Benamio blogas

Nors ir pavėluotai, visgi norėtųsi ir man pasidalinti įspūdžiais iš Vilniaus gatvės muzikos dienos, nors mažiausiai bent trys blogeriai (sprendžiant iš blogoramos) rašė apie šį renginį, bet niekaip negaliu neįkišti savo trigrašio. Mano asmenine nuomone, šioje gatvės dienoje buvo tikrai daug gerai grojančių muzikantų, o ne tik ant alaus ir cigarečių ale tokių pseudo muzikantų.
Su vienu kostminiu atradimu norėsiu ir jus supažindinti, tai tikriausiai taps mano metų muzikiniu atradimu. Bet apie viską nuo pradžių.

Su chaltūros kvapeliu

Būtent taip man atrodo Vilniaus kaip kultūros sostinės įvaizdis, iš visų pakampių vis lenda prašvinkusi chaltūros smarvė, gerokai riesdama miestiečiams ir jo svečiams nosis. Šįmet net buvo kalbos, kad nebus paramos Gatvės muzikai, ar ją gavo ar ne, šito aš nežinau, bet tikriausiai labiausiai liūdina, jog Vilniaus miesto savivaldybė remia visokias byturgėvas, kurios net vyksta ne Vilniuje ir Taizės renginius (nors gal tai ir nėra taip blogai kaip byturgėva).
Paramos stygius labai atsiliepė pačiam renginiui, nes buvo net pritrūkę lankstukų su informacija, kas, kur, kada. Šįmet net nebuvo marškinėlių atlikėjams – tik skarelės. Grįžtant į praeitus metus tikrai turėtų būti gėda tiems savanoriams, kurie vogė tuos marškinėlius ir vėliau atėjusiems savanoriams nieko nebuvo likę, keli užėjimai turėjo dalytis tuo pačiu gėriu. Todėl gal ir gerai, jog šiųmečiams savanoriams sugriežtinta tvarka, pasiėmei savanorio liemenę pasirašyk, jog saugosi ir nepametęs atiduosi.
Man kažkodėl pasirodė labai keista, jog šiųmečiai info centriukai buvo įsikūrę  po „Double Coffe“ sparneliu, kodėl ne po „Coffee Inn“?(gal Nidas Kofeinas mestels komentarą?). Gal praeitais metais savanoriai „prisisavanoriavo“ ?
Labai nuvylė „Double Coffee“ personalo požiūris į savanorius, kurie  su jais elgėsi lyg su skudurais. Juk svanoris galbūt savanoriauja iš visuomeninių paskatų ir vėliau gali tapti klientu, pagal  perpasakotus įspūdžius „Double Coffee“ labai krito mano akyse. Tiesiog tai vieta, kur klientas yra nulis, čia ne tik dėl požiūrio į savanorius, bet iš savo patirties sakau, kad tai vieta kur rūpi tik kliento piniginė. Gėda. Tegul tai būna spūvis ant merdinčio „Double Coffee“ karsto.
Bet palikime blogas emocijas ir judėkime prie pačios gatvės muzikos dienos vinies – atlikėjų.

Nervinga pradžia

Iškeliavus į miestą apie trečią valandą dienos ir pirmu taikymu užsukus į KultFlux platformą, gal geriau reikėtų sakyti KultPliuch (?), kuri niekaip neprigyja, skambėję elektroniniai-eksperimentiniai garsai nesužavėjo, todėl tiesiu taikymu patraukėm link Mindaugo paminklo, bet ten irgi buvo tylu. Pradėjo lįsti galvon visokios mintys, jog prastai prastai su ta gatvės muzikos diena, bet įslinkus į Katedros aikštę, nuramino sklindančios muzikos garsai. Pirmasis laimikis buvo smuikininkė, griežianti virtuoziškas melodijas šalia Arklio, net sugraudeno dūšią. Taigi, trumpai pasiklausę patraukėm į Sereikiškių parko pradžią, kur jauni vaikinukai pasijungę elektrą nuo statybų grojo visokius rokinius koverius, ilgai neužsibuvom ir pajudėjom į Pilies gatvės mėsmalę. Čia išsyk išsityriau savo plaučių užterštumą, nusispjovęs, kad galiu tuoj užsilenkti, patraukiau gilyn į Pilies gatvę -  patekom į žvėrišką lenkiškų maldininkų mėsmalę.

Pilies mėsmalė

Nepaisant  žmonių spūsties, čia buvo galima pamatyti įdomių, charizmatiškų muzikantų:


Dėmesį patraukė kanklininkės šalia „Pilies“ knygyno. Pirmasis smagus atradimas. Nesitikėjau tokių instrumentų pamatyti.

Nuotrauka „pasiskolinta“ iš eNyu blogo, tikiuosi nesupyks :)

Kylant gatve į viršų sustojome prie būgnininkų:

Ties Pilies gatvės pabaiga nusprendėm sustoti ir čia pamatėme, išgirdome latvių jaunimo rockenrolą, kurie jį grojo kokias dvi tris valandas, nes spėjome apeiti ratą, o jie dar grojo. Tiesiog trykštanti energija:

P.S. Šią grupę sudaro tik trys nariai, tas ketvirtas tai bandė kartu pagroti, bet pasišalino ir vėliau grojo bitlus, bet vienas:

Šiaip apie šį pažįstamą nepažįstamą vyruką(tas ale ketvirtasis latvių grupės narys) galiu pasakyti tik tiek, jog šioje gatvės muzikos dienoje nelabai jam sekėsi, nes nerado bosisto galinčio/norinčio kartu su juo pagroti, bet užtat sekmadienio vakarą išgirdau džiaminant su kažkokiais žmonėmis ir buvo super. Aš pamenu, kaip šis veikėjas dar su vienu vaikinuku džiamino praeitais metai šalia „Lokio“ restorano – buvo fantastiška.
Kylant aukštyn gatve  užliūliavo iš „Pegaso“ restorano sklindanti Dj muzika, tokia nerėksminga kaip kitų. Dedam pliusą.

Šalia „Amatininkų užeigos“ laukė malonus netikėtumas – jaunuolių grupė kodiniu pavadinimu „HDM“, suprask, kad tai reiškia high definition music. Labai ilgai šitie veikėjai derinosi, bet skambesys arčiau stovintiems buvo tikrai nekoks, nes iš vienos pusės nesigirdėjo klepo iš kitos boso, o bet tačiau paėjus kelis metrus nuo jų klausomumas buvo labai geras. Man šitie vaikiai priminė kažkodėl „Return to forever“, nors tikriausiai būtų per stipru taip sulyginti. Dar nustebino, jog grojo visai naujas instrumentais. Ir vis dėl to štai čia įrodymas visiems burbantiems, jog lietuviška muzika nieko verta.

Gaila, kad tiek mažai pafilmuota. gal žinote kur šitie atlikėjai gros?
Vėliau patraukėme į Vokiečių gatvę, kur grojo „Gyvai“ (?)

Vokiečių gatvė buvo pilna didžėjų lyg alėja bužujam į „Helios“ klubą.
Čia matėm ir mažuosius metalistus, kurie grojo labai „kietai“:

Taip pat užveizėjom labai profesionalius būgnininkus-perkusininkus iš Latvijos – „Pulse Effect“:

Jų muzikos dar galite pasiklausyti oficialiame grupės tinklalapyje.
Dar buvom užsukę pasiklausyti „Skyders“, bo mano mergaitė dėl jų alpo, na manęs nesužavėjo:

Metų muzikinis atradimas
Vėliau grįžinėdami į Pilies gatvę, užtikomę labai įdomią muziką grojantį atlikėją su tokiu pat įdomiu „aparatu“.
Šio „aparato“ skleidžiami garsai buvo tikra atgaiva visame gatvės muzikos šurmulyje. Tiesiog buvo labai gaila, kad į pabaigą pasirodymo užtaikėme, nes šis daiktas tiesiog yra nuostabus ir nepakartojamas:

Socialinė akcija (?)

Užtikome ir kažką neaiškaus, tik ant akių raiščių buvo tokios tai raidės V.Y.

Niekaip nesupratau, ką reiškia šis performansas-socialinė akcija.

Gatvės muzikos dienos nusivylimas

Didžiausio mano nusivylimo susilaukė šie grojėjai:

Nes  praeitais metais tiesiogine prasme kaifavau nuo jų muzikos.
O beto reikia paminėti, kad toje gatvės dalyje tarp Cafe de Paris ir „Čili“ buvo dvi gyvai grojančios grupės  ir vienas didėjus. O tai prilygo ne muzikai, o kakofonijai.

Užbaigimas

Taigi visas piktas (po didžiausio nusivylimo) patraukiau klausytis „Susinaikinusių didžėjų“ ir nuotaiką kaip mat pakilo:

Vėliau patraukėme į baigiamąjį būgnelių koncertą, kuris nebuvo kažkoks labai įdomus, na buvo gerb. A. Mamontovas, bet tai neprilygo praeitais metais matytam būgininkų „susiėjimui“ Katedros aikštėje, kur šalia kelių grojančių vis ėjo ir ėjo nauji būgininkai ir improvizavo.

Reziumė

Šias gatvės muzikos dienas galėčiau vertinti kaip vienas profesionaliausių renginių iš visų buvusių dėl to, kad buvo begalė kokybiškos bei įvairios muzikos. Svarbiausia, kad beveik nemačiau visokių saviveiklininkų išpurtusiais veidais. Man, rodos, kad ateityje gatvės muzikos diena turėtų dar labiau tobulėti ir gražėti. Galbūt net būtų gerai kažkaip  juos išmėtyti pagal grojamą muziką: didžėjų kvartalas, roko kvartalas ir t.t. Blogiausia, jog kai kurios gatvės buvo virtusios tiesiog triukšmu dėl per garsios aparatūsros. Juk ne visada garsiai reiškia gerai. Mano galva, šis renginys labai puiki terpė išpopuliarėti gerai grojančioms, bet nežinomoms grupėms. Manau, didieji Lietuvos scenos grandai turėtų užleisti gatves kuriančiam jaunimui, nes aš asmeniškai į gatvės muzikos dieną einu, tikėdamasis atrasti kažką naujo, o ne paklausyti žinomų atlikėjų, į kurių koncertą belekada nueit galiu.