Stoties rajonas – pats gražiausias iš visų Vilniaus rajonų. Gražiausia gatvė irgi čia – gėlių. Ir visi čia visus pažįsta.
Stoties rajone esančioje „Gėlių vaistinėje“ kiekvieną rytą pasirodo viena kukliai apsirengus mergina. Sukrapščiusi paskutinius centus ir nusipirkusi kelis prezervatyvus, ji padėkoja vaistininkui ir nueina. Vaistininko Kęstučio Šimaičio teigimu, vakare ji sugrįš ir nusipirks dar pakelį apsisaugojimo priemonių, tačiau šį kartą iš piniginės išsitrauks 100 arba 200 litų kupiūrą.
Aš nieko nepažįstu. Laukiu savo autobuso.
Pro jo langus mirgėte mirga reklamos. „Maxima“ – čia viskas pigiau. Dabar viską gali nusipirkti pigiau nei bet kada prieš tai .
Gyvenimas gerėja – jis pinga. Pinga ir patys žmonės. Ypač rudenį ir ypač studentės.
Tik mūsų didieji vyrai galvoja apie brangius mums dalykus – šeimą, jos išsaugojimą – aukščiausias, brangiausias vertybes. Net būdamas studentu, pradedu galvoti apie šeimą, nes prezervatyvų kainos pasiekė nežemiškas aukštumas, reikia taupyti – nebepirkti ir kurti šeimą. Gerai, kad kartais paskaitau vietinę purvasklaidą. Ten randu patarimų kaip numalšinti žemiškus geidulius ir tapti savo išrinktosios grožio salonu. Juk sperma – vaistas nuo visų ligų. Bet, deja, ne visos moterys tokios protingos – manifestuoja ir prieštarauja.
Keliauju lyg baltas garvežys namo. Balto dūmo ūke. Pas barigą pirkdamas gramą žolės – ketvirtį amfos gavau nemokamai.
Gyvenimas gerėja.
Viskas pinga.
