Kitas keistas dalykas, tai mistinė naujiena, kuri buvo kartojama kelis kartus vakaro metu – naujasis Candee train singlas. Labai daug apie jį šnekėta buvo, bet nusipirkti taip ir neradau kur (ten man pasirodė, kad galima pas kažikokį labai užsivežusį bachuriuką gaut). Tai nesvarbu. Saldainiai kaip visada gerai kalė savo psi pop rock į semegenas ir taškė. Dar prisimenu, jog ant galo labai keistai skambėjo lietuviškai perdainuota „Smell your fingers“ versija. Hmm, „šeši nakties“ tikrai puikiai skambėjo.

Ir visgi bendras renginio vaizdas buvo šiek tiek nuviliantis. Tiesą sakant norėjosi daugiau. Galbūt man ne itin patiko klubas „Musė“, kuris lyg ir požemyje yra, lyg ir ne. Šiek tiek man priminė senus gerus paauglystės metus Green club’e leistus, bet to gazo ir atmosferų, kurios buvo seniau tikrai trūko. Nežinau tiksliai kur tai buvo, gal tiesiog tvyrojo ore ir galėjai, tai užuosti.
Kitas dalykas nemanau, kad tokiai grupei kaip Candee vis dar reikėtų groti tokiose skylėse kaip Musė. Tiesiog tokiu būdu vėl atgal į tą patį katilą, kuriame ir seniau virė –  į požemį. Juk neveltui duotas Opus3 geriausios grupės apdovanojimas. Aš norėčiau, kad kitas jų koncertas būtų Tamstoje – kitaip prapultis. Juk jei neklystu Gerai gerai ir panelei aviai, viskas labai puikia pavyko, tad kodėl Candee negalėtų. Tad laukiu kito koncerto Tamsoje. Ir ne kitaip.

Mano vasara šiemet irgi įkaitusi kaip termometro stulpelis po paskutinio išlaikyto egzamino į fabriko katorgą – pardaviau vasarą, jos jau galas, bet toks jausmas, jog dar nebuvau atostogose. Na bet tai asmeniniai niekai.

Kadangi paskutiniu metu dirbu su slaptu projektu (Feisbuko gerbėjai tikriausiai jau pastebėjo su kokiu), tai pastarosios keletas savaičių buvo, yra, žada būti įtemptos. Tačiau visaip kaip beskubėdamas darbų rate noriu pasipasakoti apie smagius atradimus lietuviškos muzikos padangėje.

Vienu momentu man pasirodė, kad LT scena  važiuoja žemyn žemyn, kaip „Seno Kuino“ dainoje „Žemyn upe“. Jokio progreso.

Tačiau dabar norėčiau prisiminti prieš metus sugautą brangakmenį „Make it real project“, kuris, deja, staigiai kilęs, staigiai užgeso.
Pasiklausom „MIR project“ gabalo „Building“, kuriame padriki daiktai jungiami į vientisą, išbaigtą meno kūrinį:

Nežinau kaip, bet kažkokiu šaukimo būdu ima ir mano galvoje susišaukia visiškai negirdėtos grupės „Candee train“ gabaliukas „Smell your fingers“.
Žinant, kad klipas nufilmuotas labai paskubomis – keliu šampano taurę už muziką ir vaizdą, kuris, deja, ne visiems iš mano pažįstamų patiko.
Bet jeigu grupė savo maispeiso puslapyje nemeluoja, kad jų įtakos Nighmares on wax ir PJ Harvey, tada man atrodo viskas normalu.
Tad žiūrim ir klausom:

P.S. Šią grupę, galėsite išvysti rugpjūčio 12 dieną Vilniaus Mokytojų kiemelio terasoje.

Na ir trečiasis muzikinis atradimas lietuviško hip-hopo kūrėjai „Dee & Kamy“. Visiškai neseniai išleidę albumą „Original taste“, alsuoja senų jazz’o ritmų bei repo mišiniu. Jei jų klipe nematyčiau lietuviškų užrašų – sunkiai patikėčiau, jog tai lietuvaičiai. Va toks hip hop man patinka.

Tad, jei kas man bandytų sakyti, kad lietuviškos muzikos scena mirusi ir čia karaliauja vien tik pigus popsas, turėčiau prieštarauti, nes pagal mano muzikinių atradimų kiekį matosi, jog kaštą vasarą pučia šiltas muzikinių atradimų vėjas.

Negi manot kitaip?

“Muzikai”  – kitaip neapsiverčia klaviatūra rašyti – tai Didžiosios Britanijos elekroninės, gal ne sakyčiau, inteligent dance music atstovai, kuriantys sunkiai lengvą muziką. Iš mano iki šiol klausytų  idm atlikėjų šie yra patys šilčiausi ir lengviausi. Piktos ir agresyvios muzikos nesu didis mėgėjas, nors kartais sušišvirkščiu vieną kitą piktumo dozę.
Dabar mano ausyse besisukantis albumas – “Lunatic Harness” – lengvas, o kartu stiprus ir sunkus.

Pirmosios kelios kompozicijos man pasirodė labai sunkiai užkabinančios, nors viskas primena lengvas klejones muzikos garsais ir ritmais. Bet vėliau nuo “Lunatic Harness” kompozicijos įgauna daugiau šurmulio, judėjimo, triukšmo. Kiekvienas tai supranta savaip.
Pats gabaliukas “Lunatic Harnes” savyje turi labai didelę energiją – jame susipina beatbox’as, 8-bit garsai, dramenbeiso užuomazgos į skirtingą, bet kartu ir vienalytę kopoziciją. Vėliau seka vienas pikčiausių albumo gabaliukų “Approaching Menace”, perpintas erzinančiais garsais ir dramo ritmu.

Vėliau kompozicijos bent truputėlį rimsta, gal ne popsiškėja, tačiau albumas nuo to netapma prastesnis. Manau, jog kiekvienas šiame albume gali atrasi kažką būtent sau, bent mažytę dalelę.

Ir keista žinoti, jog šitie bjaurybės buvo atvažiavę prieš kelis metus į Lietuvą, kai tuo metu mano gyvenime dėjosi labai keisti dalykai, taip ir įprasminamas asmeninėmis dramomis kažkokios nežinomos grupės koncertas. Et, tas gyvenimas…

Kas jie tokie?
Ši smegenų sprogdintojų komanda yra kilimo nuo Skandinaviškų kraštų. Išminavimo/užminavimo darbais užsiima dviese, maišydami subtilų elektroninių-jazzinių ritmų mišinį. Nuo pagrindinės veiklos kurdami garso takelius filmams.

Ką jie groja?
Tikriausiai pats sunkiausias klausimas, nors grubiai galima sakyti elektronika su jazzo priemaišomis, tačiau tai tik rėmai dėžė, o jeigu plačiau? Tikriausiai geriausiai tą atspindi Juodos morkos pastebėjimai, kad tai tiesiog nelabai išreiškiama žodžiais ir tų žodžių reikia bilenkiek ir vistiek pritrūksta. Nuo savęs galėčiau pridėti, jog labai man primena kažką tarp Aphex Twin ir Telepopmusic – labai savotiškas skambesys.

Albumas.
Jų vienas pirmųjų studijinių albumų “Amateur Girlfriends Go Proskirt Agents” pūpso ir mano grotuve, ir niekaip nepaleidžia jau kelias savaites.
Šios muzikos klausymas, tai ilga kelionė džiunglėmis, sapuojant, kai vienus vaizdinius keičia kiti, tai lyg džiunglių gelmėse girdimi įvairūs rimtai, kurie persipina su pasąmonės fantazijomis ir plukdo į nepatirtą šalį.
Mano numylėtiniais tapo keli gabaliukai kaip “Treat Me Mean, I Need The Reputation”, “Having Smarter Babies” ar “Happy Jizz Girls”.
Albumas toks įvairus, jog kartais manau, kad per “More Powah To Yah” girdžiu “Apocalyptica”  atspindžius.
Albumas labai geras. Geros muzikos gurmanams tiesiog reikalingas. Verdiktas 10/10.

Besiklausydamas užtikau labai gražią fotografiją, kuri labai tiko prie šio albumo. Toks jausmas, jog vaizdas bendrauja su sklindančiais garsiais ir papildo vienas kitą.

www.mariukasm.lt ©

O viską vainikavo šiokie tokie pamąstymai apie šeštadienį ir tinginystę.
Lyg tortas padabintas muzika, vaizdu ir išklerusiomis mintimis, toks vat šeštadienis.
Malonaus klausymo, žiūrėjimo, skaitymo.

Neilgai, trukus atradau prancūzų internetinio radijo servisą deezer, kurio dar ir šiandien paklausau. Didžiausias šio serviso privalumas galimybė susirasti ir paklausyti konkretaus kūrinio. Tačiau dabartinis progresas – tai tarnyba su begale reklamų ir sunkia flash aplinka neįkvepia tolimesniam naudojimui. Išsamiau apie šią tarnybą jau esu rašęs(tiksliau apie jas visas).

Poto sekė spotify tarnybos atsiradimas, kuria  lietuvaičiai buvo be proto susižavėję, tačiau po gero pusmečio dauguma legalių nelegalų iš Lietuvos gavo riebų baną ir reikia suprasti, jog visas džiaugsmas su šia tarnyba baigėsi.
Nors jį turėjo geresnę darbalaukyje talpinamą programėlę, tačiau bent man muzikos gausa nepasižymėjo, todėl nebuvo labai tinkama naudoti.

Dar teko išbandyti grooveshark, kuri man nepatiko nuo pat pradžių, konkrečiai įvardinti negaliu. O dabar dar pasigirdo kalbų, jog grooveshark pradėjo leisti reklamas ir dingo dalis kūrinių. Taigi, taigi, regresas į gerąją pusę.

Tačiau nelabai seniai atradau naują tarnybą – 8tracks.com, kuriai galbūt mano suminėti servisai netinka į konkurentus, labiau turbūt būtų tikę paminėti login svečią mixcloud.com kūrėją, kurio svetainė yra tragiško dizaino ir ja nelabai norisi ilgiau naudoti bei podcasterių mėgstama tarnyba soundcloud.

Aš visdėlto apsistojau ties aštuonių takelių internetiniu servisu, kurio paprastumas ir genialumas mane sužavėjo.

Ši tarnyba pati negeneruoja nei muzikos srauto nei leidžia pasiklausyti konkretaus kūrinio, tai grojaraščių tarnyba, kurios visą turinį kuria vartotojai.
Naudotis ja labai paprasta tiesiog galima įrašyti paieškos laukelyje raktinį žodį ir pradėti mėgautis grojaraščiu.

Tam, kad kiekvieną kartą nereikėtų įvedinėti to pačio raktažodžio galima prenumeruoti grojaraščių kūrėjus (būtina registracija), kurių naujausi darbai atsiras pagrindiniame lange. Principas labai panašus į feisbuko naujienų srautą.

Nustatymuose, šios tarnybos grojamus kūrinius galima integruoti į last.fm skaičiuotuvą, taip galima pranešti apie savo naujai sukurtą grojaraštį twitter srautu. Kiek skaičiau žadama integracija ir su feisbuku.

Taip pat yra dar keletas visai gudrių nustatymus dėl pačio grojimo proceso, kurie labai paprasti bet kartu ir gudrūs.

Viskas būtų fantastiška, jei ne keli minusai:

• negalima klausyti to paties grojaraščio tokia pat kūrinių tvarka antrąkart;
• limituojamas galimų “persukti” kūrinių kiekis grojaraštyje,  bet tai labai mažytė problema, jei grojaraštis yra pagamintas su meile, to tikrai neprireiks;
• galima klausyti tik naršyklės lange.

Nors ir išvardijau keletą minusų, kurie mano galva, nėra labai esminiai, tai ko gero geriausia internetinio radijo/grojaraščių tarnyba, kurią man yra pavykę rasti. Tad siūlau jums išbandyti šį servisą ir pareikšti savo verdiktą šio įrašo komentaruose.

P.S. Jei dar neįtikinau išbandyti šios tarnybos, šioje mini prezentacijoje viskas aprašyta iki smulkmenų.

Spotify

Ši tarnyba Lietuvos piliečiams yra mokama, o bet tačiau vienas šia tarnyba susižavėjęs blogeris Karolis pristatė visus šios tarnybos pliusus bei registravo tautiečius į šią tarnybą, paversdamas lietuvius britais, nes kaip minėjau lietuvaičiams ši tarnyba mokama, o britams –ne, nes tarp dainų transliuojama reklama “į temą”, kuri tikriausiai atperka bent kažkiek išlaikymo išlaidas.
Aš pats su trupučiu Karolio bloge rastos informacijos pabandžiau užsiregistruoti spotify.
Pradžioje pasirodė labai neblogas daiktas, nes net ir nemokami vartotojai gali klausytis konkrečios dainos tiek kartų kiek nori.
Bet viskas kas nemokama ir ypač lietuvaičiams dažnai baigiasi, taigi po kelių savaičių tarnybą “suuodė”, kad aš britas per ilgai atostogaujantis svečioje šalyje ir nusprendė prikirpti mano naudojimąsi šia tarnyba, ką sėkmingai ir padarė. Aišku, Karolis padedamas gerų žmonių surado būdą kaip apeiti šią bėdą, bet aš pats nusprendžiau nebesinaudoti šia tarnyba, nes kas dvi savaites nesaugiai meluoti šiai tarnybai tiesiog nėra noro.
Be to, ši tarnyba labiau panaši į kokį itunes grotuvą nei internetinę radiją, galbūt tai vienas iš pliusų.
Nepaisant komplikuoto buvimo “britu” ši tarnyba turi ir kitą minusą – ganėtinai nedidelę bazę mažai žinomų atlikėjų.
Pradžioje “testuodamas” šią tarnybą šio minuso kaip ir nepastebėjau, bet vėliau supratau, kad, esančios dainos labiau pritaikytos masėms, o žmogus, klausantis kažkokių mažiau žinomų grupių šia tarnyba negali apsiriboti.
Gerai, kad nepadariau kaip Karolis ir neištryniau savo muzikinių failų, o išsibandyti šią tarnybą tikrai siūlau, o gal patiks?
Beto, mano galva, ši tarnyba didžiausias last.fm ateities-dabarties konkurentas.

Deezer

Prancūziškas gaminys. Kažkaip pabandžius šią tarnybą, nejučiomis į galvą pradeda lįsti visokie juokeliai apie prancūziškas mašinas.
Nors vis dar bandausi šį daiktą, minusų randu daugiau nei pliusų.
Labiausiai į akis krentantis minusas tarnybos “apvilkimas” flash aplinka bei ganėtinai daug reklamų. Tiesiog nervina, bet su laiku galima apsiprasti – ir kariamas šuo pripranta.
Kažkada minėjo vienastoks, kad ši tarnyba yra labai gerai neregistruotiems vartotojams. Kadangi, nuo pat pradžių užsiregistravęs esu, tai nei patvirtinti nei paneigti negaliu.
Stiprioji šios tarnybos pusė yra internetinis radijas, kuris yra ganėtinai įdomus, kadangi šioje radijo tarnyboje dažniausiai klausiausi trip-hop stiliaus galiu sakyti, kad galima išgirsti tikrai labai super gabaliukų, tiesiog stogą raunančių, bet yra minusas labai dažnai pasikartoja kūriniai, galimas dažnas užlūžimas, negalima klausyti grojaraščių pagal konkrečius atlikėjus ar sub stilius kaip last.fm.
Taip, šioje tarnyboje galima pasiklausyti patinkančio konkretaus kūrinio, bet man kažkaip nelabai “limpa” ši funkcija. Kartais gerai, bet nėra itin patogu.
Dar vienas rodytųsi pliusas – galima susikelti savo dainas mp3 pavidalu ir darytis grojaraščius. Taip tikra teisybė ir nėra jokių limitų iki kiek gali MB ar GB gali muzikos patalpinti, bet…
Tas didysis bet yra tas, kad labai labai labai dažnai keliant savo dainas į šią tarnybą jos “neužkeliamos”. Geriausia kelti po dvi-keturias dainas, bet net ir įkėlus ir nepamačius jokių klaidų, nesi tikras ar jos bus pilnos, o gal bus patalpinta tik 30 sekundžių dainos. Niekada negali būti tikras. Savo mp3 tvarkymą labai apsunkina nepatogus grojaraščių sudarymas.
Taigi, įkėlus dainą-dainas reiktų paklausyti ar visą dainą/as įkėlėte, o tai labai komplikuota ir nepatogu. O beto visų savo kolekcijų sukėlimas į šią tarnybą užtruktų labai labai ilgai.
Kažkaip daug funkcijų, jos lyg ir turėtų būti geros, bet vat neveikia tinkamai ir nors tu ką – kaip prancūziškos mašinos, gražu, bet ne praktiška.

Grooveshark

Visai neseniai atrasta tarnyba ir kol kas iki galo dar neištyrinėta. Veikia panašiu principu kaip ir deezer, bet mažiau reklamų ir galbūt greitesnis veikimas.
Ši tarnyba leidžia sudarinėti grojaraščius iki 200 dainų, seka labiausiai grojamas dainas, yra “mėgstamiausių” dainų grojaraštis, galima įkelti savo dainas (kiek kartų bandžiau pasitiko užrašas – applet crashed), taigi dar nelabai išbaigta, o gal čia man kaip Lietuvos piliečiui vėl kišami pagaliai į ratus.
Kodėl susidomėjau šia tarnyba, tai labai gražūs “widgets” su dainomis, kurias galima patalpinti bloge(mačiau pas kažką) ir man tai atrodo daug gražiau nei youtube ar dar kažkokių kitų tarnybų alternatyvos, kurių iš tiesų labai mažai žinau. Kažkada tikrai išbandysiu šią tarnybą “išspausti” pro visus galus. Bus matyti, kas bus ar š… ar sūris.

Myplay

Lietuvių projektas. Mažai dainų, labai per mažai dainų. Flash aplinka. Kol kas labai mažas projektas su galimybėmis kažkada augti, tik, kad čia Lietuva ir nėr čia kur augti.
Pats tas produktas 16mečiui paaugliui. Man deja, nepatiko, atsidariau ir uždariau, nors gal išbandysiu, nes kažkokią noškę žada pralošt, tai gal ta proga ir pasibandysiu. O jei man kvailam lietuviui dar noškę nuskils laimėti, tai bus super…Tada sakysiu, super tarnyba :D
Šiai dienai projektas nelabai tinkamas naudoti, bet gal kada užaugs? Tikiuosi. Reikia duoti šansą ir lietuvių projektui.

Gal jūs žinote kažkokių geresnių, bet nelabai žinomų alternatyvų išvardytoms radijo tarnyboms?

Marco Benevento “Invisible baby”

Šį albumą prieš gerus metus atradau g.taške, kuris seniau man kažkoks mielesnis buvo, labiau tinklaraštiškesnis, artimesnis.
Tikriausiai jau trečią nuorodą dedu į g.taško įrašą apie Benevento, bet negaliu nepopuliarinti tokio gero atlikėjo, na jis yra beprotiškai nepakartojamas.
Albumas yra išbaigtas nuo iki, galima klausyti šimtus kartų ir neatsibos, jei aš pats daugiau nei metus suku jį savo grotuve -  vienareikšmiškai  labai geras albumas.
Pasiklausius tokios muzikos galima sakyti, vat čia tai muzika iš tos didžiosios M.
Man labiausiai patinkantys gabalai – pats pirmasis “Bus ride” bei lengvutis “You must be a Lion”, pastarojo galėčiau nesustodamas visą dieną klausyti – nepabos.

DMA Urban Jazz Funk – “Urban jazz funk”

Pirmoji mintis klausantis albumo – štai taip turi skambėti miesto džiazas.
Albumą atradau klausydamas spotify, kurio galiojimas pas mani pasibaigė ir aš kažkaip nebenoriu pratęsti jo naudojimo. Bandymai išknisti albumo kopiją internete baigėsi visišku fiasko. Tokis neegzistuoja.
Bet užtat išknisau, jog ši grupė spėjo pabuvoti ir Lietuvoje kažkuriais metais, dalyvaudama “Kaunas Jazz” festivalyje, o jeigu jie dar kartą sugrįžtų…Telieka tik pasvajoti.
Labiausiai užkabino pirmoji albumo daina –“Buhana Blues – Imaginary Boundary”.
http://www.dmaurbanjazzfunk.com/

Dennis Chambers – “Boston T party”

Albumą “parekomendavo” per Lietuvos radiją transliuojama laidą “Džiazo pasažai”.
Albumas varijuoja nuo bliuzo iki fusion džiazo.
Kažko labai ypatingo papasakoti apie patį atlikėją bei albumą negalėčiau, tiesiog siūlau pasiklausyti “Džiazo pasažų” podcasto, kuriame labai trumpai ir aiškiai pristatomas albumas bei jame grojantys atlikėjai.
Man labiausiai patinkantys gabalai – “I Hate The Blues…(But Here’s One Anyway)” bei “Emotional Squalor”.
Vienas kupinas pačio paprasčiausio, bet labai malonaus ausiai bliuzo, kitas persmelktas ne persunkiais fusion garsais – tiesiog baisiai malonu klausyti.
O žinant, kad grupė albumus įrašinėja tik koncertuose, albumo kokybė tikrai labai aukšta, trykštanti energija bei gyvybingumu.

Erik Truffaz – “Arkhangelsk”

Pažintis su šiuo atlikėju prasidėjo visai nuo kitų albumų ir gabalų.
Pradžioje labai intensyviai klausiausi “King B” bei “Next door” iš albumo “The walk of the giant turtle”, bet lakui bėgant ausis rėžiantis rūgštinis skambesys pabodo ir pradėjau klausyti lengvesnio “Arkhangelsk”.
Teko pabuvoti ir šio atlikėjo koncerte per “Vilnius Mama jazz” festivalį, paliko neišdildomus įspūdžius, kurie aprašyti šio blogo puslapiuose.
Erik Truffaz – atlikėjas, kuriantis beprotiškai fantastišką muziką kaip pasakytų amžiną atilsį Vytautas Kernagis.
www.eriktruffaz.com (atsargiai, pasileidžia su muzika)

Stearica – Oltre

Tikriausiai vienas pikčiausių albumų iš čia esančių, toks labai siurrealistinis skambesys. Tinka klausyti, kai susikaupia daug minčių ar piktos energijos, nukelia mintis klejonėms po nepatirtus pasaulius. Klausaisi ir kaifuoji.
Mano žinios apie šią grupę labai menkos, žinau tik tiek, kad jau keturiolika-penkiolika metų koncertuoja gyvai ir tai jų pirmas albumas per šitiek metų. Ir šis mažytis piktas albumas guli mano mažytėje įrašų kolekcijoje, nes teko pabūvoti jų koncerte Vilniuje „L’amour“ klube, kas visiškai netinkama atmosfera yra šiaip grupei. Aš būdamas jų koncerte niekaip negalėjau atsipalaiduoti. Vėliau jie koncertavo byturgėvoj bei klube „Musė“, gaila, kad į pastarąjį koncertą nenuėjau.
Vienas įdomus atsiminimas buvo tas, jog vienas iš grupės narių sedėjo vežimėlyje, nežinau ar tai buvo tik laikinas sutrikimas ar…bet tai kokią muziką jie „darė“ koncerto metu, tiesiog užbūrė, nežiūrint į visokias negalias.
Mano mėgstamiausi kūriniai „Sky smokes cloud“ bei „Up east“, o bet tačiau ir pats albumas klausosi puikiai.

Daugiau info apie albumą http://www.prog-rock.lt/node/683
Myspace: http://www.myspace.com/stearica

P.S. Mano gravtaras yra „pagamintas“ iš Stearicos marškinėlių, kurios pamečiau viename iš barų :/ bet ši grupė sąlyginai beveik visada su manim :)

Šiam kartui tiek. Tikiuosi buvo nenuobodu bei informatyvu skaityti.
Pasidalinkite savo albumų geriausiais. Gal atrasim naujus nepažintus, negirdėtus, bet vertus būti išgirstais.