Image 01

Archive for the ‘Paklydusios mintys’ Category

Skuodas. Kažkur už Lietuvos ribų

Ketvirtadienis, gruodžio 15th, 2011

Šiandienos rytas prasidėjo šiek tiek sunkiau nei visada. Reikėjo keltis 4 valandą ryte. Tai joks iššūkis, tik visa bėda, jog nepavyko sudėti bluosto visą naktį, kai tave terorizuoja žmonės telefonu, bet visa tai kol kas ne apie tai kas mane graužia.

Penkios ryto. Privažiuoja mašina ir pasileidžiame į kelionę. Kelionę kažkur už Lietuvos ribų, į Skuodą.
Vilnius dar skendi tamsoje, tačiau tai tik pirmas ir klaidingas įspūdis. Miestas nemiega.
Žemieji Paneriai keliasi pirmieji, čia gamyklos, čia darbas vyksta penkiomis pamainomis per dieną. Sunkus darbas.

Judame pirmyn. Pirmas sustojimas Kryžkalnyje ir pagaliau pasirodžiusi šviesa. Judame lėtai, naujai gautos teisės įpareigoja būti tvarkingais vairuotojais.

Apie 9 valandą sėkmingai pasiektas Skuodas.
Pasitinka Skuodas verkdamas. Lyja. Lyja beveik visą dieną.

Liūdnas vaizdas vaikštant po miestą. Pastatai labai prasti. Daugelis valstybinių institucijų pastatų renovuota iš Europos sąjungos lėšų. Toks jausmas, jog Skuodą Lietuva visiškai pamiršo, visur mirga Bendrojo programavimo dokumento iškabos. Tai lyg koks brendas. Lyg omnitel, tele2 ar kitas žinomas ženklas. Kažkaip apima gilus liūdesys.
Lietuva pamiršo Skuodą. Tai patvirtina ir foursquare programėlė. Esu Latvijoje. Jokiu būdu ne Lietuvoje.  Man visiškai neprimena Lietuvos.
Pagalvoju, kad Skuode kaip ir Norfoje – viskas kitaip. Beje, yra ir Norfa ten, joje tikriausiai dar keisčiau nei kitose Norfose.

Ką aš veikiu?

Mano šiandienos tikslas – Skuodo viešoji biblioteka.

Čia stovi nauji kompiuteriai – Lietuvos ateičiai. O įėjus į kompiuterių „klasę“, randi Lietuvos ateitį lošiant web based tinklo žaidimus. Ta jaunoji lietuvių karta keikiasi, rūko ir rėkauja bibliotekoje. Jau matau, kaip Lietuvos ateities projektas kuria ateitį. Ateitį į Skuodo jaunimo bedugnę.
Vietiniai sakė, kad Skuode, toks skurdas, jog daugelis gyventojų neturi nei darbo, nei kompiuterių, todėl jaunimas taip apgulęs biblioteką tobulinasi prie vebinių žaidimų. Auga jaunoji programerių karta. Aš džiaugiuosi. Tik ašaros byra.

Mažas miestelis. Bet net dvi kavines turi.
Pas vieną tokį pilietį, tegul jis man atleidžia, nepamenu vardo,  pavalgau kaip tikras buržujus. O pietų metu senjorai jau organizuoja balius. Tikriausiai, kad saugiai galėtų grįžti namo iki sutemstant.

Deja, hotelio, motelio ir kitos nakvynės vietos čia nėra. Lieka arba gimanačiai, arba šlapias suoliukas.

Radijo bangos nepasiekia irgi Skuodo, nesugebėjau surasti net Lietuvos pirmosios radijo programos.

Apokalipsinis miestas. Susimąstau kodėl viskas taip? Juk gražus ramus miestukas, o verkti noris. Koks jaunimas čia gali užaugti?
Tikriausiai topinis su palockėm ir savo kultūra.

P.S. lyg kažkas ir sakė, kad vienas mano tolimas giminaitis šio miestelio meras. Gal todėl ir liūdna, kad esu susipykęs su giminėm ir nematau jų darbe nieko gero?

Didysis verslininkas

Ketvirtadienis, spalio 28th, 2010

Pavogta iš flickr.

Skambutis. Sėdžiu universiteto valgykloje nerūpestingai blevyzgojau su kolegomis ir šast suskamba mano telefonas. Atsiliepiu, o kitame „laido“ gale mergaitė sako „Jūs kviečiamas į darbo pokalbį“. Ale kaip apsidžiaugiau, kad vos vietoj nenugriuvau. Tikriausiai paskutinį kartą į darbo pokalbį buvau pakviestas prieš gerus trejus metus. Susitariame dėl pokalbio.

Darbo pokalbis. Vėluoju. Nestipriai, bet vėluoju. Na ir kas? Tiksliai gi nebuvom sutarę, o dabar jau skaitosi vėluoju.
Išklausau apkalbas, nugirstu šiek tiek apie  feng šui, dar šioks toks moralas kaip vėluoti negražu ir esu pakviečiamas pokalbiui.

Na ir klausia manęs toks neblogai išsilaikęs vyrukas – „ar esi verslus?“.
Tai aš jam atsakau. gi aš jau beveik visas verslininkas, gi kitaip pas jus minkštojoj kedėj nesedėčiau, man tik duokit verslą ir iškart verslaut pradėsiu.
Dar klausia tas vyrukas –  “ar mėgstat su žmonėm bendrauti?“
Tai aš jam atsakau, gi mano draugai visi pasaulio žmonės, jei tik galėčiau visus pakalbinčiau, man taip patinka bendrauti, kad net seneliukus stotelėse kalbinu.
Tai tada ir sako, gerai susisieksim su jumis – bus apmokymai, pasiruoškit dirbt.

Darbas. Kai jūs sugrįžtat į namus ir patogiai įsitaisote fotelyje priešais savo mėgstamą serialą, suskamba skambutis į duris. Už jų – tai aš, jūsų geriausias draugas, siūlantis pačias geriausias paslaugas. Žinau jūs laukiate manęs nekantriai. Tad iki susitikimo.

Neplauti indai

Trečiadienis, spalio 27th, 2010


(Pavogta iš flickr)

Jis grįžo kaip visuomet labai vėlai. Aš sedėjau virtuvėje ir gėriau arbatą. Tačiau šį kartą jo veidas buvo kitoks nei įprastai – sutrikęs, bandantis šypsotis. Toks jausmas, jog vaikėzas prisidirbo per mokyklos diskoteką, tačiau to negalėjo būti, nes atšvęstas jubiliejus raižė ant kaktos kitus skaičius. Man pasidarė įdomu, tai žadėjo sudrumsti ramų bei įprastą vakarą virtuvėje.
Ir štai tada pasirodė JI, viso šio cirko kaltininkė – sumišusi pilka pelytė šiaip ne taip išlemenusi „Labas vakaras“.
Taigi jo sumišimo sekretas jau atskleistas.
Dažniausiai jis vedasi JAS kitur, tačiau šiandieną yra taip. Man nesvarbu kas su kuo miega.
Rytas. JI plauna indus. Gera bus žmona, tikrai gera, keliu visus penkis pirštus į viršų ir ploju katučių.
Svajonė. Antro pasimatymo metu išplautos kojinės, dabar žinau, kad tai beveik realu.

Uždaryti
lektuvu bilietai  dienos akcija  namu projektai  pagerank