John Frusciante – The Empyrean
Pasiknaisojęs savo mažoje įrašų kolekcijoje, šiame įraše noriu pristatyti John Frusciante bei jo albumą „The Empyrean“. Visų pirma norėtųsi pristayti patį atlikėją, kurio kūrybos kelias nebuvo rožėmis klotas bei pilnas paklydimų. Dažnai šis gitaristas pristatomas kaip Red Hot Chili Peppers grupės narys, nors jis pats ne visą laiką buvo su šia grupe. John Frusciante prisijungė prie RHCP pačioje pradžioje, kai kažkokis gitaristas užsilenkė, apie 1988-1989metus, tuo metu RHCP nesimėgavo dabartine šlove ir grojo prišnerkštuose baruose. 
Neilgai pagrojęs RHCP John’as nusprendė pasitraukti iš grupės bei pradėti savo solinę karjerą. O bet tačiau tuo pat metu RHCP populiarumas augo kaip ant mielių ir šie žengė populiarumo link. Pradėjęs savo solinę karjerą apie 1992 metus John Frusciante įniko vartoti heroiną kaip nuotaikos pakelėją, nes tik apsvaigęs jausdavosi gerai, nesliagiamas deresijos. Visas šis laikotapis truko kokius penkis metus, kai 1998 metais šis žmogiukas vėl pradėjo groti RHCP. Aišku, jis nugalėjo savo demonus ir narkotikus, nors man tai atrodo labai neįtikėtina, geriausiu atveju labai sumažino dozes, bet ne apie tai mes čia. Taigi, su Redhotais pradėjo groti nuo Californication albumo ir berods dar ir dabar groja. Savo solinės karjeros John Frusciante niekada nebuvo sustabdęs, grojo po „Ataxia“ pavadinimu su dar keliais muzikantais. Neseniai John Frusciante išleido savo naujausią darbą „The Empyrean“, tai jau dešimtas studijinis šio veikėjo darbas. Gilinantis į albumo prasmę „The Empyrean“ reiškia patį aukščiausią tašką rojuje, bet anot John’o galima viską ir kitaip suprasti, tiesiog žmogaus aukščiausios siekiamybės taškas ir nebūtina būti labai religingu, kad siektum užsibrėžto tikslo. Taigi, pirmoji albumo daina pavadinu „Before the begining“, tai lyg lėtas įsivažiavimas, lyg kelionės pradžia, lyg kažko ieškojimas. Mano asmenine nuomone labai puikus įvedimas į albumą:
Dabar peršokę vieną kūrinėlį klausomės pristatomosios albumo dainos, kurioje jaučiasi daug daugiau energijos ir šiek tiek į RHCP, nešantis grojimo stilius:
Labiausiai nusipelnęs mano simpatijų kūrinukas „Dark/Light“. Neveltui pats pavadinimas sudėtas iš dviejų dalių, tas labai jaučiasi – pradžioje tamsus, o vėliau lyg angelų chorų giedojimas:
Ir pabaigai šiek tiek saldumo su trupučiu iniršio:
Šis albumas vienas mano klausomiausių, beje „Ataxia“ kūryba irgi patiko, tik gal ramesnė šiek tiek.
Daugiau muzikos galite rasti youtubėje arba geriausias variantas nusipirkti legalų šio atlikėjo įrašą :)
Gi piratavimas yra baisiai blogai.