Lie 22 2010

Prieš ir po Blogout 2010

Kelionė į priekį.

Sučirškia žadintuvas. Ankstyvas rytas – trys valandos rytas. Rytiniai rūpesčiai, kraunamės kuprinę ir keliaujam pirmojo autobuso, vežančio link žemųjų panerių. Keletas minučių po penkių ir jau stoviu trasoje. Sustoja raudonas mini one ar cooper kabrioletas. Jį vairuojantis žmogus užsiima įdomia veikla – sprendžia problemas, jei kas jų turi – taip sakant duokit jam problemą, problemos nėra. Taigi, klausydamasis rusiškos muzikos pasiekiu Kauną. 6.40 – nors tiksliai nebuvo tartasi po kelių minučių prišoka Tomas iš išmanijos.lt ir keliaujam tiesiai į blogout.

Konferencija.

Na čia viskas kaip ir normaliai. Turim konferencijų salę, kurioje karšta kaip orkaitėje. Bet žiūrim pristatymus, žaidžiam, šnekam. Tiesiog vyksta veiksmas.
Labiausiai mane kabliuoja feisbukas, todėl Vaidui iš Komunikacijos Feisbuke tenka ilgai atsakinėti į susirinkusių klausimus.  Kadangi pats netrukus atidarysiu vieną puslapį, tikriausia reikės su šia kompanija dar pabendrauti, gal pasidalins komercinėmis paslaptimis :)
Kas liečia didžiuosius sponsorius, tai smagu, jog buvo elmenhoster parėmė šį renginį, nes būtų tikriausiai reikėję plemp vandenį iš krano. Dargi Bitė GSM davė mani dovanų modemą, tai dabar ieškau kam atiduoti.
Vėliau patraukėm į Gintaro muziejų ir jo parką, kur viską viską iki smulkiausių detalių nupasakojo viską žinanti ir išmananti gidė. Ačiū jai.

Tiesiog oficialioji dalis buvo labai puiki, už šį nuostabų darbą reikia tarti didelį dėkui Andriui (spaudžiu dešinę) bei Džiugui.

After.

Meluosiu, jog  sakysiu, jog nejutau nuovargio. Jis buvo toks stiprus, kad po kelių bokalų jau pradėjau šnekėtis su dvasiomis, bet gerklė prašė dar ir dar.
Viso galutinio spektaklio finalas buvo toks, jog negyvai atsibodęs visiems rimtiems blogeriams, neturėdamas nakvynės sugalvojau tranzuoti į Vilnių apie pirmą nakties.

Atgal.

Taigi, taigi. Sako protinga galva žmogų puošia. O ką daryti, kai ant galvos kopūstas? Į  salotas supjaustyti?
Išėjęs iš Palangos pasukau per aplinkelį. Čia pirmoji klaida. Taigi penkios valandos ėjimo non stop iki susijungimo su senuoju keliu.
Sako, kad naktį vienam vaikščioti nesaugu ir tai tikra tiesa, nes nuo nuovargio nepastebėjęs inteligentiškos personos papuošiau savo galvą keletu mėlynių ir atidaviau telefoną.  Dar ir paskutinį vandens gurkšnį pacanas nuvogė. Blyn.
Pėdinam jau Klaipėdos link, dar dešimt kilometrų. Sustojo porelė – pavežė iki žiedo, davė vandens atsigerti. Apsiverkiau. Wtf? Nuovargis daro savo.
Ant Klaipėdos trasos susipažinau su mergaite, tai valandėlę pasišnekėjom. Gi mes niekur neskubėjom, tikriausiai.
Po trijų valandų laukimo sustojo pirmoji mašina. Patraukėm Vilniaus link.
15val. sekmadienį grįžau ir kritau miegot.

Kad ir kaip ten bebuvo, visa tai buvo verta daryti. Buvo puikus savaitgalis. Ačiū, jums visiems.



Bir 27 2010

Ar lipsite pro priekines duris? [+apklausa]

Prieš kelias dienas spaudoje tiek popierinėje, tiek interneto portaluose pasirodė pranešimai apie mažytę permainą Vilniaus visuomeniniame transporte – nuo liepos penkioliktos dienos keleiviai į transporto priemonę bus įleidžiami tik pro priekines duris. Ši informacija skleidžiama ne tik spaudoje, bet ir pačiose transporto priemonėse, todėl nenustebkite, jei vietoj visiems įprasto moters balso, skelbiančio stotelių pavadinimus, išgirsite dar negirdėtą vyrišką balsą, pranešantį šią naujieną keleiviams. Asmeniškai man, ši žinia, važiuojant troleibusu kėlė šypseną, nežinau ar pati žinia buvo juokinga ar keistas vyro balsas. Iš kart po tokių pranešimų spaudoje teko pamatyti eilinių keleivių nuomonę apie šią naujovę. Viena jų, komiksų kūrėjo iš co.nepo.lt, jūsų teismui:

O kas gi dar girdėti internetuose? Labai nustebau sužinojęs, kad blogo apie Vilnių savininkas irgi pritarė šiai naujovei ir netgi ją siūlė prieš daugiau kaip metus. Apie šį pasiūlymą galite pasiskaityti įraše „Lipam pro priekines duris“, kuris buvo publikuotas dar 2009 metais. Jame aptariama galima nauda bei galinčios kilti problemos, taip pat publikuojama apklausa, kurios didžioji dalis respondentų pasisakė prieš tokią naujovę. Dar vėliau publikuotame įraše „SĮSP vadovas apie įlipimą per priekines duris“ -išsakoma nelabai aiški nuomonė apie galimą naujovę. Asmeniškai pats nelabai supratau apie ką įrašas. Taigi, apie šią naujovę yra šiek tiek dezinformacijos iš blogerių lūpų.

O kaip su naujienų portalais? Štai delfis publikuoja video reportažą apie naujos tvarkos privalumus – šią tvarką įvedus nebebus bomžų bei įmonės pajamos išaugs 8 milijonais litų. Šią informaciją galima rasti ir kituose portaluose – Vilniaus dienoje bei 15min.lt, tačiau čia pat pateikiama ir prieštaringa nuomonė. Zuokas teigia, jog tokia tvarka mus gražins į sovietmetį, o ir  patys vairuotojai nelabai patenkinti tokia tvarka, o vienas klaipėdiškis net iki teismų nusiridenęs. Taigi, nuomonių nors vežimu vežk. Tad siūlau prafiltruoti sveiku protu dar vieną internetinį projektą pirmosiosdurys.lt, kurios kaipo turėtų vilniečius informuoti apie naująją tvarką. Tik ar tikrai pateikiami teiginiai neprasilenkia su sveiku protu?

„Keleiviai privalės vairuotojui parodyti elektroninį bilietą, pažymėti turimą vienkartinį bilietą arba nusipirkti jį iš vairuotojo. Išlipti iš transporto priemonės keleiviai galės pro visas likusias duris.<..>Keleivių laipinimas į Vilniaus miesto viešąjį transportą pro pirmąsias duris leis pagerinti keleivių saugumą ir patogumą„. Pateiktoje informacijoje labiausiai norėtųsi sutikti su teiginiu, jog tokia tvarka tikrai turėtų pagerinti keleivių saugumą, tačiau vienoje iš pateiktų nuorodų, matosi, jog patys vairuotojai nėra labai suinteresuoti tokia vairuotojo-kontrolieriaus-tvarkdario funkciją. Kitas klausimas kaip su patogumu? Ar tikrai bus patogiau. Mano asmeninio eksperimento metu metu, kai laukiau autobuso viename iš „kritinių taškų“ prie Akropolio situacija buvo maždaug tokia: į privatų autobusą įlipo penki keleiviai, į 45 maršruto autobusą 10, o į 53 įlipo apie 20 keleivių. Visas vyksmas vyko ne darbo dieną, apie pusiaudienį. Klausimas kas bus piko metu? Yra tas atsakymas, bet gal apie jį vėliau. Taigi, pamąstykime, 20 įlipančių keleivių, tarkim jie neturi bilieto (užsieniečiai), tokios minios sulaipinimas į autobusą užtruktų nemažiau kaip penkias minutes, o tai reikštų, jog autobusas atsilieka nuo grafiko. Buvo galima matyti panašią situaciją, kai į naktinį autobusą žmonės lipo pro priekines duris – proceso trukmė apie penkiolika minučių, taigi jei seniau jums reikėjo iki darbo nuvykti penkiolikos minučių, dabar gali nepakakti ir 45 minučių. Toks sulipimo būdas gal ir pagerins pajamas, užtikrins saugumą, bet keleiviams tikrai nebus labai naudingas.

Į mano iškeltą klausimą kas bus piko metu? Pirmosiosdurys.lt turi savo atsakymą - „Jei autobuso ar troleibuso lauks daug keleivių, vairuotojas galės priimti sprendimą įleisti žmones pro visas transporto priemonės duris.“ Tai gaunasi, taip, kad važiuoti į darbą ir iš darbo galėsi ir be bilieto, nes tuo metu nesibrauna kontrolieriai bei visas duris atveria transportas. Tai tuo metu, kai važiuoja didžiausias srautas žmonių atsisakoma juos sutikrinti bei planuojamų 8 milijonų litų surinkimo. Taip pat neįgalieji bei moterys su mažais vaikais galės važinėti nemokamai, nes jas įleis ne pro priekines duris. Ežiuko Vilniuje pastebėjimai, kad keleiviai neleis autobusui pajudėti, kol toks keleivis nenusipirks bilietėlio yra iš piršo laužti. Žinant lietuvių mentalitetą, šie greičiau paleis tuščią alaus butelį į vairuotojo kabiną nei sudrausmins „zuikį“.

„Atsižvelgiant į ilgametę didžiųjų vakarų Europos ir kelių Lietuvos miestų patirtį bei rezultatus, galima drąsiai teigti, jog keleivių laipinimas pro pirmąsias duris suteikia apčiuopiamą naudą tiek keleiviams, tiek ir viešojo transporto įmonėms.“ Nuo to žvalgymosi į kaimynus mūsų didžiavyriai gali pavirsti žvairiais, o tada jau įmonei blogai – trauma darbo metu. Gal visgi reikėtų labiau pažvelgti į Vilnių. Tikra tiesa, kad kituose vakarų Europos miestuose puikiai funkcionuoja įlipimas pro priekines duris, bent jau sprendžiant iš komentarų, didžiausias pavyzdys – Londonas, kuriame į autobusus žmones suleidžiami tik pro priekines duris. Tiesą pasakius, kiek pats užsieniuose buvau, tai nepastebėjau šios svarbios smulkmenėlės. Bet ar kas nors bandė atsakyti į klausimą ar Vilnius kaip miestas turi  alternatyvų transportą – metro, tramjavų. Bent jau iki šiandien dienos neteko matyti nei metro, nei tramvajaus Vilniaus gatvėse. Man rodos, kad toks sprendimas būtų logiškas, jei Vilnius turėtų būtent mano minimas kitas keleivių transportavimo linijas. O dabar seksime kitų pavyzdžiu, nors patys nesame panašus. Apie Klaipėdos miestą, kuris laikomas įkvepiančiu pavyzdžiu, turiu savą versiją. Visų pirmą siūlau palyginti Vilniaus gyventojų skaičių 850 tūkstančio su Klaipėdos – 376 tūkstančių gyventojų. Skirtumas kažkur apie 1,5 karto. Tai kaip ir niekis, bet didysis bet, kiek teko svečiuotis Klaipėdoje čia gyventojai labai mielai renkasi mikriukus daug mieliau nei Vilniuje. Taigi, mano prielaida tokia, kad didelė dalis Klaipėdos gyventojų transporto srauto yra nukreipiama būtent šiuo keliu. Galbūt tai gali sudaryti iki 20 – 40 proc. bendro keleivių srauto, bet galiu čia ir klysti, nes skaičiai iš piršo laužti. Tačiau jei tai arti tiesos – Vilniaus viešasis transportas rašo sau mirties nuosprendį.

Išgalvota situacija. Nauja tvarka yra nauja tvarka. Bet tarkim toks Miroslav iš Naujininkų  mikrorajono retai kada skaito spaudą, jei klauso radiją, tai tik russian ar PHR, daug dažniau dalinasi kiemo bei miesto naujienomis su draugais prie alaus butelio ar kitokio gėrimo taurelės. Ir va, kaip tokiam kultūringam asmeniui reiktų paaiškinti, kad dabar tik pro priekines duris? Ir dar užsimokėti reikia? Manau, toks ar panašūs veikėjai labai greitai imtųsi jiems teisingų veiksmų – apgadintų transportą, o gal net pasikėsintų į kažkokio „gaidžio“ sveikatą, kuris jų nenorėjo įleisti. Jei bus keleivių, abejoju, ar šie imsis veiksmų, patirtis rodo, kad ne.

Norėtųsi tikėtis, jog ši naujovė, startuosianti nuo liepos 15 dienos atneš miesto visuomeniniam vežėjui naudą, nors mano giliu įsitikinimu gerais ketinimais kelias į pragarą grįstais ir svetimais pinigais ramstytas su neveikiančia e-bilieto sistema, kuri turėjo būti įgyvendinta iki 2010. Ir nors vairuotojas mane leis pro priekines duris ir aš pirksiu bilietėlį, tai vistiek man leis masturbuotis autobuse bei šiurpinti užsieniečius.

Na ir pabaigai mini apklausėlė – ar pritariate šiai naujovei? Rezultatais pažadu pasidalinti :)


Geg 16 2010

(ne)Savarankiškas gyvenimas

Ganėtinai senokai viename pseudo-anoniminiame bloge jau esu rašęs apie savarankiško gyvenimo privalumus bei trūkumus, taip pat apie savo konceptą kaip reikia gyventi. Štai jums dvi nuorodos – viena ir antra.

Na štai ir pagaliau mano gyvenimo planai pradėjo pildytis. Susiradau darbą, prakutau, pradėjau geriau gyventi ir pradėjo man dygti sparnai ir sugalvojau, kad kiek galima gyventi pas tėvus, reikia skleisti tuos pradygusius sparnus ir gyventi savarankiškai. Kaip sugalvojau taip ir padariau – išsinuomojau butą ir su savo brangiausiąja išsikėliau gyventi. Aišku, ne per toli nuo tėvų – trys namai mus skiria.

© Photos8.com @ Flickr.com

Gyvenu taip, kad draugė patenkinta (o tas juk svarbiausia!), nors ir apsipykus su savo giminėm, mat šie nepatenkinti tokiu brangiausiosios sprendimu. O pats jaučiuosi fantastiškai – čia gi pagaliau taip svajotasis, lauktasis ir pagaliau sulauktas savarankiškas gyvenimas.

Ir patinka man tas savarankiškas gyvenimas, kai rytais ir nusiprausti pas tėvus ateinu, ir čia pavalgau, ir  kavos atsigeriu, ir išsiskalbiu, o kai norisi miego – posmelį numingu. Juk tik trys namai mus skiria, tai koks skirtumas ar pats gaminsiuos, skalbsiuos, prausiuos ar tėvelių užsuksiu aplankyti. O būdamas taupus ir apsukrus dar vieną kitą litą sutaupysiu – juk už nuomojamo buto komunalkes reikia mokėti, o pas tėvus nieko nekainuoja. Aš jau geriau už tuos pinigus  brangiausiąją į kavinę skanių pietų pakviesiu eiti. Et, fantastika.

O savarankiško gyvenimo džiaugsmai nesvietiški, kai parėjęs iš tėvų, galiu sau nuogu pimpiu po visus kambarius vaikščiot ir per visą naktį savo brangiausiąją visokiomis pozomis… Va čia tai toks savarankiškas gyvenimas, kad dievinu tokį.

Mano patarimas – jūs pasimokykite iš manęs, kad tėvus reikia išnaudoti, išnaudoti ir dar kartą iš naudoti, vardan dieviško savarankiško gyvenimo.