Kostminius aparatas – Hang drum

Taip jau gavosi, kad vieną šiltą ir gražią bei triukšmingą popietę vaikščiodamas mieste užtikau štai tokį kosminį „bliūdą“:

Gerėjausi ir niekaip negalėjau tuo kostminiu „bliūdu“ atsižavėti. Pradėjus domėtis šiuo kostminiu „bliūdu“ prisiminiau, jog tai ne pirmasis toks mano matytas aparatas Lietuvoje.
Net taip jau seniai, atlikėja Neda Malanavičiūtė su tokiu vaikinuku Tomu grojo labai smagias inprovizacijas Užupio „Galeroje“. Teko gyvai klausyti, tai galiu sakyti, kad youtubės vaizdeliai visiškai neperteikia viso sukuriamo garso, tinkami tik menkam susipažinimui.
Klipukas atskleidžiantis visas lietuviškojo kostminiaus „bliūdo“ galimybes.

Santrauka Nedos ir Tomo koncerto iš kažkokiaus festivalio Palangoje. Verta paklausyti pabaigą (~7.40min.), kurioje atsiskleidžia visa „aparato“ energija, beto yra kadras, kai groja vandens pripiltu aparatu.

Gaila, kad net neįsivaizduoju kaip šis aparatas vadinamas lietuviškai. Akis kabino tokie pavadinimai kaip „World Globe“ ar kažkas panašaus.
Bet šis mano įrašas, skirtas papasakoti visai apie kitą kostminių bliūdą“ -“Hang drum“.
Iš kelių susižavėjusių Hang drum’u komentarų, nusprendžiau parankioti daugiau medžiagos apie šį kostminį aparatą.
Ir pasirodo nėra jis toks kostminis kaip pradžioje man buvo pasirodę. Jokie ateiviai iš gretimų galaktikų nepadovanojo šio aparato, tai dviejų žmonių besislepiančių po „PANArt“  pavadinimu tvarinys, sukurtas po begalės ieškojimų.
Hang drum‘as pagrinde susideda iš „Steel pan“, tradicinio Trinidado tautelės, įsikūrusios rytiniame Afrikos pakraštyje, instrumento.

O antroji šio aparato sudedamoji dalis toks labai keistas dalykas kostminiu pavadinimu Helmholtz rezonansas ar rezonatorius, fizikai turėtų tikrai žinoti šį daiktą, nes buvo sugalvotas prieš begalę metų ir jo savybės aprašomos visokiomis formulėmis. Reikia suprasti, jog šis daiktas labai gerai rezonuoja, skleidžia garsą.

Štai šitie du aparatai ir yra pagrindinės sudedamosios dalys Hang drum’o.
Pats Hang drum’as savo išvaizda primena kokį antikinį ar priešistorinį muzikos aparatą, bet buvo sukurtas apie 2001 metus, Šveicarijoje. Galima, drąsiai teigti, jog šis kostminis „bliūdas“ yra vienas „jauniausių“ aparatų pasaulyje.
Pats Hang drum’as turi kartas, kurių evoliucija labai gerai atsiskleidžią žvilgtelėjus į šį piešinuką(didinasi):

Pirmosios kartos Hangas yra laikomas horizontaliai:

O antrosios vertikaliai:

Šuo metu Hang drum’as populiarėja visame pasaulyje, nes vis daugiau žmonių susižavi šio aparato skambesiu.
Visi norintys užsisakyti šį apratą, gali rašyti laišką šiuo adresu:
PANArt Hangbau AG
Engehaldenstr. 131
3012 Bern/Switzerland
Phone international: +41 31 301 33 32
i.e. from US/CDN: 01141 31 301 33 32
i.e. from other countries: 0041 31 301 33 32

E-Mail: info@hang.ch

Kiek man dabar žinoma, Hango kūrėjai yra pasinėrę į naujus ieškojimus ir trumpai sustabdę šių aparatų gamybą, kurie gaminami pagal individualius skambesio poreikius, galima rinktis iš 15 skambesio variantų. Reikia dar paminėti, kad aparatas nėra iš pigiųjų – kainuoja apie 1500 Jav dolerių ir kokas neribotą laiką reikia laukti eilėje, o tuo naudojasi visokie Ebay, kur šių aparatų kainos kyla kaip ant mielių.
Na ir po visokių surankiotų wikipedinių žinių šiek tiek garso pasimėgaujant Hango skambesiu. Klausom ir vertinam:

Dar vienas to pačio veikėjo atliekamas gabalas:

Šiek tiek eksperimentų:

Ir pabaigai man labiausiai patikęs duetas:

Smagaus klausymo.

Kategorijos: Istorija, Muzika | Tags: hang drum, hangas, steelpan | Komentarų: 6

Žiūpsnelis istorijos iš reiverių kultūros

Šiame poste pabandysiu pateikti gana trumpą reivo kaip muzikinio judėjimo istoriją tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.  Būtų smagu, jei kas domitės tokio tipo muzika, informuotumėte komentaruose apie nusipezėjimus ne į temą bei galbūt praleistus įdomius bei svarbius šio judėjimo momentus ar detales. Man svarbios jūsų pastabos bei išsakyta nuomonė . Galėčiau drąsiai teigti, kad šis postas labai sausas, nes man asmeniškai tokia muzika ne itin prie dūšios (mieliau klausau jazzo ar trip hopo), bet tikiuosi jums susiskaitys maloniai, tad gero skaitymo.

Reivo ištakos

Šiuolaikinio reivo ištakų reikėtų ieškoti sukant metų laikrodį gerus penkiasdešimt metų atgal. Terminas „reivas“ gimė gūdžiame penkiasdešimtajame dešimtmetyje, apibūdinat tuo metu populiarius „bohemiškus pasišėliojimus“, kuriuos dažniausiai organizuodavo pogrindinis Soho „beatninkų“ judėjimas. Vienas iš „reivo“ krikštatėvių galėtų būti 1967 metais, vykęs renginys „Million Volt Light and Sound Rave“, kurio idėjinė dvasia buvo panaši į dabartinius vakarėlius. Bėgant metams ir keičiantis vyraujančioms madoms bei judėjimams, žodis „ rave“ įgavo prasmę apibūdinančią bet kokį didesnį vakarėlį, o žmonės, kurie vakarėlio metu labiausiai „užsiveždavo“ būdavo vadinami „reiveriais“.

O kaip mūsų žodynai aiškina „reivą“?

Veiksmažodžio forma:
1 kliedėti, klejoti, svaičioti
2 šaukti, rėkti (supykus; at);
to rave against one’s fate keikti savo likimą;
to rave oneself hoarse užkimti bekalbant
3 šnek. entuziastingai/susižavėjus kalbėti (about, over)
4 šėlti, siautėti (apie jūrą ir pan.)
to rave it up šnek. ūžti, siausti, linksmintis

Daiktavardžio forma:
1 kliedesys, klejojimas, svaičiojimas
2 šnek. žavėjimasis, susižavėjimas; entuziastiški atsiliepimai (t. p. rave reviews)
3 išgertuvės, orgija (t. p. rave party)
4 (audros, jūros) šėlimas, siautimas
5 draskymasis, draskytis

„Tikrojo reivo“ kultūra užgimė tik aštuntajame dešimtmetyje, kai buvo pradėti rengti elektroninės muzikos vakarėliai, vykdavę per visą naktį. Vienas svarbiausių akcentų, tai didžėjus, elektroninės muzikos garsais, valdantis publiką. Šiuose vakarėliuose buvo grojama house, trance muzika. Reiverių judėjimo įkvėpimo šaltinis buvo acid house stilius, kuris buvo grojamas pirmuosiuose vakarėliuose. Dauguma vakarėlių, vykusių aštuoniasdešimtųjų pradžioje, būdavo nelegalūs, vartojama daug ir labai įvairių narkotikų, nes patys „reiveriai“ buvo vidutines pajamas gaunanti, dirbančioji klasė, ištroškusi gerai pailsėti po monotoniškų darbų ofisuose. Vakarėliai, dažniausiai su policijos pagalba, buvo „išvaikomi“ dėl neteisėtų psichotropinių medžiagų vartojimo.

Reivo vakarėlio „gaminimas“

Reiverių vakarėlius dažniausiai rengia žmonės vadinami „promoteriais“, jie atsakingi už viso vakarėlio vyksmą. Dažniausiai, tai žmonės „iš idėjos“, darantys renginius „savam draugų“ ratui, kur groja mažai žinomi ar visiškai nežinomi didžėjai. Tokiuose renginiuose muzikinis apibrėžtumas yra mažesnis, didesnė stilių įvairovė.

„Vietoj pinigų ir galios, reiveriai renkasi įsiklausymą, intymumą, dvasingumą bei džiaugsmą susilieti su minia“

Neapsieinama ir be didelio masto renginių organizavimo, kurie rengiami pačiose įvairiausiose vietose pradedant klubais „underground‘inėmis“ slėptuvėmis ir baigiant muziejais ar buvusiomis raketų bazėmis. Masinius renginius dažniausiai rengia didelės, idėjinės žmonių grupės, pritraukdamos iki 100 000 ar daugiau „reiverių“, pakviesdamos groti žinomus ir vertinamus didžėjus. Šie renginiai pasižymi gera garso aparatūra, galingais lazerių ir šviesų efektais. Masiniuose reginiuose yra didesnis stilių apibrėžtumas, gali būti taikomas aprangos kodas(ne per seniausiai vykusiame Sensation, į kurį buvo įleidžiami tik baltai apsirengę žmonės). Didieji renginiai gali būti suskirstyti zonomis, kuriuose groja skirtingi stiliai. Privalomas atributas tokiems renginiams yra „poilsio“ kambariukas, kur pavargusieji šokių aikštelėje gali atgauti jėgas klausydami lounge, chill out muzikos

Mašininių ritmų gamykla

Reivo muzika galima vadinti tuos muzikos stilius, pakraipas ar žanrus, kurie priverčia kilnotis kojas ir šėlti iki paryčių, tačiau yra keli pagrindiniai stiliai, be kurių yra neįsivaizduojamas reivo vakarėlis. Jų įtaką ir vystymąsi pabandysiu trumpai apžvelgti.
Acid House – gimęs 1988 metais iš house muzikos. Šis stilius buvo reivo judėjimo įkvėpėjas, gyvavęs tik pora metų iki 1990 metų, vėliau persimaišęs su kitais stiliais.
Rave – stilius atsiradęs kažkur 1990 metais. Skamba panašiai kaip itališkas house. Naudojami sintezatoriai, girdimi galingi ritmai. Reivas gyvavo kažkur tris metus, o vėliau evoliucionavo į gabber.
Hardcore (buvęs gabber) – muzika 1993 metais pakeitusi rave stilių – pati muzikos struktūra panaši į rave, tik ritmai yra greitesni. Savo aukso amžių išgyveno 1997-1998 metais (taip pat 1994 buvo happy hardcore pakilimo era, tačiau happy hardcore yra daugiau komercinis stilius). Laikui bėgant stilius keitėsi, atsirado nemažai subžanrų, kas neleido jam numirti ir išgyvent iki šių dienų.
Techno muzika gimė Detroite iš house muzikos. Ši muzika, bando atkurti fabrikų mechanizmų darbą – kala monotoniški industriniai ritmai. Populiarus daugelyje šalių, tačiau sostine yra laikoma Vokietija.
Hard trance – trance muzikos atšaka, kuri atmetė komercinio trance vokalus bei melodijas, tapo niūresnė, o ritmai – šiek tiek galingesni.

Hardstyle – stilius iškilęs apie 2000 metus. Vieni teigia, jog tai tas pats hard trance tik sunkesnis, kiti mano, jog tai sulėtintas ir į trance pusę pasuktas hardcore, tačiau šis stilius neprilipo nei trance nei hardcore kultūroms, o sukūrė savo atskirą klausytojų ratą.

Didžiausia šokių aikštelė pasaulyje

Vienas žymiausiųjų praėjusio dešimtmečio reivo renginių yra vis dar tebevykstantis Vokietijos „Meilės paradas“. „Love parade“ pirmą kartą buvo suorganizuotas 1989 metais likus keliems mėnesiams iki Berlyno sienos ir „geležinės uždangos“ griūties, simbolizavo besikeičiančią Europą,kupinas idėjų apie taiką ir meilę pasaulyje. Šis renginys buvo labai kuklus ­ pirmosiose eitynėse dalyvavo tik 150 žmonių, vėliau masteliai didėjo. Prabėgus dešimčiai metų 1999 metais renginys sutraukė virš milijono elektroninės muzikos mylėtojų bei kelis šimtus didžėjų iš daugiau nei dvidešimties valstybių. Muzikiniai pasirodymai festivalyje kuriami ant transporto priemonių, kur sutalpinama garso aparatūra, didžėjaus pultas bei šokių aikštelė. Geriausiais „Meilės parado“ metais į gatvę išvažiuodavo iki 45 „scenų“. „Meilės paradas“ išsiskiria iš kitų elektroninės muzikos renginių savo dalyvių kiekiu, ekstravagantiška išvaizda bei šokiais ekstremaliose vietose, pavyzdžiui, – ant šviesoforo stulpų. Berlyno gatvės pavirsdavo didžiausia šokių aikštele pasaulyje. Festivalio metu skambėję kūriniai dažnai tapdavo šokių aikštelių superhitais, taigi šis renginys dar viena proga išpopuliarėti didžėjams.
Trims metams (2003-2006) renginys buvo nutraukęs savo veiklą dėl finansinių nesklandumų, nesutarimų su vietos valdžia bei išsiskyrus festivalio vizijoms rengėjų planuose nuo organizatorių atsiskyrė ir idėjinis vadas – Dr. Motte, bet tai nesutrukdė festivaliui atsikurti ir dar galingiau startuoti Vokietijos Rūro srityje. Šiuo metu yra numatytos fiestos įvairiose Rūro srities vietose iki 2012 metų. Festivaliui nežmoniškai išpopuliarėjus pradėjo veistis daug festivalio klonų kitose šalyse, bet jiems tikrai nepavyko atkartoti „vokiškosios“ atmosferos.

Klumpakojis Lietuvoje

Aštuoniasdešimtaisiais reiveriai buvo visiškas pogrindis, alternatyva tų metų tarybinėms diskotekoms.Turėjo prabėgti nemažas laiko tarpas, kol reiveriai išlindo iš pogrindžio ir „tikrieji reivai“ prasidėjo jau nepriklausomoje Lietuvoje. Visiškai nepatikimais duomenimis, pirmuoju renginiu drįstu įvardinti
„Dainavos“ pramogų centre vykusį renginį „Tikrą HOUSE Party! Pirmą kartą Lietuvoje“ su olandais Rocket Marten ir D.J. Ratski (bent jau taip skelbė skrajutė), trukusį dvi paras.
Šioje vietoje negaliu nepaminėti DJ Sagos, kuris jau nuo 1991 metų populiarino šokių muziką, grodamas juostiniais magnetofonais (ar jūs galite patikėti?).

„Juostomis man smagu groti: įrašų gali paruošti valandai dviem, o tokia archaika žmonėms kelia smalsumą. Kodėl taip žaviuosi juostiniais? Dėl funkcionalumo. Gali pasikabinti ant kaklo, gali daryti „skrečą“, gali jį mesti į orą, pakreipti bet kokia kryptimi, – tai šventė. Kiek save pamenu, visada domėjausi švente muzikoje, scenoje ir širdy…“

DJ Saga buvo tas žmogus, kuris nuo pat nepriklausomybės buvo Lietuvos reivo vedlys. Rengęs kultinius festivalius kaip „N-G-R Express“, „Love Parade Session“, „Beach Dance“, „Strokes Temple“, „Techno Valentino“. Žymiausiais renginys – „Techno Valentino“ vykęs Panevėžyje, Kaune, Vilniuje ir tapęs muzikos, lazerių ir madų šou, sutraukdavęs mases žmonių. Kiek atsimenu, buvo suorganizuota tiesioginė „Techno Valentino“ transliacija per ACM monitorių, esantį ant Operos ir baleto teatro. DJ Sagos rengiami festivaliai tapo įkvėpimo šaltiniu ne vienam dabartiniam didžėjui.
Be savo veiklos organizuojant festivalius DJ saga pačiais įvairiausiais kanalais, televizija ir radijas, populiarino elektoninę muziką. Mano galvoje iki dabar išlikęs įspūdis,apie A2 eteryje rengtą laidą „Klumpakojis“, vieną geriausių elektronikos laidų tuometinėje padangėje.
Prabėgus dar geriems dešimt metų po nepriklausomybės atgavimo, Lietuvoje pagaliau pradėjo kurtis normalūs klubai kaip „Gravity“, „Helios“, atradę savo lankytojų ratą. Įsibėgėjant klubinei kultūrai, kūrėsi „bunkeriniai“ pogrindžio klubai, vienas žymiausių – „Vaut“, kur buvo galima šėlti iki sąmonės netekimo.
Atsiradus klubams reivo vėliavnešys DJ Saga pasitraukė iš didžiosios scenos, dirbo renginiu organizatoriumi.

Tačiau Lietuvos reiveriai nesnaudė buvo organizuojami toliau didelio mąsto renginiai kaip „Saulės smūgis“, „Pasakos iš rūsio“, „Pure Future“, surengta Trakų pilyje, ar „Sensation“. Taip pat, be masinių „brandinių“ renginių, organizuojamos elektroninės muzikos stovyklos kaip „Tundra“, „Šambala“ ar „Regeneratorius“.
Taigi Lietuvoje reivo judėjimas skleidėsi iš lėto, tačiau dabar yra giliai įleidęs šaknis. Reivas Lietuvoje išgyvena naująjį savo atgimimą ir atsiradęs Lietuvoje prieš gerus 15 metų nežada užleisti savo pozicijų.

Informacija vogta iš šių šaltinių:
http://en.wikipedia.org/wiki/Rave
http://www.thesite.org/drinkanddrugs/drugculture/drugstrade/thehistoryofrave
www.nkd.lt/jaunimas/klubai2-1.htm
giedriaus.infoseka.lt/reivas.htm
en.wikipedia.org/wiki/Love_Parade
djmuse.somee.com/lt/straipsniai/str.asp?id=79
www.ve.lt/?data=2008-10-24&rub=1065924826&id=12…

http://vokietija.blogspot.com/2008/07/loveparade.html

Kategorijos: Istorija | Tags: acid house, dj saga, house, ištakos, istorija, kultūra, lietuva, loveparade, meilės paradas, rave, reivas, tance, techno valentino, vokietija | Komentarų: 11

Agregatas, pakeitęs jazz’o istoriją (Hammond B-3)

Šiandien besiknaisiodamas po žiniatinklį ir beieškodamas informacijos apie tokį jazzo „vargonininką“ Jimmy Smith’ą padariau stulbinamą atradimą. Atradau niekad man negirdėtą instrumentą, kodiniu pavadinimu Hammond B-3.  Šis instrumentas buvo sumeistrautas 1934 metais kaip alternatyva dideliems bei brangiems bažnyčių vargonams, tačiau nepaisant savo tiesioginės paskirties, šis agregatas tapo neatsiejama jazz’o mašina 5-6 dešimtmetyje. Šis instrumentas turi dvi eiles klavišų bei pedalus. Dar šalia jo, naudojamas ir garsiakalbis Leslie. Kuo jis ypatingas, nes juo grojantis žmogus gali sukurti įspūdį jog groja visas orkestras. Pedalai skirti sukurti ritmui, antroji klavišų eilė gali sukurti boso partiją ir lygtais yra programuojama, padedant pirmajai klavišų eilei, nors nesu tuo tikras, nes šio gėrio nemačiau gyvai. Hammond B-3 agregatą galima vadinti mūsų elektroninių sintezatorių tėvu. Šį instrumentą išpopuliarino Jimmy Smith’as, vėliau juo grojo tokie stabukai kaip The Doors ir net šiandien savo kūryboje jį naudoja grupė Kaiser Chiefs. Vienas nepatikimas šaltinis pranešė, jog toks agregatas stovi „Aušros vartuose“.

Įmetu kelsis youtubės vaizdelius apie šį agregatą, pirmasis pristato pačio instrumento veikimą ir yra ganėtinai ilgas (10min), bet rekomenduoju. O kiti tiesiog solo partijos pasimėgavimui šio agregato skleidžiamais garsais.

Ištrauka iš „Incredible Jimmy“ koncerto, kojos pačios kilnojasi :)

Jazz’o entuziastas mėgaujasi muzika

Hammond’o naujesnė versija gal, bet skamba puikiai

Ir šiek tiek smagaus fanko pabaigai

Kategorijos: Istorija | Tags: džiazas, hammond b-3, jazz, jimmy smith | Komentarų: 1