Benamio blogas

Grįžtu namo po darbo. Visas nusip***sęs. Plius su kolegom dar bokalą inpisau. Atidarau duris. Žiū, mano ilgakojė žmona guli nuogu užpakaliu. Nuvarau virtuvėn. Tušti bliūdai.  Nx, nx, nx. Įgriūnu kambarin ir pisu per putrą savo ilgakojei blondinei “ Nu b**t,  k***a, negi per visą dieną nieko valgyt nesugebėjai pagaminti?“ Ta nugriūna ir pradedu ją tratinti.
Žinau, kad ji nepyks ir supras, ir dar labiau mylėt pradės, nes vyrus reikia mylėti tokius kokie jie yra.

Iš kalendoriaus lapelių išminties:

Pavogta iš čia.
Pigios dekoracijos ir daug blizgučių. Čia garsiai plojama katučių, čia garso daug ir dar daugiau margų aitrių šviesų. Čia gimsta talentai ir žiebiasi žvaigždutės, ir krenta meteorai. Čia spindesys ir skurdas.
Ir viskas dėl tavęs mielasis mano drauge. Čia kaista atmosferos slėgiai ir vyksta branduolinės reakcijos.  Čia skurdas įpakuojamas į blizgų popierėlį ir garsiai rėkiama “tai auksas”. Ir tu tiki.
Nes mes to norime, nes mes juk žinome ko reikia tau. Ir tu žinai. Minutinė šlovė ir tu kitoks. Čia vyksta gyvenimas ir mezgasi intrigos. Tačiau dabar keliaujame į reklaminę pauzę. O kolkas “be be be exited”. Jau tuoj. Requiem for a dream. 
Išjunk mane ir pažadėk daugiau nebežiūrėti. Bet aš žinau tu negali. Aš plaunu smegenis ir tu dėkoji man.
Ačiū, kad buvote ir žiūrėjote. Jūs buvote nuostabūs. Susitiksime kitą savaitę.