Image 01

Posts Tagged ‘akcija’

Visuotinės tvarkos diena

Šeštadienis, balandžio 17th, 2010

 

Tikriausiai niekam ne paslaptis, kad šiandien buvo visuotinė aplinkos tvarkymo diena, kodiniu pavadinimu “Mes darom” (kai kas net drįso pasityčiot, nors seniau ir aš buvau skeptiškas).
Iniciatyva startavusi su šūkiu “aplenk lėtą estą”, šiuo metu pavirto į didelį ir gražų judėjimą (kaip galų gale ir turėjo nutikti).

Pradžių pradžia arba, kai aš miegojau.  Namiškiai nieko man nesakę, kol skaičiavau devynius debesis, nuvažiavo į sodą ir ten “šiek tiek” aptvarkė aplinką. Laimikis apie penki maišai šiukšlių – vienas vien degtinės butelių, taip sakant sodiečiai laiko veltui neleidžia. Plius vienas karmos taškas mano šeimynėlei.

Pramerkus vieną akį. Taigi, taigi, pramerkęs vieną akį, įkalęs puodą kavos ir sukirtęs bliūdą grikių (gi bus talka, reik pastiprint ištampytą skrandį), pasileidau nuo namų takeliu link parduotuvės. Nusipirkęs poką cigariukų bei riebiai nusispjovęs, ėmiau ieškoti taško O taško kaip nėra taip nėra. Supratęs, kad nublūdijau, nes tikriausiai buvau pramerkęs tik vieną akį jau buvau pasiruošęs spūdinti namo, nes iki kito “taško” nebebūčiau spėjęs “ant dešimtos”, bo gi buvau girdėjęs, kad reikia ateiti būtinai iki dešimt (bent jau taip klykavo Lietuvos nacionalinis radijo taškas), o jei vėliau – vsio, nebepriims tavęs su šiukšlėmis pažaisti( visa tai, deja, dezinformacija).

Taškas.  Tai spėriu žingsniu kulniuodamas beveik namo užtikau savo “tašką”. Buvau vienas pirmųjų – kaip nesusipratėlis stoviniuodamas ir kažko laukdamas. Vėliau užsiregistravau ir pradėjau rinkti. Pradžioj biškie neįsikirtau sistemos, nors man buvo paaiškinta, jog būtų neblogai rūšiuoti, bet suvokimas kas ir kaip atėjo berenkant kaip skonis bevalgant.


Šaltinis: Darom 2010 @ Facebook

Kas buvo daroma. Čia jau kaip ir nieko įdomaus galima nesitikėti, bet mano punkte ties Žirmūnų žiedo “Statoil” ir buvusios “Naktigonės”, buvo tiesiai šviesiai sakant sąvartynas –  krūvos šiukšlių – vieną ištrauki, žėk, dar dvidešimt išlenda. Taip, kad ten tos talkos reikėtų dar dvi dienas iš eilės, kad bent kažkas jaustųsi. Dargi visokių statybinių atliekų, iškirstų medžių šakų krūvos. Šiems medžiams buvo skirta speciali mašina, vėliau žmonės pradėjo tas šakas deginti (mačiau ir gesintuvą, jei kas). Visgi tos šiukšlės labai sunkiai rinkosi – labai daug, pačių įvairiausių, kurių net nežinai rinkt ar šluot ar…
Mano laimikis – trys puspilniai maišai nerūšiuotų šiukšlių (plyšo maišai, neitin tvirti) bei vienas surūšiuotas.
Rūšiavimas. Tai kas liečia atliekų rūšiavimą, nelabai tai geras dalykas rinkėjams. Bent man jie buvo pradėję maišytis. Nors jei iš jų gims nauji daiktai – puiku.

 
Šaltinis. VSA blogas.

Atmosferos. Kadangi rinkau vienas, tai nebuvo labai linksmas užsiėmimas. Visgi, dauguma gyventojų buvo “vietiniai” su mažais vaikais, tai jautėsi smagi darbinė aplinka. Buvo galima atsigerti kavos bei gauti šiokios tokios atributikos.

Pakeliui namo. Visgi negalvojau, kad pateksiu į tokį sąvartyną, ten tvarkymo ir tvarkymo, po dviejų valandų patraukiau namo, tiek buvo suplanuota šiam reikalui. Ir einant kiemais stebino, jog kur ne kur žmonės vis dar tvarkėsi(mano kieme buvo nugenėti medžiai), labai daug kur pūpsojo krūvos senų lapų.

Vietoj pabaigos. Bent jau aš pajutau, kad žmonės pagauti pilietinės iniciatyvos tvarkosi ne tik “taškuose”, bet ir savo kieme, tas džiugina, kad surandama apsivalymo diena, kad tokia yra. Jau geriau tokią šventę padaryt išeiginę nuo darbų nei Jonines.

Klausimai. Ar šiandien apsivalei? Kiek daug prišiukšlinę buvom? (į tai gal artimiausiu metu vsa blogas atsakys)

Atiduodamas “Miss Claire” nuolaidų kuponas

Penktadienis, balandžio 9th, 2010

Jau kuris laikas ant mano stalo pūpso “Miss Claire” nuolaidų kuponas. Ši firmelė prekiauja visokiais kokiais apatiniais bei kitais pribumbasais apdengti moteriškam nuogam kūnui. Su savo brangiąja, neseniai apsilankę salone sumetėm, jog neteks mums panaudoti šio gėrio (kažkaip niekas nekrito į akį), bet tikėdamasis, jog atsiras kokia moteris, kuri ten ras kažką sau, atsirado noras pasidalinti šia nuolaida.
Tiesa, pačioje parduotuvėje (Gedimino 9, Vilnius) yra daug visokių akcijų, bet jei jūs manot, jog jums dar reikia šio gėrio palikit komentarą po įrašu (pats geriausias būdas) arba parašykit laišką į benamio.blogas@gmail.com .
Dar pora kabliukų norint pasinaudoti nuolaida:

Tai man jau nebelabai primena nuolaidą, bet jei jums labai labai reikia kreipkitės.
Galioja iki 2010 04 15.

Prekybcentris – kultūros židinys

Šeštadienis, gegužės 23rd, 2009

Šįmet švenčiame Lietuvos tūkstantmetį bei galime drąsiai didžiuotis, jog esame Europos chaltūros sostinė, su labai puikiai besisukančiu pinigų plovimo mechanizmu.
Aš netyčiom pradėjau galvoti, o ką mes galėtume palikti savo ateinančiai kartai, kuri po tūkstančio metų švęstų Lietuvos tūkstantmetį ir norėtų kažkokį mūsų dabartyje pastatytą objektą atkuri kaip Lietuvos išskirtinumo, kultūrinio vyksmo simbolį.
Mes(lietuviai) su gerb. AMB pagalba beveik atkūrėme visiškai užmirštus valdovų rūmus, kuriuos seniai buvo užmigdę kapai.
Aš negi padariau prielaidą, kad reiktų Veks mesti visokius vienadienius chaltūros renginius, lengva ranka jiems nubraukti finansavimą ir pradėti ieškoti meninimo kultūrinio simbolio, kuris atspindėtų dabartinę Lietuvą bei visu pajėgumu pradėti tokio objekto statybas.
Ir jeigu kartais VEKS taip nuspręstų, nors abejoju, kad bus tokių minčių, nes visi pinigėliai ir taip išgraibstyti.
Bet jeigu kartais Veks, o gal vėliau kokia Kultūros ministerija galvotų kokiu  dabarties  simboliu papuošti Lietuvą, kad kitos kartos mus prisimintų kaip novatorius, aš galėčiau ištraukti iš savo stalčiaus vieną idėją ir su pasididžiavimu tėkšti ant stalo visokiems kultūra persisotinusiems buržujams.
O mano idėja labai paprasta ir nesunkiai įgyvendinama, kuriai neturėtų prieštarauti joks blaiviai mąstantis Lietuvos gyventojas – prekybcentris Katedros aikštėje, besipuikuojantis kokiu pavadinimu kaip “Maksimas”.
Visiems skeptikams, kurie sakytų kokia čia kultūra prekybcentryje, aš turėčiau krūvą kontrargumentų.
Vienas jų, ką žmonės myli labiau nei šalies prezidentą, savo vaikus ar žmoną? Aišku, kad tik prekybcentrius, kuriuose filmuojamos serijos apie mūsų gyvenimą ir kurie nusprendžia ką mes rytoj valgysime.
Kur paprastas lietuvis yra pamaitinamas kultūros doze? Teisingai, prekybcentryje.
O kultūros, ypač didesniuose prekybcentriuose labai gausu, kad ryte atėjęs ir išeidamas vakarėjant, dar nebūsi su visa kultūra susipažinęs.
Jei iš ryto užsukus į prekybcentį brangioji kultūrinasi po batų parduotuves, vyras gali pasikultūrini viename iš daugelio restoranų, susipažindamas su skirtingų tautų, šalių virtuvėmis, bei laikyti meilės išbandymus su pro šalį nardančiomis mados princesėmis,  o vėliau abu prisikultūrinę gali pasičiuožinėti ant ledo ar pasivažinėti mašinytėmis, o pasportavus galima ir kokį filmą pažiūrėti. Ir taip galima tęst ir tęsti.
Taigi, po šitiekos kultūrinių įrodymų, tegul su manim niekas nesuginčija, jog prekybcentris ne kultūros židinys.
Aš vis galvoju  kodėl Veks nesugeneravo tokios idėjos…Gi tokia paprastutė.
Gi ir finansavimas labai palengvėtų, nes tikrai ne vienas verslus žmogus sutiktų remti tokio kultūros paminklo statybas Katedros aikštėje.
Tada, bent jau negalėtų visokie kitokie prekybcentriai vilioti klaidinančia reklama kaip “Lietuvos širdis”. Baudas už melagingą reklamą būtų galima duoti, nes turėtume tikrojoje Lietuvos širdyje – šalia Gedimino pilies, Katedros, Valdovų rūmų ir vieną dabarties simbolį – prekybcentrį.
Aš netgi manau, kad mūsų šali galėtų įeiti į pasaulio istoriją, kaip šalis, kuri pirmoji puikiai suderinusi kultūros paveldą su dabartiniais simboliais. Manau tai būtų puikus bei sektinas sintezės pavyzdys tarp praeities bei dabarties.
Jūs įsivaizduokite, koks puikus jausmas užplūstų dažno lietuvio širdį nuo prekybcentrio stogo žiūrint į skylėtą Katedros stogą bei kitus kultūrinius akropolius bei panoramas kaip trys kryžiai, gynybinė pilis.
O kad lietuviai norėtų intensyviai naudotis “kultūra” reikėtų prašyti vyriausybės prekycentryje palaikyti kainas 75proc. mažesnes nei reali rinkos kaina, kad miestiečiai bei miesto svečiai nepraleistų progos pasikultūrinti ir tai taptų neatsiejama miestiečio gyvenimo dalimi. Taip sakant, dar vienas svarbus punktas – gauti Kultūros rėmimo fondo paramą statyboms bei valstybės subsidijas nuolatinei kultūros priežiūrai bei integravimui į visuomenę, kad kiekvienam būtų prieinama.

Bet gal mums paprastiems blaiviai mąstantiems žmonėms nereikia laukti kol Kultūros ministerija susiprotės?
Gal laikas įkurti ne pelno siekiančią organizaciją “Prekybcentris – kultūros židinys” ir pradėti rinkti Lietuvos žmonių parašus, taip parodant tokio kultūros židinio reikalingumą tautai bei valstybei?
Siūlau visiems interesantams palikti po įrašu komentarą, nes jei mums pavyktų surinkti kompetentingų žmonių komandą, galbūt Lietuva galėtų net šiais metais pasipuošti naujomis statybomis Katedros aikštėje.

Manau, kad prie šios iniciatyvos pirmiausiai, turėtų jungtis “Maximos” išgelbėjimo frontas, išsakęs visišką atsidavimą lietuviškai prekybcentrių kultūrai.

Uždaryti
lektuvu bilietai  dienos akcija  namu projektai  pagerank