Image 01

Posts Tagged ‘biblioteka’

Linkomanija – alternatyvi biblioteka

Antradienis, kovo 16th, 2010

Ūžė gaudė internautų bendruomenė, kai gerasis cyber policininkas , ginantis teisingumą Lietuvoje, “prigriebė” daugiau kaip šimtą interneto jūrų piratų ir vieną jų pasmerkė “aukojimui”.
Vyko teismas už “teisingumą”.

Taigi, vieną dieną, nuo kavos praplautomis smegenimis, atsidariau linkomanijos pagrindinį “informacijos” langą ir skrolindamas puslapį po puslapio su mirgančiomis žymomis “naujas” supratau… nors gal ne, tiksliau baltas ir skaidrus šviesos blyksnis nušvietė mano veidą kūną ir mintis, lyg koks dievo apreiškimas, jog visas šis prakeiktas informacijos tinklas yra pačių didžiausių ir baisiausių banditų gauja, apraizgiusi savo piktų kerų voratinkliais ir mažą ir didelį Lietuvos pilietį ir taip praplovusi smegenis, jog dabar niekas nebesupranta piratavimo ir jo daromos žalos. Supratimas, jog šis didelis ir baisus kirminas yra pakirtęs Lietuvos žmonių dorą bei moralę, vos neprivertė ištrinti savo LM vartotojo, nors pasibaisėjęs uždariau langą ir paėmęs Šventąjį raštą ėmiau kūkčiodamas melstis už šių nusidėjalių sielas, kad jos pagaliau atrastų tikrąjį “mokamą” interneto tikėjimą ir nusisuktų nuo netikrų stabų.

Teismų karavanas ėjo toliau ir vieną gražią dieną lyg iš giedro dangaus atskriejo žinia, jog skirto dievams “paaukoti” pirato aukos, šventosios dvasios atsisakė.

Taigi, po šios šventvagiškos žinios, sukaupęs visą savo tyrąjį pamaldumą, nedrąsiai surinkau linkomanijos adresą  ir vėl pradėjau stebėti “naujos” informacijos srautą. Ir lygiai taip kaip ir praeitą kartą pasirodžius akinančiam šviesos šuorui mane vėl aplankė apvaizdą ir suteikė antrąjį regėjimą.

Pradėjau, savo kavos praplautomis smegenimis, lėtai lėtai mąstyti.

Toptelėjo mintis, jog linkomanijos projektas yra ne tik nežalingas juo besinaudojantiems žmonėms, bet didžiulės naudos ir erudicijos lobynas, jei praleistume grafas pažymėtas pr0n ženklu.

Žinote, ką man primena linkomanijos projektas? Ogi internetinį Martyno Mažvydo bibliotekos variantą šiuolaikinėje visuomenėje.

Juk tuo metu, kai buvo kuriamos bibliotekos nebuvo internetinių medijų, ar ne?

Tai kodėl šiandien niekam nekyla klausimas, jog už iš bibliotekos pasiimtą knygą nereikia papildomai primokėti? Juk tikriausiai tokiu bibliotekos įteisintu dalinimosi principu yra pažeidžiamos autorių teisės bei leidėjams nesumokamos sumos už negautas pajamas. Kodėl lanvos šiame fronte negirdėti? Kodėl žmogus paėmęs iš bibliotekos knygą nejaučia pareigos ją nusipirkti knygyne?
O kas baisiausia bibliotekas finansuoja valstybė remdama didžiausius autorių teisių pažeidėjus. Kraupus vaizdas.

Sakykime, jog mūsų dabartinėje visuomenėje vis mažiau yra skaitoma knygų, na gal aš ir meluoju, bet jas dalinai pakeitė filmai ir muzika. O šie abu produktai yra ne kas kitas kaip visuomenės kultūros ir savišvietos formavimo priemonės.
Atmeskime visokius pigius blockbasterius, kurie kaip pigūs romanai tik gadina laiką.
Tačiau kaip vertinti veiklą žmonių, kurie paima niekam nežinomus trečiųjų šalių pasaulio filmus, kurie pasižymi menine verte, juos išverčia ir subtitruoja. Ar tai jau piratavimas ar kultūros skleidimas? Kaip tai vertinti?

Juk kultūros ministerija kuria visokius kokius projektus kaip supažindinti su vienokia ar kitokia kultūra, nacija, ect…
O čia žmonės tą patį sukuria savom rankom už ačiū. Štai tokia yra ateities visuomenė.

Aš netgi, manau, kad mūsų valstybė norėdama nebūti trumparegiška, turėtų palaiminti tokį trekerį ir pati galbūt pradėti kurti panašų projektą.

Sakykime su knygomis, kurių kartais bibliotekose būna po vieną ar kelis egzempliorius,  galima padaryti tą patį – nuskenuoti ir patalpinti žmonėms jas siųstis iš tam tikro valstybinio trekerio.
Pačias knygas galėtų skenuoti ir konvertuoti į įvairius formatus savanoriai (po specialių apmokymų).
Aišku, narystė būtų mokama, kad atsipirktų serverio išlaikymas ir būtų lėšų pirkti naujoms medijoms, nors iš kitos pusės pagalvojus bibliotekininkams mokami atlyginimai, kai už pačių knygų išdavimą nereikia mokėti.
Dar be knygų valstybė galėtų parūpinti dvd filmų ir muzikos, kurią kiekvienas registruotas bibliotekos-trekerio vartotojas galėtų laisvai siųstis.

Tikriausiai, dabar tai skamba kaip utopija, bet aš manau, kad tai labai netolima ateitis.

Dar keli punkteliai galėtų būti, jog visas šis reikalas būtų labai parankus mažas pajamas gaunantiems piliečiams (moksleiviams, studentams), beto nereikėtų stovėti eilėse.

Taigi, tokia mano Linkomanijos bei kitų trekerių ateitis. Jie ne piratai, o informacijos skleidėjai.

Biblioteka – vieta bendravimui

Penktadienis, rugpjūčio 28th, 2009

Norėčiau pakedenti  tokią temą kaip bibliotekos ir jų ateities vizija.
Aš pats neperku knygų – jeigu  man ko nors reikia, keliauju bibliotekon. Nelabai suprantu tų žmonių, kurie perka knygas – juk vieną kartą perkaičius, knyga yra padedama į šalį. Nebent tos knygos – mokomoji literatūra.
Įdomu sužinoti ir jūsų įpročius ar einate į biblioteką, ar perkate jas?
Pagal mano susidarytą vaizdą į bibliotekas pagrinde eina jaunimas, skolintis knygų, kurias reikia perskaityti pagal programą, studentai, kurie semiasi mokslo žinių, žmonės skaitantys periodinę spaudą bei moteriškės mėgstančios pigius meilės romanus.
Bet ar kas nors į biblioteką ateina pasišnekučiuoti, pažaisti stalo žaidimų, pasidalinti savo nuomone apie skaitytas knygas ar tiesiog maloniai praleisti laiko?
Manau, kad retas, kuris ateina į biblioteką, vedamas panašių tikslų.
Žiūrint į bibliotekų ateitį, jos taps tik knygų priėmimo-išdavimo centrais. Universitetuose jau ir dabar galima knygas užsisakyti internetu pagal visokius šifrus ir panašius dalykus, prie langelio ateini su kodu ir pagal tą kodą tau paduoda tą knygą.
Žvelgiant dar labiau į ateitį, tikriausiai paprastas knygas išstums elektroninės, nors tam tikriausiai reikės kelių ar keliolikos metų, o bibliotekos gali tapti virtualiomis ar tokiomis įstaigomis, kur internetu užsisakai knygą, o ji tau pristatoma į namus be jokio gyvo kontakto.
Man nesinori vaizduotis tokios bibliotekų ateities, nors tikriausiai anksčiau ar vėliau taip nutiks.
Aš į biblioteką, apart knygų pasiskolinimo, einu vedamas visai kitų tikslų tarkim, bendravimo.
Papasakosiu kaip čia kas.

Į biblioteką ilgą laiką nevaikščiojau – nebuvo reikalo, be to į tą, kuri arčiausiai buvo bijojau eiti, nes teko girdėti, kad toje bibliotekoje dirba labai pikta bibliotekininkė, kuri negrąžinusius knygų aprėkia bei siūlo nebegrįžti atgal.
Bet kažkada nuėjau ir vis dar vaikštau ten pat – į vaikų skyrių, nors man, rodos, jau seniai išaugau iš vaikiškų trumpikių.
Viskas prasidėjo nuo to, kai bibliotekininkė atėjus į biblioteką pasakodavo apie vienokius ar kitokius pasaulio stebuklus, o kitą syk užsukus tikrindavo kaip gerai tas žinias susidėjau galvon.
Tuo metu man buvo 14 ar 15 metų, o gal dar mažiau, tikrai nebepamenu.
Vėliau atsiradus “Hario Poterio” knygoms viskas išsirutuliojo į “Hario Poterio” klubą, kur vaikai buvo pasidalinę grupėmis – koledžais pagal garsiąją knygą.
Kaip ir knygoje vaikų grupelės viena su kita “kovojo” atlikdami vienokias ar kitokias užduotis ir gaudami taškus – dainuodami, vaidindami, grodami ir t.t..Neapsieita ir be iškylų į gamtą.
Tačiau ne viskas taip gražu kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Būta ir tokių dalykų, kad vienos mergaitės tėvai apkaltino bibliotekininkę satanizmu ir raganavimu, buvo surašytas skundas.
Dar vėliau, bibliotekai atsinaujinus vaikų skyriaus bibliotekininkę buvo nuspręsta perkelti į kompiuterinę skaityklą, o klubą panaikinti kaip netinkamą bibliotekai.
Aš tikriausiai niekada nesuvoksiu kokio bukumo ir neišprusimo turi būti aukštesnioji valdžia, kad žlugdytų tokias iniciatyvas, kurios pritraukia jaunuosius skaitytojus į biblioteką, o neskatintų jų. Kažkoks antžmogiškumas, žinant, kad visa ši veikla buvo palaikoma tik vieno žmogaus piniginėmis lėšomis.
Taigi, kai buvo nuspręsta tiek bibliotekininkę perkelti į kitą skyrių, tiek uždaryti klubą, buvo renkami vaikų tėvų parašai, kad toks klubas reikalingas, kreiptasi į aukštesnės valdžios instancijas.
Tik taip pavyko klubą išsaugoti, kuris ir dabar veikia ir vis pasipildo naujais nariais. Nors dabar veikla tapo labai reglamentuota ir suvaržyta.
Keisčiausia, kai šis bibliotekos skyrius rodomas visokiems užsieniečiams, o šie aikčioja, kad toks klubas yra ir, kad daug jaunimo pritraukia.
O mūsiškai valdininkai norėjo tokią “blestvą” uždaryti, ar ne trumparegiškumas?

Jei kam dar nepabodo skaityti, tai siūlau pasiskaityti “Mokyklos fronte” spausdintą straipsnį, apie šį klubą rašė ir Lietuvos rytas, straipsnio neatknisau.

Pamąstykit ir pasakykit man, ar normalu neskatinti tokių iniciatyvų ir jas drausti?

Uždaryti
lektuvu bilietai  dienos akcija  namu projektai  pagerank