Takeshi Kitano “Lėlės”
Lėlės. Lėlių teatras. Gyvename kaip teatre, o gal teatras toks panašus į gyvenimą? Žmogus toks jau yra, kad visada ieško panašumų, paralelinių pasaulių savo poelgiams darbams, gyvenimui pateisinti.
Takeshi Kitano bando vaizdais nubrėžti paraleles tarp skirtingų žmonių likimų, tikrovės ir mitų.
Labai sunku man surasti žodžių šiam filmui apibūdinti. Peržiūrėjus filmą palieka keistas jaukumo, romantikos prieskonis sklandantis ore. Tai lyg įsigilinimas į savo mintis, potyrius ir apmąstymus.
Filmas žiūrėti. Filmas kontempliuoti. Filmas tam, kad projektuotum save į aktorius-marionetes (arba atvirkščiai). Kiekvieną Savako ir Macumoto iš esmės monotoniško ėjimo žeme žingsnį norisi stabdyti – kad dar geriau įsijaustum į figūrų ritmą, giliau pajustum jų ir bloga lemiantį gyvo-negyvo fono artumą.
Saulius Macaitis
Pasaka. Juostoje supinamos trys skirtingos meilės istorijos, visos savotiškai beprotiškos, o kartu ir pilnos keisto, jaudinančio sakralumo. Mano vidines stigas labiausiai užgavusi istorija – gangsterio meilė, kai žmogus vardan pripažinimo paaukoja daugiau nei pinigus, o norėdamas tai susigražinti užmoka su visais procentais. Ko verta viena žmogiškumo minutė? Savęs aukojimas vardan meilės – kokia kaina?
Labai lėtas, tylus filmas, bandantis šnekėti daugiausia vaizdais. Man labai patinka tokie tylos kupini, dažniausiai azijiečių filmai, kurie verčia mąstyti, kurie garsiai neužduoda klausimų, juos išsikelia sau pats žiūrovas. Apkritai rekomenduočiau šį filmą pasižiūrėti visiems kas pavargo nuo holivudinių super hitų, bockbasterių, super specialiųjų efektų, lėkštų dialogų.
Šis filmas, nors jau ir ne pirmo ryškumo naujiena, bet tikrai labai geras.
Chan-wook Park „Senis“
Šokiruojantis korėjiečių režisieriaus Chan-wook Park darbas, kuris gali pasigirti visa virtine nominacijų, tarp jų ir Kanų filmų festivalio Grand Prix prizu.
Situacija. Žmogus, kurio vardas reiškia mėgstantį bendrauti ir kuris gyvena savo paprastą gyvenimą, yra staiga pagrobiamas ir kalinamas privačiame kalėjime lygiai penkiolika metų.
Lygiai taip staiga kaip ir buvo įkalintas vyras yra paleidžiamas. Prasideda kerštas ir norėjimas išsiaiškinti – kas, kodėl, už ką? Nepaminėjau svarbios aplinkybės, jog įkalinimo metu vyras sužino, kad jo žmona nužudoma, o kaltė suverčiama jam. Taigi – kerštas garantuotas. Bet ar šis troškimas duos teigiamus vaisius?
Filmo metu nuobodžiauti tikrai neteks, nes užuomina veja užuominą, kurios beriamos kaip iš gausybės rago. Žiūrėdamas pradedi galvoti, na kurgi ta tiesa, kur ta tikroji teisybės gija. Migla pučiama viso filmo metu, tik tam, kad žiūrovui nebūtų nuobodu.
Šlykščioji filmo pusė ta, kad yra vaidzelių, kurie jautresnių nervų žmogelį gali supykinti – ypatingas rytiečių prieskonis, skirtas ne kiekvieno skrandžiui.Kovos scenos nėra pagrindas, nors jų yra, tačiau saikingai – daugiau akcentuojama vidinė pagrindinio veikėjo būsena.
Režisieriui tikrai pavyko sukurti baisų vaizdais, bet turtingu vidiniu-filosofiniu turiniu kūrinį.
Nors man pačiam labiau patinka lėti, niekur neskubantys azijiečių filmai, kuriuose daugiau šnekama vaizdais. Šis filmas galėtų tapti pirmu žingsniu tiems, kurie apie azijiečių filmus galvoja tik kaip apie šaudau-gaudau nesąmones.
Taigi, malonaus žiūrėjimo.
Kulturkantine – Funk groove session
Labai seniai berašiau apie muziką.
Viskam savo priežastys.
Tiesiog išvaliau savo kietąjį diską nuo visokiausios muzikos, kuri dar įvairesniais keliais pas mane pakliuvus buvo. Kurį laiką klausiau tik kelių savo mėgstamų albumų. O kam siųstis kažkokią muziką, kurios galbūt niekada ir nepaklausysi. Kažkada vadovavausi pravdos muzikos apžvalgomis, bet spjoviau į šį reikalą, nes ten man patinkančios muzikos susidarydavo tik lašas jūroje.
Taip pat visiškai mečiau klausytis opus3, kuris, beje, yra kelrodis mano muzikos pasaulyje. Bet visai neseniai užkabino vienas gabaliukas. Sugalvojau pasiknaisioti interneto platybėse ir supratau, jog tai gabaliukas iš mano jau klausyto rinkinio. Todėl su didžiausiu malonumu pristatau “Kulturkantine funk groove session”.
Labai įvairios muzikos rinkinys, bet svarbiausia, kad geros ir nepabostančios. Man labai patinkantys gabalai Hardkandy – Three days ir Mawglee – Out of luck. Visiems tiems kas tingi ieškotis daugiau info apie šį albumą, gal pagelbės nuoroda.