Benamio blogas

Jau daugiau kaip 20 metų save marinu lietuvišku mokslu, kurio šaknys karčios, o vaisų kaip nėra taip nėra, ir jau esu net esu praradęs viltį, jog apskritai kažkokie vaisiai bus. Prieš kelis metus esu rašęs, ta pačia tema ir liūdna stebėti, jog daug eskaluojama apie reformas ir pokyčius, tačiau viskas ritasi tik viena kryptimi – link šiukšlyno pavadinimu “kokybė”.

Pradžių pradžia arba lietuviška mokykla.
Švietimas, mokslas, pažanga ir daugelis kitų žodžių tikriausiai tilptų mokyklos prasmei apibūdinti.  Į šį nuostabų darinį jauna asmenybė įmetama nuo pat mažų dienų, nes kaip kitaip – žmogus be išsilavinimo ir pagrindų yra visiškas nulis dabartinėje sistemoje. Tiesos tame yra, tačiau reikėtų sustoti ir pagalvoti – kur dabar yra Lietuvos mokykla. Aš jums pateiksiu atsakymą – ant bedugnės krašto, nes niekas nežino ką ir kaip ir dėl ko daryti.
Prabėgo geras dvidešimtmetis nuo Tautinės lietuviškos mokyklos koncepcijos, vėliau ją pakeitė iš Vakarų Europos šalių diktuojamos Europos sąjungos direktyvos ir viskas taip persipynė, kad niekas nebežino kas ir dėl ko yra ruošiama Lietuvos mokykloje.
Mano nuomone, Lietuvos mokykla ruošia debilus, kurie vėliau studijuos debiliškuose Lietuvos universitetuose.
Lietuviai ilgą laiką galėjo didžiuotis, jog jų vaikai mokykloje įgauna žinių tiek, kad kitos pasaulio šalys galėtų tik pavydėti, tačiau visa tai yra normalus postsovietinės šalies sindromas. Tačiau dar akivaizdesnė tiesa, jog abiturientai pabaigę šį gyvenimo etapą nelabai žino ką su tomis žiniomis daryti. Aš juk sakiau, jog Lietuvos švietimo sistema, tai nesibaigiantis tualetinio popieriaus rulonas, kurį reikia vartoti pagal paskirtį – sėdimajai valyti.
Lietuviai jau europiečiai, tačiau mokyklos sistema grynai sovietinė. Sutrūnyję ir užkerpėję tarybiniai mokytojai, geriausiais Pedagoginio instituto metais, baigę šią įstaigą net ir dabar puikiausiai taiko nusenusias ir niekam tinkamas ugdymo metodikas. Jaunas mokytojas atėjęs į mokyklą neturi teisės rinktis – arba jis tampa kažkokiu atskalūnu (taikau ir mokinu pagal naujas idėjas, metodikas, naujas žinias), arba nuleidžiu garą ir prisijungiu prie sovietmečiu Lietuvoje atidirbtos sistemos taip puikiai veikiančios šiandieną. Mintis tokia, jog Lietuvos mokyklai jaunas mokytojas nėra reikalingas. Gal neberuoškime naujų specialistų, nes šiaip ar taip Lietuvos universitetai nieko doro nesugeba paruošti, nes ten žinių semiasi debilai išleisti iš Lietuvos mokyklų.
Gal reformuokite sistemą? Tačiau ar nepavargome kas dieną reformuoti kontrreformuoti ir dar karą reformuoti?
Kas kelis metus besikeičianti baigiamųjų egzaminų sistema, du metai paskirti kalimui ir kartojimui (šių kalimo įgūdžių tikrai prireiks universitete), žinių užtvirtinimui ir išmokimui teste pasirinkti teisingą atsakymą.  Išvertus į žmonių kalbą, tai reiškia, jog du metai yra paskirti beprasmiam darbui. Jau galime, juos drąsiai braukti iš gyvenimo, tačiau jei išmokome kalti, tai galime didžiuotis, jog metai neprabėgo veltui.
Tačiau Lietuvos didžiavyriai nėra iš kelmo spirti. Jau minėjau, kad ilgą laiką lietuvaičiai galėjo pasigirti gaunamų žinių kiekybę, tačiau dabar pradėjo taikyti supaprastintas programas orientuotas į darbo įgūdžius. Bravo, puiku! Tačiau stengtasi viską paprastinti iki tokio lygio, jog nebeužtektų žinių studijuojant universitete. Prastinom, lengvinom ir dabar belieka tik nusilengvinti išvietėje.
Dar kartą apie mokytojus. Po paskutinių žinių spaudoje, mokytojai pasirodė esantys baisūs eruditai švilpdami švietimo ir mokslo ministrui pavymui. Ar nesakiau, jog nebereikia ruošti naujų mokytojų? Nes dirbami ir vargdami su penktokėliais, patys tokiais pavirto. Ir dabar man visiškai neaišku, ko tie mokytojai skundžiasi, jog šiuolaikiniai mokiniai be ribų ir normų, nesuvaldomi ir panašiai. Nereikia skųstis, kai pats esi panašus į hormonų audrų kamuojamą penktokėlį, apakusį nuo laisvės pertekliaus ir norintį visiems rodyti sukamą ratu savo pasididžiavimą.
Stojimai į universitetus.
Aš tikrai įstosiu. Atvičiaju. Tikrai. Taigi, viens du, tep lep užpildau formą su plius minus dvidešimt Lietuvos aukštųjų įstaigų ir laukiu. Ir galiu garantuoti, jog tikrai sulauksi atsakymo, jog kažkur kažkas tave priėmė ir tu jiems svarbus. O tau tai juk visiškai nesvarbu kur ir ką tu studijuosi? Negi tikrai svarbu – prašau tik neapgaudinėti savęs. Juk reikia lapelio, negi tu debilas?
Visa ši “vieno langelio” sistema yra ydinga, būsimieji studentai gali įstoti bet kur, neturėdami jokios motyvacijos. Tiesa, aš pamiršau, jog Lietuvoje yra vykdoma motyvacinė sistema dešimtoje klasėje  skambiu pavadinimu – profiliavimas. Tai reiškia, jog dešimtokas, būdamas penkiolikos metų jau žino kas jį traukia ir ką jis žada studijuoti. Žinau, jog tai 99 procentais efektyvus metodas ir to pasekoje 18-20 metų jaunuolis nedvejodamas pildo paraišką į universitetus, nes jis du metus kaldamas ir kartodamas informaciją, ruošėsi pasirinktos krypties studijoms. Totalus bullshitas.
O kaip turėtų būti? Taigi, suprofiliavom ir turėjai tiek daug laiko pagalvoti ko nori – tai rinkis daugiausiai tris universitetus ar kolegijas ir pirmyn. Bandyk savo laimę. Ir kad būtų linksmiau tikrai reikėtų motyvacinės atrankos – tegul universitetas pasirenka kas tai– esė ar pokalbis žodžiu, o gal tai viskas kartu? Kol to nėra, tai dažniausiai laimingas statymas kazino.
Nepasisekė ir neįstojai? Tai sveikinu! Esi laisvas ir išvaduotas iš niekam tikusios Lietuvos aukštojo mokslo sistemos. Nuoširdžiai džiaugiuosi už tave ir tikiuosi, jog niekada daugiau nekartosi šio žingsnio. Pakeliauk, išvažiuok iš Lietuvos; gal pabandyk susirasti darbą ir pajausti pinigų skonį (o jie tikrai saldūs); turi daug pinigų – tai paversk savo gyvenimą nesibaigiančiu tūsu. Tiesiog nestabdyk ir daryk gyvenime viską apie ką seniai svajojai, bet niekada nedrįsai. Tau atviras pasaulis ir tikrai nereikia gaišti laiko tokiems niekams kaip išsilavinimo siekimas Lietuvoje.
Štai paskutiniais spaudoje skelbtais duomenimis net šeši procentai abiturientų nestudijuos ir aš tikiu, jog bent pusė šito skaičiaus taps milijonieriais ir visame pasaulyje (na užtektų ir Lietuvos mastu) žinomais žmonėmis. Štai ir gražus vieno blogerio pavyzdys, kuris feisbuko žiniomis šiemet baigė university of bullshit. Nuoširdžiausi sveikinimai.

Universisteto aukštas lygis.
Tai ką įstojai ir buvai motyvuotas studijuoti tai ką norėjai? Nuoširdžiai tave užjaučiu. Tik nesupyk.  Prašau pirmai pradžiai pasiskaityk blogerių “semestrines ataskaitas” apie mokslą Lietuvoje (viena iš Mykolo Riomerio, kita iš KTU).
Sakykime, esi motyvuotas studentas tiek, jog tavo visa motyvacija, tiesiog veržiasi pro kraštus. Labai gerai, su tuo reikėtų tik sveikinti. Tačiau vaizdas, su kuriuo tau teks susidurti bus nuviliantis. Pagrindas studentų, studijuojančių Lietuvos universitetuose yra “kazino rutelės pasekmės”, juos tiesiog išsuko ir jie čia paprasčiausiai studijuoja tik tam, kad gautų popieriuką. Demotyvuojanti aplinka. Iš tikro tie studentai, kurie nesuinteresuoti mokslu plius dar mokantys už mokslą, tai tuos pinigus mokamus už mokslą galėtų paskirti tualetinio popieriaus pirkimui dešimčiai metų į priekį, nes tai tikrai būtų geresnė investicija nei mokėti už mokslą Lietuvoje.
Gali sakyti, jog nieko tokio ta aplinka, aš noriu ir galiu ir aš pasieksiu? Neabejoju. Tačiau teks susidurti su iš demotyvuojančios aplinkos išplaukiančiomis aplinkybėmis. Tikras mokslas Lietuvos universitetuose nėra vertybė, čia vertinami tie studentai, kurie geba nusirašinėti, čia yra vertinami tie, kurie geriausiai moka iškalti ir atrajoti žinias (aš juk minėjau, kad vienuoliktos dvyliktos klasės kursas yra vienas naudingiausių mokykloje, nes išmokina tave kalti).
Turi kritinį mąstymą ir moki vertinti? Stebiuosi, jog to tave išmokino mokykloje tikrai stebiuosi, bet šią savybę universitete turėtum slėpti, nes niekam neįdomus tavo kitoks požiūris į problemą, tavo nuomonė ar bent kažkas kūrybiško plaukiančio iš tavęs. Jeigu mokykloje neišmokai kalti, pats laikas pradėti mokytis, nes tai kas mokykloje buvo duota kaip pagrindas universitetas užtvirtins ir įdiegs visam gyvenimui. Kalimas ir informacijos atrajojimas yra pagrindiniai dalykai, kurių mokoma Lietuvos universitetuose.
Man dar labai patinka dėstytojai. Aš juos tiesiog dievinu. Pirmas dalykas, kurį minėjau, jog yra vertinama informacijos kalimas. Tai tiesiog puiku. O ir patys dėstytojai, kad ir labai dažnai būdami savo dalyko ekspertais visiškai nesugeba perteikti informacijos, padaryti ja įdomia ir intriguojančia. Aš žinau, jog Lietuvos studentai ugdosi kantrybę, skaidydami pilnas teksto skaidres ir matantys nieko nenorinčius komentuoti dėstytojus.  Ir taip pusantros valandos mažiausiai vieną kartą per dieną. Ar pasiruošęs tokiam iššūkiui?
Šiaip galvojant, apie savo universitetą man net kyla klausimas  – iš kur tiek nevykusių sudegusio teatro aktorių galėjo prisirankioti? Vienas toks veikėjas, vardo neminėsiu, tai yra interneto riteris, visur kur reiškia savo nuomonę ir tokia sakyčiau ganėtinai antivalstybinę, kas labai nepadoru iš išsilavinusio žmogaus pusės. Kiti “fruktai” irgi ne prastesni – juk faina, kai su dėstytoju gali normaliai bendrauti tik pasižiūrėjęs į mėnulio fazes, nes tik nuo to priklauso ar gausi atsakymą, ar būsi pasiųstas nx.
Bonusai, kurie laukia tavęs universitete.
Sakyčiau, jog nusirašinėti yra studento pareiga ir net jeigu tave pagavo, nebijok, tavęs tikrai niekas nemes ir net skolos gali negauti. Juk Lietuvos universitetai draugiški studentams ir priima bet ką iš bet kur.
O seminarams ruoštis yra labai sunku. Tiesą pasakius, lietuviškos wikipedijos užtenka bent vidutiniškai ar net gerai pasiruošti tokiems užsiėmimams. Ir kartais wikipedijos žinios nurungia tikras žinias. Liūdna tai girdėti, bet kaip ir minėjau, niekam neįdomi tavo nuomonė – wikipedija ok, nes ten nėra tavęs.
Sprendimas.
Mano galva, vienintelis tinkamas sprendimas iš šios klaikios situacijos, tai penkeriems metams visiškai uždrausti aukštąjį mokslą Lietuvoje, kad pagaliau šio milžiniško debilų fabriko veikla būtų visam laikui sustabdyta, ir manau, jog po penkerių metų debatų bei apmąstymų būtų galima vėl pradėti statyti Lietuvos aukštąjį mokslą kaip kokybišką produktą, nes dabar gaunasi kaip pieniškos dešrelės gamintos iš gryno popieriaus, tai aišku pasiekimas, bet visiškai nusivaryti ant pigienos yra nedovanotina.
Išsilavinę bedarbiai.
Ratas apsisuko. Gavai diplomą. Džiaugiuosi. Tik kyla klausimas kodėl vis darbo pagal specialybę nerandi? M? Juk keturi metai mokslo, tai ne šiaip sau laiko leidimas. Juk tai mokslas iš didžiosios M.
Aš atsakysiu kodėl tu jis bedarbis. Pasirinkai specialybę, kurios niekam nereikia ir su ja Lietuvoje perspektyvos miglotos, na ir kas, kad tau labai gerai sekėsi mokykloje. Bet tai tiesiog nepritaikomas mokslas, o tu nesi toks gabus, kad galėtum toliau tęsti savo mokslinę veiklą. Juk tau tie keturi mokslo metai tebuvo nuostabos ir džiaugsmo kupini, nes ir vėl “oba, praslydau pro egzą”. Gyvenimo fail. Siūlyčiau pradėti kasti griovius, nes tikriausiai tokiame darbe smegenys tikrai atsigauna.
Kita priežastis kodėl tu negauni darbo labai paprasta – tu esi nevėkšla, be darbo įgūdžių, be teorinių žinių (nes univere praslydai eilinį kartą). Toks tu nesi labai reikalingas.
Baigei dešimtukais? Bravo! Ir vistiek bedarbis, turiu nuliūdinti, jog Lietuvos darbo rinkai informacijos kalimo ir atrajojimo įgūdžiai nėra paklausūs. Deja, universitete tave apgavo.
Aš juk sakiau, jog Lietuvoje mokslas gimdo debilus tokia schema – debilas mokykloje, debilas po univero ir mes skudžiamės kaip mus blogai. Debilų, su universitetiniais išsilavinimais ir diplomais visuomenė. Regresas.
Nebūk debilu.
Kiek teko girdėti atsiliepimų, studijos užsienyje neblogos, ką jau čia neblogos, tiesiog geresnės, tad kodėl tau nepabandžius kažko kitur? Nestudijuodamas Lietuvoje, jeigu ko ir negausi, tai tikrai neprarasi, o mažų mažiausiai tai nebūsi tos lietuviškos švietimo sistemos niekam tikęs subproduktas.