?  O gi narkomanų narkomanas.
Visa istorija prasideda dar seniau -  prieš pat Jėzaus gimimą – sako, kad Jėzus gimė iš šventosios dvasios, tai ne tiesa – Marija apsirūkė tiek žolės, kad nežinojo kas su ja darosi, o gerai prirūkius ir visokie skraidantys bybiai pradėjo matytis, kurie ir apskelbė… Na, o Juozapas, tai bbz iš kur atsirado, gal šiaip norėjo Mariją patvatyt, o gal buvo geras stalius su gera suktine lūpose – gi gydomosios suktinukės galios žinomos nuo senų laikų.

Kai pamąstai, tai tie visi stebuklai protu nėra suvokiami – tai vanduo vynu virto, tai neregys praregėjo, tai ten visokie vaikščiojimai vandeniu, tūkstančio žmonių pavalgydinimas viena silke ir taip toliau ir panašiai…

O dar geriau pagalvojus darosi viskas aišku – Jėzus gydė hašu, nes kaip kitaip neregys praregėjo, o vanduo virto vynu? Tas kas rūkė žolės galėtų nesunkiai papasakoti kokius vaizdelius matė, o jie visai netoli Jėzaus stebuklų…Tik kiek žolės reikėjo, kad apsirūkytų tūkstantinė minia silkės valgytojų – vienos, dviejų suktinukių ar …..

Aišku, geriausias  dalykas, tai kaip Jėzus prisikėlė. Tikriausiai prieš visus kankinimus buvo prisirūkęs tiek, kad “atsijungė”, o poto pabudęs sugalvojo pasakyti, jog aš prisikėliau, juk numiręs buvau.

Ir kodėl niekas iki šiol nelegalizavo žolės, o todėl kad Lietuvoje ir toliau nebūtų stebuklų.