Lap 2 2009

Kulturkantine – Funk groove session

Labai seniai berašiau apie muziką.
Viskam savo priežastys.
Tiesiog išvaliau savo kietąjį diską nuo visokiausios muzikos, kuri dar įvairesniais keliais pas mane pakliuvus buvo. Kurį laiką klausiau tik kelių savo mėgstamų albumų. O kam siųstis kažkokią muziką, kurios galbūt niekada ir nepaklausysi. Kažkada vadovavausi pravdos muzikos apžvalgomis, bet spjoviau į šį reikalą, nes ten man patinkančios muzikos susidarydavo tik lašas jūroje.
Taip pat visiškai mečiau klausytis opus3, kuris, beje, yra kelrodis mano muzikos pasaulyje. Bet visai neseniai užkabino vienas gabaliukas. Sugalvojau pasiknaisioti interneto platybėse ir supratau, jog tai gabaliukas iš mano jau klausyto rinkinio. Todėl su didžiausiu malonumu pristatau “Kulturkantine funk groove session”.
Kulturkantine Funk groove session
Labai įvairios muzikos rinkinys, bet svarbiausia, kad geros ir nepabostančios. Man labai patinkantys gabalai Hardkandy – Three days ir Mawglee – Out of luck. Visiems tiems kas tingi ieškotis daugiau info apie šį albumą, gal pagelbės nuoroda.


Bir 16 2009

Nepabostanti muzika

Kai vieni piliečiai skundžiasi, kad “pravdos” siūlomos albumų rekomendacijos yra visiškas nesusipratimas, nusprendžiau, kad laikas pasidalinti labiausiai sukamais albumais, kuriuos jei tik turėčiau pinigo nusipirkčiau visiškai negalvodamas. Galbūt tų albumų yra ir šiek tik daugiau nei galima sutalpinti į vieną įrašą, bet manau pateks visi dar neužmiršti, nes kai muzikos galybė sukasi aplink kartais visiškai pasiklysti.

Marco Benevento “Invisible baby”

Šį albumą prieš gerus metus atradau g.taške, kuris seniau man kažkoks mielesnis buvo, labiau tinklaraštiškesnis, artimesnis.
Tikriausiai jau trečią nuorodą dedu į g.taško įrašą apie Benevento, bet negaliu nepopuliarinti tokio gero atlikėjo, na jis yra beprotiškai nepakartojamas.
Albumas yra išbaigtas nuo iki, galima klausyti šimtus kartų ir neatsibos, jei aš pats daugiau nei metus suku jį savo grotuve -  vienareikšmiškai  labai geras albumas.
Pasiklausius tokios muzikos galima sakyti, vat čia tai muzika iš tos didžiosios M.
Man labiausiai patinkantys gabalai – pats pirmasis “Bus ride” bei lengvutis “You must be a Lion”, pastarojo galėčiau nesustodamas visą dieną klausyti – nepabos.

DMA Urban Jazz Funk – “Urban jazz funk”
Dma urban jazz funk
Pirmoji mintis klausantis albumo – štai taip turi skambėti miesto džiazas.
Albumą atradau klausydamas spotify, kurio galiojimas pas mani pasibaigė ir aš kažkaip nebenoriu pratęsti jo naudojimo. Bandymai išknisti albumo kopiją internete baigėsi visišku fiasko. Tokis neegzistuoja.
Bet užtat išknisau, jog ši grupė spėjo pabuvoti ir Lietuvoje kažkuriais metais, dalyvaudama “Kaunas Jazz” festivalyje, o jeigu jie dar kartą sugrįžtų…Telieka tik pasvajoti.
Labiausiai užkabino pirmoji albumo daina –“Buhana Blues – Imaginary Boundary”.
http://www.dmaurbanjazzfunk.com/

Dennis Chambers – “Boston T party”
Dennis Chambers Boston T party
Albumą “parekomendavo” per Lietuvos radiją transliuojama laidą “Džiazo pasažai”.
Albumas varijuoja nuo bliuzo iki fusion džiazo.
Kažko labai ypatingo papasakoti apie patį atlikėją bei albumą negalėčiau, tiesiog siūlau pasiklausyti “Džiazo pasažų” podcasto, kuriame labai trumpai ir aiškiai pristatomas albumas bei jame grojantys atlikėjai.
Man labiausiai patinkantys gabalai – “I Hate The Blues…(But Here’s One Anyway)” bei “Emotional Squalor”.
Vienas kupinas pačio paprasčiausio, bet labai malonaus ausiai bliuzo, kitas persmelktas ne persunkiais fusion garsais – tiesiog baisiai malonu klausyti.
O žinant, kad grupė albumus įrašinėja tik koncertuose, albumo kokybė tikrai labai aukšta, trykštanti energija bei gyvybingumu.

Erik Truffaz – “Arkhangelsk”
Erik truffaz arkhangelsk
Pažintis su šiuo atlikėju prasidėjo visai nuo kitų albumų ir gabalų.
Pradžioje labai intensyviai klausiausi “King B” bei “Next door” iš albumo “The walk of the giant turtle”, bet lakui bėgant ausis rėžiantis rūgštinis skambesys pabodo ir pradėjau klausyti lengvesnio “Arkhangelsk”.
Teko pabuvoti ir šio atlikėjo koncerte per “Vilnius Mama jazz” festivalį, paliko neišdildomus įspūdžius, kurie aprašyti šio blogo puslapiuose.
Erik Truffaz – atlikėjas, kuriantis beprotiškai fantastišką muziką kaip pasakytų amžiną atilsį Vytautas Kernagis.
www.eriktruffaz.com (atsargiai, pasileidžia su muzika)

Stearica – Oltre
Stearica Oltre
Tikriausiai vienas pikčiausių albumų iš čia esančių, toks labai siurrealistinis skambesys. Tinka klausyti, kai susikaupia daug minčių ar piktos energijos, nukelia mintis klejonėms po nepatirtus pasaulius. Klausaisi ir kaifuoji.
Mano žinios apie šią grupę labai menkos, žinau tik tiek, kad jau keturiolika-penkiolika metų koncertuoja gyvai ir tai jų pirmas albumas per šitiek metų. Ir šis mažytis piktas albumas guli mano mažytėje įrašų kolekcijoje, nes teko pabūvoti jų koncerte Vilniuje „L’amour“ klube, kas visiškai netinkama atmosfera yra šiaip grupei. Aš būdamas jų koncerte niekaip negalėjau atsipalaiduoti. Vėliau jie koncertavo byturgėvoj bei klube „Musė“, gaila, kad į pastarąjį koncertą nenuėjau.
Vienas įdomus atsiminimas buvo tas, jog vienas iš grupės narių sedėjo vežimėlyje, nežinau ar tai buvo tik laikinas sutrikimas ar…bet tai kokią muziką jie „darė“ koncerto metu, tiesiog užbūrė, nežiūrint į visokias negalias.
Mano mėgstamiausi kūriniai „Sky smokes cloud“ bei „Up east“, o bet tačiau ir pats albumas klausosi puikiai.

Daugiau info apie albumą http://www.prog-rock.lt/node/683
Myspace: http://www.myspace.com/stearica

P.S. Mano gravtaras yra „pagamintas“ iš Stearicos marškinėlių, kurios pamečiau viename iš barų :/ bet ši grupė sąlyginai beveik visada su manim :)

Šiam kartui tiek. Tikiuosi buvo nenuobodu bei informatyvu skaityti.
Pasidalinkite savo albumų geriausiais. Gal atrasim naujus nepažintus, negirdėtus, bet vertus būti išgirstais.


Geg 6 2009

Šalti vasaros ritmai

Nors prisižadėjau, kad kitas įrašas bus apie lietuviškos muzikos padangę, neprisiruošiau tam. Šįkart vėl dairysiuos po svetimtaučių kūrybą.
Kai už lango karštis ir tik lengvas vėjelis karts nuo karto prapučia, geriausia atgaiva šati elektroniniai ritmai, viską ištaškantys, bet kartu ir leidžiantys susikoncentruoti, išvalyti galvą nuo visokių bereikalingų minčių ir vėl atsigavusiam lyg po kokios jogos pratimų leistis į tolimesnes minčių keliones.  Tai lyg šalti šerbetiniai ledai karštą vasaros dieną. Atgaiva.

Telefon Tel Aviv – Immolate Yourself
Telefon tel Aviv - Immolate Yourself
Prisiskaičius visokių didžiai gerbtinų žmogelių opinijų apie šį albumą ir pats nusprendžiau pasiklausyti. Galvoje kirbėjo klausimas kuo šis albumas tokis įspūdingas, kad taip visiem jama už dūšios.
Internete radau net du pristatomuosius albumo filmukus(nežinojau, jog dabar ir albumams kuriami treileriai)


Albumo skambesys yra tikrai labai įdomus, užburiantis, bet kas keisčiausia, jog šiame darbe neradau nė vieno kūrinio, kuris be perstojo suktųsi grotuvėlyje. Titulinės dainos video:

Nors ši daina ir nepaliko stipraus įspūdžio kaip ir daugelis kitų, pats albumas klausant nuo pradžios iki pabaigos tiesiog užburia. Net nežinau kaip čia apibūdinti, lyg ir nėra kažko super kabinančio, bet klausant albumo dar ir dar kartą, jautiesi lyg kaskart klausytumeisi tos pačios labai gražios pasakos.
Taigi, albumas yra labai geras. Vertinčiau 9/10.
Ir dar truputis. Labai gaila, kad dieną prieš oficialų albumo išleidimą, ėmė ir numiro vienas iš dueto narių. Man netgi pradeda rodytis, jog šis albumas yra kaip tam tikras palikimas, paminklas. Aišku, blogai, jog daugiau tikriausiai nebus išleistas joks albumas po šios grupės pavadinimu. Kaip sako viena daina „Viskas kas gerai kažkada baigiasi“. Norėtųsi tikėtis, jog šis geras albumas dar ilgai suksis melomanų grotuvuose, suteikdamas pačias geriausias emocijas.

Animal Collective – Merriweather Post Pavilion
Animal Colletvive
Užburiančio viršelio albumas. Viskas taip mirga marga, rodos lyg kokios žolės vandens paviršiuje plūduriuotų. Galima žiūrėti ir akis išžiūrėti.
Šis kolektyvas kuria daugiau mažiau eksperimentinę muziką, kuri tikrai ne visada lengvai susiklauso ir reikalauja pratintis prie jos.
Pirmais kartais labai sunkiai sukosi grotuvėlyje, bet vėliau prisijaukinau ir tos dainos ne tokios baisios pasirodė. :)
Ir visgi daug labai daug dainų kvepia eksperimentais, ieškojimais. Albumo dainos lyg albumo viršelis raibuliuojančios, besikeičiančios nuotaikos, nors kažkoks tęstinumas jaučiasi.

Ir vėl man labai gražus dainos video, toks kaip ir viršelio menas, albumo dainos.
Kažkaip sukant karts nuo karto dainos man priminė Sigur Ross kūrybą, bet kadangi pastarosios neklausau, tai nesigilinau ar labai panašu.
Albumas mano asmenine, subjektyve nuomone vertas kokių 7,5/10. Nekiekvieno melomano ausiai, taip sakant.

AGF/Delay – Symptoms
AGF/Delay
Labai keistas albumas savo muzikiniu paveikumu. Šalti, kapoti rimtai, rodos visiškai nesisiejantys. Bet baisiai tokis garsų mišinys tinka karštai vasaros dienai, kai po truputį į visą muzikos suvokimą įsivažiuoji, į čakrų atverimą, taip sakant.
Viena saldžiausių albumo dainų:

Mano simpatijas pavergė kapotų ritmų, kojas kilnojantis kūrinukas (negalėjau atsispirti užvedantiems ritmams):

Dar vienas kūrinukas su labai įdomia pradžia, tokia hmmm, na man patinkanti:

Man šis albumas patiko dėl savo šalto gaivumo, išgrynintų ritmų, neperkrautumo ritmais. Bendroj sumoj vertinčiau 7/10.

AFX – Chosen Lords
AFX
Va va ir priarartėjome prie mano asmeninės simpatijos – AFX albumo „Chosen Lords“. Pradžioje nežinojau kaip šį atlikėją pristatyti ar kaip Aphex Twin ar kaip AFX, pasirinkau pastarąjį variantą. Apie patį atlikėją nelabai ką papasakot galėčiau, nebent tai, kad kuria tikriausiai jau kokius gerus dešimtį metų, naudojasi begale slapyvardžių, pradžiai tiek, nes pats dar tik pradedu pažintį su šiuo atlikėju. O kūrybos pas jį nors vežimu vežk labai produktyvus.
Šnekant apie muzikinę šio albumo pusę ji nėra labai sunki, sakyčiau tokia polengvė, bet tai pirmasis darbas, kurį išklausiau nuo iki ir nelikau nuviltas. Žinau, kad yra sukūręs ir daug stipresnių, labiau taškančių smegenis gabaliukų. Neveltui šis stilius vadinamas braindance ar tiesiog idm(inteligance dance music).
Labai saldus gabaliukas, toks atpalaiduojantis:

Dar vienas panašus į pirmąjį, nors nė kiek ne prastesnis:

Truputį sunkesni ritmai, be vežantys labai:

Ir pabaigai šiek tiek saldumo su neištariamo pavadinimo gabalu:

Man panašius ir sunkesnius kūrinėlius labai patikdavo klausytis darbe, nes labai sukoncentruoja, išgrynina mintis.
Aišku, yra bėda – bendradarbiai, kurie gali sunkiai tokią muziką priimti.
Albumo vertinimas turbūt ne mažiau 9 balų, nors aš čia jau pataikauju savo simpatijoms( bet tam juk ir yra asmeninis blogas :D )
Taigi, šis albumas yra gėrius ir pati muzika yra super. Tai vat bėgam į pardes ir perkam legalius įrašus :)