Nors prisižadėjau, kad kitas įrašas bus apie lietuviškos muzikos padangę, neprisiruošiau tam. Šįkart vėl dairysiuos po svetimtaučių kūrybą.
Kai už lango karštis ir tik lengvas vėjelis karts nuo karto prapučia, geriausia atgaiva šati elektroniniai ritmai, viską ištaškantys, bet kartu ir leidžiantys susikoncentruoti, išvalyti galvą nuo visokių bereikalingų minčių ir vėl atsigavusiam lyg po kokios jogos pratimų leistis į tolimesnes minčių keliones. Tai lyg šalti šerbetiniai ledai karštą vasaros dieną. Atgaiva.
Telefon Tel Aviv – Immolate Yourself
Prisiskaičius visokių didžiai gerbtinų žmogelių opinijų apie šį albumą ir pats nusprendžiau pasiklausyti. Galvoje kirbėjo klausimas kuo šis albumas tokis įspūdingas, kad taip visiem jama už dūšios.
Internete radau net du pristatomuosius albumo filmukus(nežinojau, jog dabar ir albumams kuriami treileriai)
Albumo skambesys yra tikrai labai įdomus, užburiantis, bet kas keisčiausia, jog šiame darbe neradau nė vieno kūrinio, kuris be perstojo suktųsi grotuvėlyje. Titulinės dainos video:
Nors ši daina ir nepaliko stipraus įspūdžio kaip ir daugelis kitų, pats albumas klausant nuo pradžios iki pabaigos tiesiog užburia. Net nežinau kaip čia apibūdinti, lyg ir nėra kažko super kabinančio, bet klausant albumo dar ir dar kartą, jautiesi lyg kaskart klausytumeisi tos pačios labai gražios pasakos.
Taigi, albumas yra labai geras. Vertinčiau 9/10.
Ir dar truputis. Labai gaila, kad dieną prieš oficialų albumo išleidimą, ėmė ir numiro vienas iš dueto narių. Man netgi pradeda rodytis, jog šis albumas yra kaip tam tikras palikimas, paminklas. Aišku, blogai, jog daugiau tikriausiai nebus išleistas joks albumas po šios grupės pavadinimu. Kaip sako viena daina „Viskas kas gerai kažkada baigiasi“. Norėtųsi tikėtis, jog šis geras albumas dar ilgai suksis melomanų grotuvuose, suteikdamas pačias geriausias emocijas.
Animal Collective – Merriweather Post Pavilion
Užburiančio viršelio albumas. Viskas taip mirga marga, rodos lyg kokios žolės vandens paviršiuje plūduriuotų. Galima žiūrėti ir akis išžiūrėti.
Šis kolektyvas kuria daugiau mažiau eksperimentinę muziką, kuri tikrai ne visada lengvai susiklauso ir reikalauja pratintis prie jos.
Pirmais kartais labai sunkiai sukosi grotuvėlyje, bet vėliau prisijaukinau ir tos dainos ne tokios baisios pasirodė. :)
Ir visgi daug labai daug dainų kvepia eksperimentais, ieškojimais. Albumo dainos lyg albumo viršelis raibuliuojančios, besikeičiančios nuotaikos, nors kažkoks tęstinumas jaučiasi.
Ir vėl man labai gražus dainos video, toks kaip ir viršelio menas, albumo dainos.
Kažkaip sukant karts nuo karto dainos man priminė Sigur Ross kūrybą, bet kadangi pastarosios neklausau, tai nesigilinau ar labai panašu.
Albumas mano asmenine, subjektyve nuomone vertas kokių 7,5/10. Nekiekvieno melomano ausiai, taip sakant.
AGF/Delay – Symptoms
Labai keistas albumas savo muzikiniu paveikumu. Šalti, kapoti rimtai, rodos visiškai nesisiejantys. Bet baisiai tokis garsų mišinys tinka karštai vasaros dienai, kai po truputį į visą muzikos suvokimą įsivažiuoji, į čakrų atverimą, taip sakant.
Viena saldžiausių albumo dainų:
Mano simpatijas pavergė kapotų ritmų, kojas kilnojantis kūrinukas (negalėjau atsispirti užvedantiems ritmams):
Dar vienas kūrinukas su labai įdomia pradžia, tokia hmmm, na man patinkanti:
Man šis albumas patiko dėl savo šalto gaivumo, išgrynintų ritmų, neperkrautumo ritmais. Bendroj sumoj vertinčiau 7/10.
AFX – Chosen Lords
Va va ir priarartėjome prie mano asmeninės simpatijos – AFX albumo „Chosen Lords“. Pradžioje nežinojau kaip šį atlikėją pristatyti ar kaip Aphex Twin ar kaip AFX, pasirinkau pastarąjį variantą. Apie patį atlikėją nelabai ką papasakot galėčiau, nebent tai, kad kuria tikriausiai jau kokius gerus dešimtį metų, naudojasi begale slapyvardžių, pradžiai tiek, nes pats dar tik pradedu pažintį su šiuo atlikėju. O kūrybos pas jį nors vežimu vežk labai produktyvus.
Šnekant apie muzikinę šio albumo pusę ji nėra labai sunki, sakyčiau tokia polengvė, bet tai pirmasis darbas, kurį išklausiau nuo iki ir nelikau nuviltas. Žinau, kad yra sukūręs ir daug stipresnių, labiau taškančių smegenis gabaliukų. Neveltui šis stilius vadinamas braindance ar tiesiog idm(inteligance dance music).
Labai saldus gabaliukas, toks atpalaiduojantis:
Dar vienas panašus į pirmąjį, nors nė kiek ne prastesnis:
Truputį sunkesni ritmai, be vežantys labai:
Ir pabaigai šiek tiek saldumo su neištariamo pavadinimo gabalu:
Man panašius ir sunkesnius kūrinėlius labai patikdavo klausytis darbe, nes labai sukoncentruoja, išgrynina mintis.
Aišku, yra bėda – bendradarbiai, kurie gali sunkiai tokią muziką priimti.
Albumo vertinimas turbūt ne mažiau 9 balų, nors aš čia jau pataikauju savo simpatijoms( bet tam juk ir yra asmeninis blogas :D )
Taigi, šis albumas yra gėrius ir pati muzika yra super. Tai vat bėgam į pardes ir perkam legalius įrašus :)
benamis