Sugadins ar nesugadins, jei matai balandį reikia jį pagauti ir suvalgyti.
Panašiu, gyvenimo credo vadovaujasi ir mano brolis, kuris šiandien ryte balkone užtiko balandį, sugavo, surišo sparnus ir pavožė po kibiru ir, anot, tėvo vakare grįžęs po darbo ruošėsi tą balandį valgyti.
Kažkoks absurdo teatras, gi dar ne toks baisus badmetis, kad padorūs žmonės vakarienei balandžius valgytų, kurie labai jau neprastai visokias ligas platina.
O bet tačiau, tėvas neapsikentė, šiaip pagailo gyvūniuko ir paleido tą balandį.
Įstrigo frazė: „Jei čia tą balandį peš, tai visi kamabariai bus pilni plunksnų…“.
Na, o aš galiu pasakyti, jog tokiame bardakėlyje gyvenant ir kasdien susiduriant su visokias cirkais ir nuprotėt galima.
Ačiū, švenčiausiajai karvei, jog kartais žmonės ir smegenom pamąsto.
Man tai tokie absurbai šlykštūs biskie, o jums?