Image 01

Archive for the ‘Senas geras kinas’ Category

Senas geras kinas #3

Antradienis, sausio 20th, 2009

Kiss me deadly (1955)

Filmas susuktas ant juodai baltos drobės. Ne itin mėgstu juodai baltus filmus, nes dažniausiai tokių archyvinių filmų kokybė būna prasta, bet šis filmas yra išimtis. Nespalvoto filmavimo pasirinkimas suteikia daugiau žavesio ir paslapties.
O filmas iš ties yra labai paslaptingas. Paslaptis veja paslaptį ir iššaukia visokias keistybes. Savo stiliumi man primena mano vaikystėje žiūrėtą serialą per LNK “Ateiviai” (gal kas žino koks šio serialo originalus pavadinimas?).
Pradžia. Moteriškė visiškoje naktyje, apsirengusi tik lietpalčiu, drastiškais būdais stabdo mašinas greitkelyje. Sustoja. Tikslas autobusų stotelė. Ji yra lyg išsigelbėjimas. Kas dar sužinoma per kelias pirmąsias filmo minutes? Moteris pabėgusi iš beprotnamio ir yra ieškoma. Nuojauta jai kužda, jog gali ir nepasiekti autobusų stotelės. Deja, taip ir atsitinka. Automobilis labai keistomis aplinkybėmis nuvažiuoja nuo skardžio. Prieš tai ji spėja savo vairuotojui sukuždėti žodžius: Prisimink mane. Šie žodžiai tolimesnėje filmo eigoje yra tam tikra užuomina, atskleisianti paslaptis.
Situacija. Vairuotojas, paėmęs pakeleivę, išgyvena ir būdamas privačiu “lovos reikalų” detektyvu, imasi tirti mįslę, nors jam atimama teisė verstis detektyvo amatu.
Kabliukai. Iki pat filmo kulminacijos nėra žinoma ko konkrečiai ieškoma ir kas atsiskleis. Citata iš filmo galėtų būti: “Suradus siūlo galą, šis veda prie virvės, kuria gali tekti pasikarti”.
Kalbant toliau apie filmo siužetą tiktų apibūdinti kažkada išgirsti žodžiai apie Hičkoko kūrybą: “Leiskite žiūrovui žinoti, jog yra bomba, kuri sprogs po tam tikro laiko ir nustatykite skaitliuką, taip bus sukurta įtampa”. Taigi ir šiame filme viskas labai panašiai vystosi.
Veikėjai. Pagrindinis filmo herojus yra Džeimso Bondo ar Čako Noriso prototipas – vyriškis, kurio žavesiui negali atsispirti jokia dailiosios lyties atstovė, net jam neištarus nė žodžio.
Labai komiškas ir kartu labai įdomus yra automobilių meistro vaidmuo, kuris šneka maišyta kalba su savais priežodžiais. Sukelia šypseną.
Policijos viršilos vaidmuo irgi įsiminė, nes šis aktorius jau buvo “kritęs” man į akį filme “Didysis peilis”.
Pabaiga. Bomba sprogsta ir galime sakyti, jog pabaiga labai holivudinė ir truputėlį prasilenkianti su logika, bet tai jokiu būdu netrukdo ir yra antraeilis akcentas.

Ir dar truputėlį. Dėkui, LTV2, kad kartais leidžia pasimėgauti filmais originalo kalba su subtitrais. Didelis didelis pliusas šiai televizijai. Juk sutiks su manim dauguma kino mėgėjų, jog blogai sudubliuotas filmas gali numušti visą norą toliau žiūrėti filmą, o ir originalo kalba verbalinės emocijos yra daug geriau atsikleidžiamos nei monotoniškas vertėjo balsas(kartais net ne vietoje ir ne laiku).
Filmas yra tikrai vertas dėmesio, nenuobodus ir šiuo atveju gal net ir teisingai IMDB įvertintas – 7.3 balo (labai dažnai mūsų nuomonės nesutampa). Galėčiau filmą įtraukti į klasikos kolekciją su užrašu “Būtina pamatyti”.
Jei turite galimybę šį filmą gauti ir esate psi-mokslinių trilerių garbintojas būtinai pasižiūrėkite – nenusivilsite.

Susidomėjote? Žvilgtelėti į filmo tereilerį galite čia.

Senas geras kinas #2

Pirmadienis, sausio 19th, 2009

Ligoninė (The Hospital; 1971)

Filmas rodytas per LTV2 rubrikoje “Kino legendos. George C. Scott”. Ties pasakius neatmenu aš jokių tuomečių  legendų, nes pačiam užgimti teko laimė ir garbė dar po gerų dešimties metų.
Filmas prasideda pasakojimu lyg knygose, kur autorius įveda skaitovą į knygą. Šiuo atveju labai puikiai sužaista šia detale, kurios svarbumas atsiskleidžia pačio filmo pabaigoje.
Pirmieji kadrai primena kultinį serialą “Ligoninės priimamasis”. Nors nuo pačių pirmųjų filmo akimirkų nė velnio neina suprasti kas čia ir apie ką.
Ligoninėje miršta jaunas, gydytojas-praktikantas(kaip jie ten vadinami?), po “meilės nuotykio”, atlikto ką tik mirusio paciento lovoje, nes sesutės per klaidą palaiko pacientu ir suteikia nereikalingą “pagalbą”.
Įdomi filmo pradžia, nors vėliau paslaptingai pradeda mirti vienas po kito šios ligoninės daktarai ir niekas dorai nesupranta kodėl tokios klaidos vyksta, bet tai tik antraplanis siužetas, kuris puikiai “įvyniojimas” į bendrą filmo veiksmą.
O visas filmo veiksmas sukasi apie senyvo amžiaus daktarą, kuris išgyvena taip vadinamąją vyriškąją menopauzę. Daktaras, netikintis nei savo darbo teikiamais malonumais, nei savo vyriškąja potencija, stoviniuoja prie savižudybės ribos ir net bando tai įvykti, bent tam sutrukdoma.
Filmas nors ir siužeto vingiais yra netikėtas, tačiau žiūrisi ganėtinai vidutiniškai. Galima kai kuriais vietas žiūrėti probėgšomis ir vis tiek turėti bendrą supratimą kas ir kodėl, nors pametus siužeto liniją ir galima nesuprasti kas ir kodėl įvyko(prieštarauju pats sau?). Čia tikriausiai viskas priklauso nuo žiūrėtojo.
Ir visgi filmas yra labiau vidutiniškas, vietomis atriekiamas labai nebloga “kino legendos” vaidyba. Nieko nei daugiau nei mažiau. Tiesiog labai puikūs dialogai ir emocijų perteikimas.
Ir kaip visada apie filmo pabaigą. Ši man pasirodė labai keista, nors negalėčiau sakyti, kad netikėta. Susidaro įspūdis, jog senieji kino kūrėjai norėdavo žiūrovą nustebinti, o dauguma dabartinių kepami pagal kažkokius nuspėjamus standartus. Pabaiga savotiškas “happy endas”. Tiesiog yra pasirenkam ką pasilikti:naujus potyrius ar seną, aprūdijusią, bet dar nemirusią meilę ir tikėjimą.

[vodpod id=Groupvideo.1984560&w=425&h=350&fv=]

Jei nematote video, tiesiog atnaujinkite puslapį, tikiuosi padės. Arba galite štai čia pasižiūrėti.

Ar jūs mėgstate Bramsą? (Goodbye again; 1961)

Filmas apie meilės trikampį, o kartais net ir keturkampį, nors to ketvirtojo asmens vaidmuo yra labiau epizodinis.
Pati istorija tokia pat sena kaip ir šis pasaulis: meilė ir kančios dėl jos. Kartais juk mums visiems kyla klausimų, o kodėl aš vis dar čia su tuo pačiu partneriu? Taigi filmas neišradinėja jokio dviračio, tiesiog labai įdomiai perteikia tam tikrus gyvenimo momentus, kuriuos vieni individai išgyvena, o kitiems to nelemta patirti.
Istorija pasakoja apie moteriškę, įkopusią į ketvirtą dešimtį. Aišku, ši turi savo amžiaus vyriškį, kuris saugodamas savo “nepriklausomybę bei laisvę”, nesibodi pasidairyti į kitas jaunesnes moteriškaites, sakyčiau daug jaunesnes moteriškaites. Moteriškė yra lyg tarp dangaus ir žemės, tas nežinojimas ar šis vyriškis vis dar su ja, kelia skausmą, bet neduoda teisės pasirinkti, nes pati pritarė tokio modelio naudojimui: aš vaikštau pas kitas, kurios man nieko nereiškia, nes tu esi didžiausias mano turtas. Kitas klausimas: ar tikrai jau tas turtas toks brangus?
Visa šita istorija galėtų virsti tiesiog šeimyninių rietenų parodomąja programa, jeigu neatsirastų daug jaunesnis moteriško grožio gerbėjas.
Štai ir turime trikampį: moteris ir du jos vyrus, bei dilemą: kurį pasirinkti?
Ir visgi moteris surizikuoja pasiduoti jaunojo gerbėjo, meilužio vilionėmis ir taip sakant susimeta su juo gyventi. Nežinau kaip dabar yra žiūrima į tokio tipo poreles, bet manau tikrai daug pakančiau. Štai čia ir moteriškei iškyla dilema: ką žmonės apie mane pasakys?
O ir jaunuolis ne be nuodėmės: yra beprotiškai turtingas veltėdis ir tik svaigstantis nuo meilės  kerų.
Filmas man buvo labai įdomus dėl to meto mašinų, bei visų “papročių” panaudojimo. Parodomi visuomenės grietinėlės vakarėliai, barai ir pokalbiai. Galima net kaip kokią dokumentiką žiūrėti. Aišku patiko muzika, kurios pagrindas buvo džiazas, buvo ir klasikinės muzikos pavyzdžių kaip Bramsas(kas jis toks manęs neklauskite, neturiu žalio nuvokimo).
Įstrigęs kadras kaip kavinėje barmenė keičia vinilines plokšteles arba pustuščiame klube jazzo atlikėja dainuoja be mikrofono ir net prisėda prie kliento sudainuoti jam bliuzo.Yra dar vienas smagus dalykas, jog neapribojama veiksmo vieta viename kambaryje kas yra būdinga to meto filmams. Tas irgi žavi.
Filmo minusai yra du ir nežinau ar jie yra labai dideli. Tai besaikis alkoholio vartojimas vos ne kiekviename kadre, tas pats pasakytina ir apie cigaretes. Nebent per šias stereotipines streso malšinimo priemones bandoma sukurti įtampą. Nežinau, man tai tik nesveikas, per didelis šių preparatų reklamavimas. Taigi, mažiems vaikams nerekomenduočiau žiūrėti. Kitas dalykas, liečiantis vaidybą. Man pasirodė labai neįtikima jaunojo meilužio vaidyba, momentais tokia dirbtinė ir tokio lygio kaip mokyklos spektaklių, nors pats aktorius parinktas labai labai gražus.
Filmo pabaiga gražina mus į pradžią ir čia retoriškai klausiama: ar kas pasikeitė nuėjus tokį kelią? Jei ne filmo pabaiga ir klausimo uždavimas, priskirčiau filmą vidutiniškam.

O seniau treilerius tai sukdavo ilgus.  Ar kas nors juos dabar pažiūrėtų iki galo?

Ir mano apklausėlė, savęs ir jūsų patikrinimui:

[polldaddy poll=1289330]

Senas geras kinas #1

Pirmadienis, sausio 12th, 2009

Norėdamas įrodyti, jog ir per televiziją galima pamatyti tikrai gerų filmų pradedu rubriką senas geras kinas, kurioje plius minus bus apžvelgiami seni filmai, rodomi per LTV2, bet nebūtinai. Šiandienos teismui du filmai.

The Big Knife (1955)

Filmo siužetas “sukasi” ties vieno aktoriaus gyvenimu. Holivudo aktorius pačiame savo karjeros žydėjime padaro avariją, per kurią nužudo žmogų, tačiau tai pavyksta nuslėpti. Liudininkų ne per daugiausiai: filmų prodiuseris bei dvi moteriškėlės. Taigi, aktorius priverčiamas pasirašyti jam nepalankią sutartį, o moteriškaitės savaip šantažuoja aktorių, dar pridedama šeimyninės meilės drama. Sukčiavimo ir apgavystės kvapas sklendi ore.
Filme veiksmo ne per daugiausiai, visa kuriama įtampa remiasi dialogais. Kažkokių įspūdingų vaizdinių irgi ne per daugiai, o iš kur jų bus jei visas veiksmas daugmaž sukasi viename kambaryje.
Galbūt filmas nėra šedevras, bet vertas dėmesio. Filmo pabaiga irgi ne happy endas, kas mane šiame filme labiausiai ir nustebino bei pakylėjo mano akyse.

The private life of Sherlock Holmes (1970)

Kaip filmo pavadinimas sako tai bus istorija apie Šerloką Holmsą. Tiesą pasakius neskaičiau nei vieno jo romano, o viena matytų Holsmo senųjų ekranizacijų nesužavėjo (te kur kažkoks Baskervilių šuo buvo).
Siužetas trumpai. Šerlokas Holmsas ir daktaras Vatsonas – du privatūs detektyvai, kurie tiria pačias sukčiausias bylas. Pačioje filmo pradžioje iškeliama teorija, jog Šerlokas Holsmas yra gėjus :D , nors vėliau viskas stoja į savo vėžes, nes ši teorija paneigiama.
Šiame filme Šerlokas apsiima tirti vienos damos, kuri buvo trumpai praradusi atmintį bei labai keistomis aplinkybėmis pateko pas detektyvą, mįslę – paslaptingą vyro dingimą. Viskas nuveda prie slapčiausių tuometinių technologijų pažinimo ir mano galva netikėtos pabaigos, nors gal ji ir gali būti nuspėjama.
Pats filmas yra ganėtinai įdomus, nuo vieno kabliuko judama prie kito kabliuko, pasiekiant kulminaciją.
Filme yra šiokių tokių kadrų prasilenkiančių su logika. Viename kadre trys žmogeliukai plaukia valtimi, ši apvirsta, bet jau po akimirkos valtis vėl “atvirtusi” į vietą.  Hm, tik ponios skrybelė net ir vandenyje nenuskęsta ir tvirtai laikosi ant galvos, tą patį daro Šerloko kepurė. O gal vandenyje moteriškos skybelaitės įgyja stebuklingų galių.
Filmas nėra labai nuobodus, taip sakant galimas vartoti.

Uždaryti
lektuvu bilietai  dienos akcija  namu projektai  page rank