Benamio blogas

Šiemet vasaros karščiai vargina kaip niekada anksčiau, termometras sieka naujų olimpinių aukštumų – o vargšas žmogus kraustosi iš proto nuo karščio bangos, kai lauke visiškas štilis. Štai tokia Lietuvos vasara kur lyja lietūs.

Mano vasara šiemet irgi įkaitusi kaip termometro stulpelis po paskutinio išlaikyto egzamino į fabriko katorgą – pardaviau vasarą, jos jau galas, bet toks jausmas, jog dar nebuvau atostogose. Na bet tai asmeniniai niekai.

Kadangi paskutiniu metu dirbu su slaptu projektu (Feisbuko gerbėjai tikriausiai jau pastebėjo su kokiu), tai pastarosios keletas savaičių buvo, yra, žada būti įtemptos. Tačiau visaip kaip beskubėdamas darbų rate noriu pasipasakoti apie smagius atradimus lietuviškos muzikos padangėje.

Vienu momentu man pasirodė, kad LT scena  važiuoja žemyn žemyn, kaip „Seno Kuino“ dainoje „Žemyn upe“. Jokio progreso.

Tačiau dabar norėčiau prisiminti prieš metus sugautą brangakmenį „Make it real project“, kuris, deja, staigiai kilęs, staigiai užgeso.
Pasiklausom „MIR project“ gabalo „Building“, kuriame padriki daiktai jungiami į vientisą, išbaigtą meno kūrinį:

Nežinau kaip, bet kažkokiu šaukimo būdu ima ir mano galvoje susišaukia visiškai negirdėtos grupės „Candee train“ gabaliukas „Smell your fingers“.
Žinant, kad klipas nufilmuotas labai paskubomis – keliu šampano taurę už muziką ir vaizdą, kuris, deja, ne visiems iš mano pažįstamų patiko.
Bet jeigu grupė savo maispeiso puslapyje nemeluoja, kad jų įtakos Nighmares on wax ir PJ Harvey, tada man atrodo viskas normalu.
Tad žiūrim ir klausom:

P.S. Šią grupę, galėsite išvysti rugpjūčio 12 dieną Vilniaus Mokytojų kiemelio terasoje.

Na ir trečiasis muzikinis atradimas lietuviško hip-hopo kūrėjai „Dee & Kamy“. Visiškai neseniai išleidę albumą „Original taste“, alsuoja senų jazz’o ritmų bei repo mišiniu. Jei jų klipe nematyčiau lietuviškų užrašų – sunkiai patikėčiau, jog tai lietuvaičiai. Va toks hip hop man patinka.

Tad, jei kas man bandytų sakyti, kad lietuviškos muzikos scena mirusi ir čia karaliauja vien tik pigus popsas, turėčiau prieštarauti, nes pagal mano muzikinių atradimų kiekį matosi, jog kaštą vasarą pučia šiltas muzikinių atradimų vėjas.

Negi manot kitaip?

“Muzikai”  – kitaip neapsiverčia klaviatūra rašyti – tai Didžiosios Britanijos elekroninės, gal ne sakyčiau, inteligent dance music atstovai, kuriantys sunkiai lengvą muziką. Iš mano iki šiol klausytų  idm atlikėjų šie yra patys šilčiausi ir lengviausi. Piktos ir agresyvios muzikos nesu didis mėgėjas, nors kartais sušišvirkščiu vieną kitą piktumo dozę.
Dabar mano ausyse besisukantis albumas – “Lunatic Harness” – lengvas, o kartu stiprus ir sunkus.

Pirmosios kelios kompozicijos man pasirodė labai sunkiai užkabinančios, nors viskas primena lengvas klejones muzikos garsais ir ritmais. Bet vėliau nuo “Lunatic Harness” kompozicijos įgauna daugiau šurmulio, judėjimo, triukšmo. Kiekvienas tai supranta savaip.
Pats gabaliukas “Lunatic Harnes” savyje turi labai didelę energiją – jame susipina beatbox’as, 8-bit garsai, dramenbeiso užuomazgos į skirtingą, bet kartu ir vienalytę kopoziciją. Vėliau seka vienas pikčiausių albumo gabaliukų “Approaching Menace”, perpintas erzinančiais garsais ir dramo ritmu.

Vėliau kompozicijos bent truputėlį rimsta, gal ne popsiškėja, tačiau albumas nuo to netapma prastesnis. Manau, jog kiekvienas šiame albume gali atrasi kažką būtent sau, bent mažytę dalelę.

Ir keista žinoti, jog šitie bjaurybės buvo atvažiavę prieš kelis metus į Lietuvą, kai tuo metu mano gyvenime dėjosi labai keisti dalykai, taip ir įprasminamas asmeninėmis dramomis kažkokios nežinomos grupės koncertas. Et, tas gyvenimas…

“Sprogdinantis plastikas”  manąsias  ausis užgulė ne per seniausiai ir tapo labai maloniu kūnui bei sielai atradimu. Todėl būtų nuodėmė šiuo gėriu nepasidalinti su jumis, mano brangieji skaitytojai (jei tokių dar liko, ar liko?).

Kas jie tokie?
Ši smegenų sprogdintojų komanda yra kilimo nuo Skandinaviškų kraštų. Išminavimo/užminavimo darbais užsiima dviese, maišydami subtilų elektroninių-jazzinių ritmų mišinį. Nuo pagrindinės veiklos kurdami garso takelius filmams.

Ką jie groja?
Tikriausiai pats sunkiausias klausimas, nors grubiai galima sakyti elektronika su jazzo priemaišomis, tačiau tai tik rėmai dėžė, o jeigu plačiau? Tikriausiai geriausiai tą atspindi Juodos morkos pastebėjimai, kad tai tiesiog nelabai išreiškiama žodžiais ir tų žodžių reikia bilenkiek ir vistiek pritrūksta. Nuo savęs galėčiau pridėti, jog labai man primena kažką tarp Aphex Twin ir Telepopmusic – labai savotiškas skambesys.

Albumas.
Jų vienas pirmųjų studijinių albumų “Amateur Girlfriends Go Proskirt Agents” pūpso ir mano grotuve, ir niekaip nepaleidžia jau kelias savaites.
Šios muzikos klausymas, tai ilga kelionė džiunglėmis, sapuojant, kai vienus vaizdinius keičia kiti, tai lyg džiunglių gelmėse girdimi įvairūs rimtai, kurie persipina su pasąmonės fantazijomis ir plukdo į nepatirtą šalį.
Mano numylėtiniais tapo keli gabaliukai kaip “Treat Me Mean, I Need The Reputation”, “Having Smarter Babies” ar “Happy Jizz Girls”.
Albumas toks įvairus, jog kartais manau, kad per “More Powah To Yah” girdžiu “Apocalyptica”  atspindžius.
Albumas labai geras. Geros muzikos gurmanams tiesiog reikalingas. Verdiktas 10/10.