Šį savaitgalį šiaip ne taip ištaikiau progą pasižiūrėti porą filmų.
Kadangi kažko norėjosi, kažko labai kvailo ir tokio stiliaus kaip aš vadinu „brainwash“, o tiksliai nežinojom ko norim, dar reikia paminėti, jog mano antąjai puselei nelabai patinka mano turimi filmai, kur viskas per daug rimta ir anglų kalba vyrauja (o kažkas jos nemėgsta net su LT subtitrais), patraukėm video nuomos link.
Čia mūsų laukė maloni staigmena – du filmai nemokamai. Pasiėmėm „Gudrutį“ bei „Sukurtą Haroldą“, pastarojo taip ir nepasižiūrėjom, teks kažkada kitą kart.
Taigi, žiūrėjom „Gudrutį“. Neseniai Mantas užvedė temą apie šį kultinį serialą ale koks jis buvo geras ir panašiai. Ir šioje vietoje jis visiškai neklysta. Serialas buvo labai labai geras, kurį žiūrėjom su malonumu. Tad, visai nenuostabu, kad po kažkiek amžių pasirodė filmas. Na gi, reikia vieną kitą baksą nuplėšt iš prisiekusių fanų kišenių. Tikriausiai toks ir buvo filmo kūrimo tikslas.
Apie patį filmą galiu pasakyti, jog yra labai prastas filmas, net nežinau kaip jo tą prastumą apsakyti, tiktų frazė pamazgos nuo devinto vandens likusio nuo kisieliaus.
Filmas kaip ne keista yra labai lėkštas ir bukas. Visiškai neprimena serialo šaunumo. Kažkur viskas išgaravę. Filmas lyg ir priskiriamas komedijai, bet nėra iš ko juoktis arba aš nebesuprantu juokų. Vienas pačių prasčiausių filmų mano kada nors matytų. Šį filmą galėčiau rekomenduoti nebent žmonėms, kurie norėtų sužinoti kokių filmų nereikia statyti. Filmas yra antiek prastas, kad net per televizijas rytais rodomi filmai yra aukštesnio meninio lygio. Net mano kažkada matytas labai lėkštas filmas „Žąsine, kur mano mašina“ yra bent kelis kartus geresnis už „Gudrutį“.
Nejuokingi juokai. Tipo, reikia suprasti tai, jog Gudrutis buvo storas ir baisus, bet savo valios pastangomis yra toks koks yra dabar. OMFG. Nium nežinau ar čia man labai juokinga. Nejuokinga. Juokelis sukurtas grynai Amerikos publikai tikriausiai, ir visiškai nesuprantamas europiečiams. Nežinau ar aš turėčiau juoktis ir iš žmogaus, kuris save susižaloja ir bando užsimušti. Nesakau, kad iš smurto negalima juoktis, bet kiek pamenu serialą, ten buvo tokių smurtinių juokų, bet kažkaip „skaniai“ pateiktų. Filmas visiškai neturi nieko bendro su serialu, nebent tas bendrumas pačioje pabaigoje panaudotas batas-telefonas ir senovinė mašinikė, bent šitie kadrai kažkiek priminė serialą.
Filmas lyg ir laviruoja ties komedija(?) bei džeimso bondo rimtumu. Kažkoks nesusipratimas. Kodėl turėčiau žiūrėti tokį „Gudrutį“, jei yra filmų kaip bondas, visokie susinaikinantys bornai ir dar dar daugelis kitų tikrai geresnių šaudau-gaudau serijos multikų. Jei noriu pasijuokti iš super herojų galiu pasižiūrėti tokį belenkur ir belenkada besišaginantį super agentą Ostiną, nors paskutinės dalys nusivažiavo, bet vis juokingiau.
Taigi, mano reziumė. Filmas vertas – nulio iš dešimties, na gal 0,5/10, bet jokių būdu nedaugiau. Šlamštiškas filmas, kurio niekam nerekomenduoju žiūrėti, gaišti savo laiko, tokiam filmui geriausia vieta – šiukšliadėzė. Užmetus akį į imdb.com pasirodo, šis filmas dar kažkokių apdovanojimų turi. Na taip, aš pasenau ir nieko nebesuprantu. Slepiuosi po lapais.
Dar vienas savaitgalį matytas filmas „Vaikai iš Amerikos vieštbučio“ – tikrai labai geras lietuviškas filmas apie hipius, pasipriešinimą Tarybų valdžiai ir šiaip fee style life in the USSR. Man tai vienas geriausių lietuviškų filmų, kur nėra lietuviškiems filmams būdingų pagraudenimų, ištemptų padūmojimų ir kito grūzinančio šūdo. Galėtų ir dabar tokį filmą kas susukti, kad galėtum ramiai sau žiūrėti nesukdamas galvos. Taip sakant, vienas iš lietuviškų filmų, kuriuos būtina pamatyti. Gera muzika, realijos ir šiaip super filmas. Rekomenduoju.