<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
		>
<channel>
	<title>„Benamio blogas“ komentarai</title>
	<atom:link href="http://benamis.info/comments/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://benamis.info</link>
	<description>Mažiau jazzo, daugiau lietaus</description>
	<lastBuildDate>Thu, 10 May 2012 14:15:53 +0000</lastBuildDate>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.3.2</generator>
	<item>
		<title>Įrašo „Saldūs totalitarizmo vaisiai Vilniuje“ komentaras, kurį parašė euforijus</title>
		<link>http://benamis.info/2012/05/10/saldus-totalitarizmo-vaisiai-vilniuje/#comment-3128</link>
		<dc:creator>euforijus</dc:creator>
		<pubDate>Thu, 10 May 2012 14:15:53 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://benamis.info/?p=2517#comment-3128</guid>
		<description>Žinai, patinka man Vilnius. Su tuteišiais, rusais ar blondines mylinčiais italais. Bet Vilnių vadinti daugiakultūriu, -taučiu, -kalbiu ar panašiai, sunkiai liežuvis verčiasi, ypač turint omenyje kaip jis ėjo iš vienų rankų į kitas, ir palyginus su panašaus likimo miestais mūsų Europos dalyje – viskas normaliai:)
Beje, pasidalinsiu patirtimi su rusais, kuri buvo labai panaši į tavąją, tik, veikiausiai, kiek įvairiapusiškesnė – nuo „krasnuchos“ iki tikrai nuostabių mūsų slaviškų draugų. Šiuo sakiniu ir pasidalinau patirtimi: visur visokių žmonių yra (labai paprasta). O dėl jų noro integruotis, lai daro kaip nori (irgi labai paprasta).
Rusų kalbą mokėti – naudinga., ir nesvarbu, ar tu lietuvis, ar vokietis, jei darbdaviui to reikia, tai reikia. Nepamiršk, Lietuvėlė yra tranzitinė valstybė, nieko doro negamina ir iš esmės laikosi prekybos ir paslaugų teikimo dėka. Na dar darbo jėgą eksportuoja:) Kartais užkliūnu už lietuvių paranojikų (ypač kalbininkų), kurie alergiški rusų kalbai. Tai mūsų istorija, patinka tau tai ar ne. Jei nori šnekėk rusiškai, nenori – nešnekėk. Daug laisvės, tad kam ginčytis, kuris laisvesnis.
Malonu tave paskaitinėt.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Žinai, patinka man Vilnius. Su tuteišiais, rusais ar blondines mylinčiais italais. Bet Vilnių vadinti daugiakultūriu, -taučiu, -kalbiu ar panašiai, sunkiai liežuvis verčiasi, ypač turint omenyje kaip jis ėjo iš vienų rankų į kitas, ir palyginus su panašaus likimo miestais mūsų Europos dalyje – viskas normaliai:)<br />
Beje, pasidalinsiu patirtimi su rusais, kuri buvo labai panaši į tavąją, tik, veikiausiai, kiek įvairiapusiškesnė – nuo „krasnuchos“ iki tikrai nuostabių mūsų slaviškų draugų. Šiuo sakiniu ir pasidalinau patirtimi: visur visokių žmonių yra (labai paprasta). O dėl jų noro integruotis, lai daro kaip nori (irgi labai paprasta).<br />
Rusų kalbą mokėti – naudinga., ir nesvarbu, ar tu lietuvis, ar vokietis, jei darbdaviui to reikia, tai reikia. Nepamiršk, Lietuvėlė yra tranzitinė valstybė, nieko doro negamina ir iš esmės laikosi prekybos ir paslaugų teikimo dėka. Na dar darbo jėgą eksportuoja:) Kartais užkliūnu už lietuvių paranojikų (ypač kalbininkų), kurie alergiški rusų kalbai. Tai mūsų istorija, patinka tau tai ar ne. Jei nori šnekėk rusiškai, nenori – nešnekėk. Daug laisvės, tad kam ginčytis, kuris laisvesnis.<br />
Malonu tave paskaitinėt.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Įrašo „&#352;ūdina Lietuvos mokslo sistema arba kaip tapti diplomuotu debilu“ komentaras, kurį parašė benamis</title>
		<link>http://benamis.info/2012/04/14/udina-lietuvos-mokslo-sistema-arba-kaip-tapti-diplomuotu-debilu/#comment-3125</link>
		<dc:creator>benamis</dc:creator>
		<pubDate>Sun, 15 Apr 2012 06:56:29 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://benamis.info/?p=2508#comment-3125</guid>
		<description>@Kelionių profai
Va būtent apie tokią sistemą ir tokį požiūrį iš vidaus ir buvo šis mano pastebėjimas.  Komentaras tiesiai į dešimtuką :)</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>@Kelionių profai<br />
Va būtent apie tokią sistemą ir tokį požiūrį iš vidaus ir buvo šis mano pastebėjimas.  Komentaras tiesiai į dešimtuką :)</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Įrašo „&#352;ūdina Lietuvos mokslo sistema arba kaip tapti diplomuotu debilu“ komentaras, kurį parašė buržujus</title>
		<link>http://benamis.info/2012/04/14/udina-lietuvos-mokslo-sistema-arba-kaip-tapti-diplomuotu-debilu/#comment-3124</link>
		<dc:creator>buržujus</dc:creator>
		<pubDate>Sun, 15 Apr 2012 00:26:13 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://benamis.info/?p=2508#comment-3124</guid>
		<description>O žinok, ponuli, manasis University of Bullshit stipriai spaudė. Buvo sunkūs iššūkių metai. Bet išmokau daug...</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>O žinok, ponuli, manasis University of Bullshit stipriai spaudė. Buvo sunkūs iššūkių metai. Bet išmokau daug&#8230;</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Įrašo „&#352;ūdina Lietuvos mokslo sistema arba kaip tapti diplomuotu debilu“ komentaras, kurį parašė Mantas</title>
		<link>http://benamis.info/2012/04/14/udina-lietuvos-mokslo-sistema-arba-kaip-tapti-diplomuotu-debilu/#comment-3123</link>
		<dc:creator>Mantas</dc:creator>
		<pubDate>Sat, 14 Apr 2012 23:05:47 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://benamis.info/?p=2508#comment-3123</guid>
		<description>High Five, benami!

Padūsausiu dar ir aš šia proga. Šūdinos Lietuviškos mokslo sistemos efektus pradėjau jaust jau vidurinėj, kokioj 8-9 klasėj. Ryškiausi prisiminimai - mokytojai tingintys skaityt rašto darbus, syki privėliau randomu keiksmažodžių - nepastebėjo, gavau standartinį 6, kaip ir bet kurį kitą kart. Dauguma mokytojų sunkiai sugebėdavo palaikyt tvarką klasėse, ko pasekoje klasė patapo staugiančių gyvulių banda. Baigiau vidurinę. Kaip normalus geras vaikas bėgau paskui visus į Universitetą. LT buvo vos tik įstojus į ES ir masinių bėgimų į užsienį nebuvo tiek daug, dėl to apie stojimus į užsienį net nesvarsčiau. O man iš mažo miesto vaikui jau ir Vilnius atrodė kaip Las Vegasas. Stojau į mėgiamą dalyka - informatiką. Tuo tarpu grupiokų dauguma buvo laimės ieškotojai - iš viso kurso (200 žmonių) gal tik koks 10% suprato ką čia veikia, 60% pasitraukė arba iškrito per pirmuosius du metus. Didžiojioj daugumoj egzaminų ir kontrolinių vykdavo masiniai nusirašinėjimai, kai kur akivaizdžiai dėstytojams matant ir nieko nesakant, kur sunkiau būdavo nusirašyt, tai daug kas eidavo su ausinėm. Kursinių darbų pirkimai (net durnam aiškų, kad galima lengvai nuo to apsisaugot), tačiau vieno dalyko dėstytojas, be skrupulų visiems pareiškė, kad žino jog dauguma darbų ne pačių studentų daryti ir jį tai tenkina. Kiekvieną semestrą vis būdavo vienas ar keli dalykai, kur net dėstytojas tingėdavo į paskaitą ateit. Apgailėtina dėstytojų kvalifikacija - kuomet pvz fiziko išsilavinimą turintis dėstytojas dėsto 5 skirtingas informatikos disciplinas. Arba dėsto informatikos dalykus, kurie buvo aktualūs prieš 10-20 metų (kas supranta, tai pvz Fortran, Rexx). Visokios biurokratinės nesamonės. Ačiū, blet, kad supisot man keturis gyvenimo metus. Čia apie VGTU.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>High Five, benami!</p>
<p>Padūsausiu dar ir aš šia proga. Šūdinos Lietuviškos mokslo sistemos efektus pradėjau jaust jau vidurinėj, kokioj 8-9 klasėj. Ryškiausi prisiminimai -- mokytojai tingintys skaityt rašto darbus, syki privėliau randomu keiksmažodžių -- nepastebėjo, gavau standartinį 6, kaip ir bet kurį kitą kart. Dauguma mokytojų sunkiai sugebėdavo palaikyt tvarką klasėse, ko pasekoje klasė patapo staugiančių gyvulių banda. Baigiau vidurinę. Kaip normalus geras vaikas bėgau paskui visus į Universitetą. LT buvo vos tik įstojus į ES ir masinių bėgimų į užsienį nebuvo tiek daug, dėl to apie stojimus į užsienį net nesvarsčiau. O man iš mažo miesto vaikui jau ir Vilnius atrodė kaip Las Vegasas. Stojau į mėgiamą dalyka -- informatiką. Tuo tarpu grupiokų dauguma buvo laimės ieškotojai -- iš viso kurso (200 žmonių) gal tik koks 10% suprato ką čia veikia, 60% pasitraukė arba iškrito per pirmuosius du metus. Didžiojioj daugumoj egzaminų ir kontrolinių vykdavo masiniai nusirašinėjimai, kai kur akivaizdžiai dėstytojams matant ir nieko nesakant, kur sunkiau būdavo nusirašyt, tai daug kas eidavo su ausinėm. Kursinių darbų pirkimai (net durnam aiškų, kad galima lengvai nuo to apsisaugot), tačiau vieno dalyko dėstytojas, be skrupulų visiems pareiškė, kad žino jog dauguma darbų ne pačių studentų daryti ir jį tai tenkina. Kiekvieną semestrą vis būdavo vienas ar keli dalykai, kur net dėstytojas tingėdavo į paskaitą ateit. Apgailėtina dėstytojų kvalifikacija -- kuomet pvz fiziko išsilavinimą turintis dėstytojas dėsto 5 skirtingas informatikos disciplinas. Arba dėsto informatikos dalykus, kurie buvo aktualūs prieš 10-20 metų (kas supranta, tai pvz Fortran, Rexx). Visokios biurokratinės nesamonės. Ačiū, blet, kad supisot man keturis gyvenimo metus. Čia apie VGTU.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Įrašo „&#352;ūdina Lietuvos mokslo sistema arba kaip tapti diplomuotu debilu“ komentaras, kurį parašė euforijus</title>
		<link>http://benamis.info/2012/04/14/udina-lietuvos-mokslo-sistema-arba-kaip-tapti-diplomuotu-debilu/#comment-3122</link>
		<dc:creator>euforijus</dc:creator>
		<pubDate>Sat, 14 Apr 2012 20:46:03 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://benamis.info/?p=2508#comment-3122</guid>
		<description>NePO,

„Ir gale, tokia mintis: ar ne per daug studentų priimama į universitetus? Galbūt universitetai turėtų ruošti tik teorinius specialistus t.y. būsimus profesorius?“.

Sutinku, kad per daug, tik, gal ir keistai skamba, bet manau, kad yra per daug valstybės finansuojamų vietų. Lai socialiai pažeidžiami nesupyksta, bet taip yra.

O dėl teorinių specialistų rengimo... Teko susidurt su įvairiais dėstytojais ir skirtingose įstaigose. Galiu drąsiai teigti, kad geriausi dėstytojai yra savo srities, apie kurią ir dėsto, praktikai. Tad reikia ruošti praktikus, kurie paskui sugebėtų tas teorijas dėstyt, o ne atvirkščiai (žinoma, kiekvienas mokomasis dalykas turi savo specifiką). Čia panašiai kaip ir su žurnalistais: kaip manai, kas geriau rimtai apžvelgs (nekalbu apie pilstymus iš tuščio į kiaurą arba straipsniui perspausdinimus ar vertalus), tarkim, infliacijos įtaką eksportui – bendrą suvokimą turintis žurnalistas ar tiesioginį supratimą ekonomistas? (ret.)</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>NePO,</p>
<p>„Ir gale, tokia mintis: ar ne per daug studentų priimama į universitetus? Galbūt universitetai turėtų ruošti tik teorinius specialistus t.y. būsimus profesorius?“.</p>
<p>Sutinku, kad per daug, tik, gal ir keistai skamba, bet manau, kad yra per daug valstybės finansuojamų vietų. Lai socialiai pažeidžiami nesupyksta, bet taip yra.</p>
<p>O dėl teorinių specialistų rengimo&#8230; Teko susidurt su įvairiais dėstytojais ir skirtingose įstaigose. Galiu drąsiai teigti, kad geriausi dėstytojai yra savo srities, apie kurią ir dėsto, praktikai. Tad reikia ruošti praktikus, kurie paskui sugebėtų tas teorijas dėstyt, o ne atvirkščiai (žinoma, kiekvienas mokomasis dalykas turi savo specifiką). Čia panašiai kaip ir su žurnalistais: kaip manai, kas geriau rimtai apžvelgs (nekalbu apie pilstymus iš tuščio į kiaurą arba straipsniui perspausdinimus ar vertalus), tarkim, infliacijos įtaką eksportui – bendrą suvokimą turintis žurnalistas ar tiesioginį supratimą ekonomistas? (ret.)</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Įrašo „&#352;ūdina Lietuvos mokslo sistema arba kaip tapti diplomuotu debilu“ komentaras, kurį parašė benamis</title>
		<link>http://benamis.info/2012/04/14/udina-lietuvos-mokslo-sistema-arba-kaip-tapti-diplomuotu-debilu/#comment-3121</link>
		<dc:creator>benamis</dc:creator>
		<pubDate>Sat, 14 Apr 2012 19:14:51 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://benamis.info/?p=2508#comment-3121</guid>
		<description>@Nepo Gražus tas komiksas, ganėtinai gerai ir be pykčio atspindintis situaciją, kad aukštasis mokslas nėra labai kam tikęs. 
Ar kas gali žmogui atsakyti kuo jam būti? Manau, tik pats žmogus gali sau atsakyti, visai kitas klausimas kiek laiko jam reikės tai suprasti, tad tol kol nėra jokio supratimo, gal geriau padirbti juodą darbą ar šiaip nekvalifikuotą darbą ir gal tuomet ir mintys užgims arba visai numirs ir tuomet jau nebereiks kaip katinui į lašinius dairytis aukštojo mokslo kalvėn žvelgiant. 
O kolega Euforijus, labai teisingai pastebėjo, jog universitetai yra suinteresuoti didinti studentų skaičių, nes juo jų priklauso universiteto gerbūvis, o tuo pačiu pagal rinkos dėsnius patys būsimieji studentai yra suinteresuoti, jog universitetai juos priimtų.
Nemanau, jog utopija, kad universitetai ruoštų tik teorinius specialistus išsipildys. Užtenka žvilgtelti spaudon &lt;a href=&quot;http://www.15min.lt/naujiena/studentu-zona/karstos-zinios/vpu-vu-klaidina-visuomene-234-172310#axzz1rwSG7ApZ&quot; rel=&quot;nofollow&quot;&gt;kaip sunerimo VPU&lt;/a&gt;, kai Vu pasiūlė susijungimą, kas reikštų mažesnį kiekį, geriau paruoštų specialistų.

@Euforijus Iš tikro yra smagu girdėti, jog viskas po truputį keičiasi. Na mano universitetui, tai tikriausiai dar ilgai reikės laukti pokyčių, nes žvelgiant iš šalies net kyla klausimas kaip tokia įstaiga apskritai veikia. 
O apie jaunus žmones, kai jie savo galvose pradės kelti klausimus apie tai kaip realiai jie galėtų būti naudingi patys sau ir visuomenei, tuomet būtų lūžio taškas ir visas šitas reikalas pajudėtų iš mirties taško.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>@Nepo Gražus tas komiksas, ganėtinai gerai ir be pykčio atspindintis situaciją, kad aukštasis mokslas nėra labai kam tikęs.<br />
Ar kas gali žmogui atsakyti kuo jam būti? Manau, tik pats žmogus gali sau atsakyti, visai kitas klausimas kiek laiko jam reikės tai suprasti, tad tol kol nėra jokio supratimo, gal geriau padirbti juodą darbą ar šiaip nekvalifikuotą darbą ir gal tuomet ir mintys užgims arba visai numirs ir tuomet jau nebereiks kaip katinui į lašinius dairytis aukštojo mokslo kalvėn žvelgiant.<br />
O kolega Euforijus, labai teisingai pastebėjo, jog universitetai yra suinteresuoti didinti studentų skaičių, nes juo jų priklauso universiteto gerbūvis, o tuo pačiu pagal rinkos dėsnius patys būsimieji studentai yra suinteresuoti, jog universitetai juos priimtų.<br />
Nemanau, jog utopija, kad universitetai ruoštų tik teorinius specialistus išsipildys. Užtenka žvilgtelti spaudon <a href="http://www.15min.lt/naujiena/studentu-zona/karstos-zinios/vpu-vu-klaidina-visuomene-234-172310#axzz1rwSG7ApZ" rel="nofollow">kaip sunerimo VPU</a>, kai Vu pasiūlė susijungimą, kas reikštų mažesnį kiekį, geriau paruoštų specialistų.</p>
<p>@Euforijus Iš tikro yra smagu girdėti, jog viskas po truputį keičiasi. Na mano universitetui, tai tikriausiai dar ilgai reikės laukti pokyčių, nes žvelgiant iš šalies net kyla klausimas kaip tokia įstaiga apskritai veikia.<br />
O apie jaunus žmones, kai jie savo galvose pradės kelti klausimus apie tai kaip realiai jie galėtų būti naudingi patys sau ir visuomenei, tuomet būtų lūžio taškas ir visas šitas reikalas pajudėtų iš mirties taško.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Įrašo „&#352;ūdina Lietuvos mokslo sistema arba kaip tapti diplomuotu debilu“ komentaras, kurį parašė euforijus</title>
		<link>http://benamis.info/2012/04/14/udina-lietuvos-mokslo-sistema-arba-kaip-tapti-diplomuotu-debilu/#comment-3120</link>
		<dc:creator>euforijus</dc:creator>
		<pubDate>Sat, 14 Apr 2012 17:58:31 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://benamis.info/?p=2508#comment-3120</guid>
		<description>Matai, čia net nelabai apsiverčia liežuvis sakyti „valstybei apsimoka“, nes tie patys valstybiniai universitetai veikia iš dalies kaip privatininkai, nes turi taip veikti, idant išsilaikytų, o ir valdžios požiūriu, jie yra gan savarankiški, ypač de facto. Be to, valstybė (galim kalbėt tokiais bendrais žodžiais) jaučia oj dar ir kokį spaudimą iš tų pačių studentų, kad finansavimas nemažėtų. Tad užsiimti kardinaliais sistemos pakeitimai, kurie jokiais būdais neįvyktų per vieną ministro kadenciją, yra beveik utopinis reikalas, ypač turint omenyje Lietuvos partijų politikos tęstinumą.
Va ir tu šneki apie tą spaudimą siekti aukštojo mokslo, nes antraip būsi koks tai ne pilnai veiksnus individas. Šits reikalas jau keičiasi, ypač kai jau, nori nenori, bet visiems tampa akivaizdu, kad ne diplomas darbą duoda, o gera galva. 
Palieti šeima.. Žinoma, bet kokia socialinė aplinka labai svarbi augančioms smegenims, bet dabar mes imam kiek siauriau – apie mokslo įstaigas. Šiaip keista, studentų daug, reiškias to įstaigėlės turėtų turėt pakankamai lėšų kokybei gerinti. Tad mane tai vėl grąžina prie paklausos-pasiūlos. Visgi, reikalai gerėja, gal ne taip greitai kaip norėtum, bet tai neišvengiama. Neišvengiama kaip ir tai, jog visad bus debilų, ir dėl manęs jie gali mokytis, tik lai patys ir susimoka. O iš kitos pusės, tie kurie, yra labai protingi, bet neturi pinigų mokslams... Na net nežinau, jei jau pakankamai protingi, nepražus. Gyvenimas.

Ir pabaigai... Gerai kelti klausimus „kuo norėčiau būti“ ar „ką norėčiau veikt“... tik va bėda ir ir yra, kad dažnai keldami šiuo klausimus, jaunieji nepagalvoja „kuo aš sugebėčiau būt“ ar „ar kuo man reikėtų būt“. Bent kiek pragmatizmo, sveikos savikritikos ir gaudymosi aplinkoje.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Matai, čia net nelabai apsiverčia liežuvis sakyti „valstybei apsimoka“, nes tie patys valstybiniai universitetai veikia iš dalies kaip privatininkai, nes turi taip veikti, idant išsilaikytų, o ir valdžios požiūriu, jie yra gan savarankiški, ypač de facto. Be to, valstybė (galim kalbėt tokiais bendrais žodžiais) jaučia oj dar ir kokį spaudimą iš tų pačių studentų, kad finansavimas nemažėtų. Tad užsiimti kardinaliais sistemos pakeitimai, kurie jokiais būdais neįvyktų per vieną ministro kadenciją, yra beveik utopinis reikalas, ypač turint omenyje Lietuvos partijų politikos tęstinumą.<br />
Va ir tu šneki apie tą spaudimą siekti aukštojo mokslo, nes antraip būsi koks tai ne pilnai veiksnus individas. Šits reikalas jau keičiasi, ypač kai jau, nori nenori, bet visiems tampa akivaizdu, kad ne diplomas darbą duoda, o gera galva.<br />
Palieti šeima.. Žinoma, bet kokia socialinė aplinka labai svarbi augančioms smegenims, bet dabar mes imam kiek siauriau – apie mokslo įstaigas. Šiaip keista, studentų daug, reiškias to įstaigėlės turėtų turėt pakankamai lėšų kokybei gerinti. Tad mane tai vėl grąžina prie paklausos-pasiūlos. Visgi, reikalai gerėja, gal ne taip greitai kaip norėtum, bet tai neišvengiama. Neišvengiama kaip ir tai, jog visad bus debilų, ir dėl manęs jie gali mokytis, tik lai patys ir susimoka. O iš kitos pusės, tie kurie, yra labai protingi, bet neturi pinigų mokslams&#8230; Na net nežinau, jei jau pakankamai protingi, nepražus. Gyvenimas.</p>
<p>Ir pabaigai&#8230; Gerai kelti klausimus „kuo norėčiau būti“ ar „ką norėčiau veikt“&#8230; tik va bėda ir ir yra, kad dažnai keldami šiuo klausimus, jaunieji nepagalvoja „kuo aš sugebėčiau būt“ ar „ar kuo man reikėtų būt“. Bent kiek pragmatizmo, sveikos savikritikos ir gaudymosi aplinkoje.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Įrašo „&#352;ūdina Lietuvos mokslo sistema arba kaip tapti diplomuotu debilu“ komentaras, kurį parašė NePo</title>
		<link>http://benamis.info/2012/04/14/udina-lietuvos-mokslo-sistema-arba-kaip-tapti-diplomuotu-debilu/#comment-3119</link>
		<dc:creator>NePo</dc:creator>
		<pubDate>Sat, 14 Apr 2012 17:54:55 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://benamis.info/?p=2508#comment-3119</guid>
		<description>Tikrai daug pykčio kolega. 

Kadangi jau senai nutolęs nuo švietimo sistemos, tai keletas mano prisiminimu.
Teoriškai profiliavimas yra labai zjbs dalykas, bet aš 11 klasėje tikrai nežinojau kuo noriu būti užaugęs. 11 vienuoliktoje klasėje sakiau, kad stosiu į vieną specialybę, bet baigęs 12 padaviau prašymą į visai kitą specialybę (Tik vieną, o ne kaip madinga 25). 
Taigi... 
Bijau, kad aš ne vienas, kuris nežino kuo nori būti, o kaip sužinoti?

Dėl to, kad universitete studijų kokybė yra prasta - nesiginčiju ir vis tik manau, jog studijuoti reikia:
http://co.nepo.lt/index.php?data=2010-03-19

Ir gale, tokia mintis: ar ne per daug studentų priimama į universitetus? Galbūt universitetai turėtų ruošti tik teorinius specialistus t.y. būsimus profesorius?</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Tikrai daug pykčio kolega. </p>
<p>Kadangi jau senai nutolęs nuo švietimo sistemos, tai keletas mano prisiminimu.<br />
Teoriškai profiliavimas yra labai zjbs dalykas, bet aš 11 klasėje tikrai nežinojau kuo noriu būti užaugęs. 11 vienuoliktoje klasėje sakiau, kad stosiu į vieną specialybę, bet baigęs 12 padaviau prašymą į visai kitą specialybę (Tik vieną, o ne kaip madinga 25).<br />
Taigi&#8230;<br />
Bijau, kad aš ne vienas, kuris nežino kuo nori būti, o kaip sužinoti?</p>
<p>Dėl to, kad universitete studijų kokybė yra prasta -- nesiginčiju ir vis tik manau, jog studijuoti reikia:<br />
<a href="http://co.nepo.lt/index.php?data=2010-03-19" rel="nofollow">http://co.nepo.lt/index.php?data=2010-03-19</a></p>
<p>Ir gale, tokia mintis: ar ne per daug studentų priimama į universitetus? Galbūt universitetai turėtų ruošti tik teorinius specialistus t.y. būsimus profesorius?</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Įrašo „&#352;ūdina Lietuvos mokslo sistema arba kaip tapti diplomuotu debilu“ komentaras, kurį parašė benamis</title>
		<link>http://benamis.info/2012/04/14/udina-lietuvos-mokslo-sistema-arba-kaip-tapti-diplomuotu-debilu/#comment-3118</link>
		<dc:creator>benamis</dc:creator>
		<pubDate>Sat, 14 Apr 2012 16:14:50 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://benamis.info/?p=2508#comment-3118</guid>
		<description>Euforijau,
įtūžio tikriausiai daug, nes beveik kiekvieną mielą dieną tenka panašų vaizdelį matyti (dabar ilsiuosi, bet Lietuva mano mintyse). 
Teisingas pastebėjimas, jog universitetams naudinga didelis studentų kiekis, nes nuo jų priklauso universitetų gerovė, tačiau nelogiška valstybei turėti gamyklas, kurios dirbtų visu pajėgumu, tačiau gamintų bevertes prekes...O su švietimo sistema, va būtent taip ir gaunasi. Tai labai liūdina, erzina ir sukelia pykčio priepuolius :)
Kad tokios situacijos išvengti viskas turėtų prasidėti būsimo studento šeimoje ir tuo pačiu mokykloje, turėtų būti formuojamas klausimas - kuo aš norėčiau būti ir ką norėčiau veikti? O ne, aš turiu studijuoti, nes kitaip būsiu debilas plius pridėkime, jog daugelis tėvų mąsto apie tai, jog vaikas be aukštojo yra beraštis. Visa tai suformuoja uždarą ratą, kuris sukasi ir jam nėra galimybės sustoti, nes yra labai gerai išsuktas.

P.S. Tėvynę, tai mylime, ir po mokslų baigimo, kurių liko nedaug, planuojame važiuoti į Lietuvos kaimą mokytojauti :)</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Euforijau,<br />
įtūžio tikriausiai daug, nes beveik kiekvieną mielą dieną tenka panašų vaizdelį matyti (dabar ilsiuosi, bet Lietuva mano mintyse).<br />
Teisingas pastebėjimas, jog universitetams naudinga didelis studentų kiekis, nes nuo jų priklauso universitetų gerovė, tačiau nelogiška valstybei turėti gamyklas, kurios dirbtų visu pajėgumu, tačiau gamintų bevertes prekes&#8230;O su švietimo sistema, va būtent taip ir gaunasi. Tai labai liūdina, erzina ir sukelia pykčio priepuolius :)<br />
Kad tokios situacijos išvengti viskas turėtų prasidėti būsimo studento šeimoje ir tuo pačiu mokykloje, turėtų būti formuojamas klausimas -- kuo aš norėčiau būti ir ką norėčiau veikti? O ne, aš turiu studijuoti, nes kitaip būsiu debilas plius pridėkime, jog daugelis tėvų mąsto apie tai, jog vaikas be aukštojo yra beraštis. Visa tai suformuoja uždarą ratą, kuris sukasi ir jam nėra galimybės sustoti, nes yra labai gerai išsuktas.</p>
<p>P.S. Tėvynę, tai mylime, ir po mokslų baigimo, kurių liko nedaug, planuojame važiuoti į Lietuvos kaimą mokytojauti :)</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Įrašo „&#352;ūdina Lietuvos mokslo sistema arba kaip tapti diplomuotu debilu“ komentaras, kurį parašė euforijus</title>
		<link>http://benamis.info/2012/04/14/udina-lietuvos-mokslo-sistema-arba-kaip-tapti-diplomuotu-debilu/#comment-3117</link>
		<dc:creator>euforijus</dc:creator>
		<pubDate>Sat, 14 Apr 2012 14:51:26 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://benamis.info/?p=2508#comment-3117</guid>
		<description>Kiek daug įtūžio:) sutinku, bet tuo pačiu pažvelk ir iš kitos pusės – kokia paklausa tokia ir pasiūla. Manau, sutiksi, kad dauguma (žinau, kad tai nėra tikslus matas) studentų nėra perdiem suinteresuoti mokytis, o tiesiog kažkaip praslysti. O vat mokslo įstaigos yra suinteresuotos pritraukti kuo daugiau studentų, ir nesvarbu kokių, svarbu, kad ateitų krepšelis.
Bėda tokia : Taip ir išeina, kad per daug debilų patenka į aukštojo mokslo įstaigas (AMĮ) tik tam, kad patektų. Kadangi jų daug, AMĮ taikosi prie jų. Kiekybė triumfuoja prieš kokybę, juoba, mokslo ir darbo rinkos akivaizdžiai nesusišneka. 
Žodž, mokslas yra investicija į save, ir ji neturi būti pigi, o taip sakau tik dėl to, kad prieš perkant mokslą (visgi tai yra prekė, nesvarbu, ar už ją moki pats, ar valstybė) reiktų gerai pagalvot, ko tau tikrai reikia ir, svarbiausia, ko reikia/reikės darbo rinkai. Gali ir nepavykt nuspėt, bet jei jau jaunuolis pradės savarankiškai mąstyt apie tokius dalykus, jau turėsim šiokį tokį žingsnį į priekį.
Ir pabaigai, brangus Edukologinio (berods, dabar taip vadinasi) studente, galbūt, būsimas mokytojau, ne žodžiais, o darbais tėvynę mylim. 

Beje, dar tik kiek daugiau nei 20 metų praėjo nuo sovietmečio. Reikalai taisosi:)</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Kiek daug įtūžio:) sutinku, bet tuo pačiu pažvelk ir iš kitos pusės – kokia paklausa tokia ir pasiūla. Manau, sutiksi, kad dauguma (žinau, kad tai nėra tikslus matas) studentų nėra perdiem suinteresuoti mokytis, o tiesiog kažkaip praslysti. O vat mokslo įstaigos yra suinteresuotos pritraukti kuo daugiau studentų, ir nesvarbu kokių, svarbu, kad ateitų krepšelis.<br />
Bėda tokia : Taip ir išeina, kad per daug debilų patenka į aukštojo mokslo įstaigas (AMĮ) tik tam, kad patektų. Kadangi jų daug, AMĮ taikosi prie jų. Kiekybė triumfuoja prieš kokybę, juoba, mokslo ir darbo rinkos akivaizdžiai nesusišneka.<br />
Žodž, mokslas yra investicija į save, ir ji neturi būti pigi, o taip sakau tik dėl to, kad prieš perkant mokslą (visgi tai yra prekė, nesvarbu, ar už ją moki pats, ar valstybė) reiktų gerai pagalvot, ko tau tikrai reikia ir, svarbiausia, ko reikia/reikės darbo rinkai. Gali ir nepavykt nuspėt, bet jei jau jaunuolis pradės savarankiškai mąstyt apie tokius dalykus, jau turėsim šiokį tokį žingsnį į priekį.<br />
Ir pabaigai, brangus Edukologinio (berods, dabar taip vadinasi) studente, galbūt, būsimas mokytojau, ne žodžiais, o darbais tėvynę mylim. </p>
<p>Beje, dar tik kiek daugiau nei 20 metų praėjo nuo sovietmečio. Reikalai taisosi:)</p>
]]></content:encoded>
	</item>
</channel>
</rss>

