Image 01

Posts Tagged ‘filmas’

Kino pavasaris. „Tyrėjas“ ir „Nudažyk geltonai“

Antradienis, kovo 31st, 2009

Šiandien peržiūrėjau dar du “kino pavasario” filmus – “Tyrėją” bei “Nudažyk geltonai”.

“Tyrėjas” – filmas apie žmogų, dirbantį patologu ir kiekvieną dieną susiduriančiu su mirtimi, tiriančiu visokias mirties aplinkybes. Be to, pagrindinis herojus yra labai nekalbus ir pergyvenantis dėl savo motinos, kurią ėda vėžys ir skubiai reikia sunkios operacijos kainuojančios dideliausius pinigus.
Dėl tų pinigų reikalingų motinai pagydyti ir užverda visas pragaras – šis nešnekus vyriškis ryžtasi įvykdyti žmogžudystę, tam, kad pagelbėtų motinai.
Visas filmo įdomumas atsiskleidžia beieškant siūlo galo, kam ir kodėl buvo reikalinga ši žmogžudystė, nes aš asmeniškai nė velnio neįsivaizdavau filmo baigties. O juk būna dažnai tokių nuspėjamų – aha tas veikėjas padarė tą, tai anas turi padaryti tą, kad viskas susidėliotų į savo stalčiukus.
Filmas lyg ir vyksta dvejose plotmėse, realiame mūsų pasaulyje bei Tiboro (pagr. veikėjo vardas) fantazijose, kur jis dėlioja savo mintis bei spėjimus kaip kas turėtų būti.
Labai patiko kalbantis vėžys, taip pat patiko filmo pradžios titrai ir ta tokia lyg senovinė dvasia.
Taip pat patiko Tiboro merginos vaidmens atlikėja, rodos, taip puikiai įkūnijanti naivų moterišką žavesį bei kvailumą. Likau labai sužavėtas šia aktore, manau labai labai gerai buvo pasirinkta, nes būtent taip aš ir įsivaizduočiau moterį gebančią prakalbinti atsiskyrėlį, užsiskendusį žmogų, prisibelsti į jo širdį.
Taigi, pasikartosiu labai žavi ir visokia kitokia aktorė, vis dar alpėju :)
Jei žiūrėsite šį filmą kino salėje tikrai nenuobodžiausite, bet ar paliks didesnį įspūdį iškeliavus lauk – neaišku.
Man patiko ir jei sudomino dar galite Vingio kino centre pasižiūrėti.

Antrasis šiandien peržiūrėtas filmas – “Nudažyk geltonai”. Kilmės šalis – Indija, trukmė – dvi su puse valandos ir dar truputėlis.
Taigi, prieš pasirenkant šį filmą reikia atkreipti dėmesį, jog tai indiškas filmas bei pasižiūrėti trukmę.
Aš eidamas į filmą vis galvojau koks būtų trumpametražis filmas, jei jį statytų indai?
Pagalvojau, jog kokia valanda ir penkiolika minučių -  valandą laiko būtų šokama ir dainuojama, o penkiolika minučių vyktų veiksmas.
O dabar apie matytą filmą – indiškas gi. Kartojuosi, bet skamba taip lyg tuo viskas ir pasakyta.
Na jei gilintis į patį filmą, tai ganėtinai smagus, su ne per daugiausiai “tradicinių šokių”, nors muzikos daugokai. Vietomis ji tikrai gerai parinkta ir tas vietas tikriausiai reikia žiūrėti kaip intarpą tarp filmo veiksmo ar MTV klipus, per kuriuos galima nusliūkint link šaldytuvo dar vienos bonkos alaus ar išeiti seanso metu parūkyti ir susikaupti prieš sekantį siužeto linkį.
Visas filmo siužetas ištęstas su mažytėmis antraeilėmis dramomis ir melodramomis, siužeto linija tai kyla tai leidžiasi tai kyla tai leidžiasi ir taip kokias dvi valandas.
Pati filmo mintis gal visai ir nėra bloga, bet tas jos indiškas pateikimas mane tiesiog žudo. Istorija apie britę(?), kuri spjauna į viską ir keliauja į Indiją, kurti istorinio-biografinio filmo apie laisvės kovas, suka suka ji tą filmą ir susuka, įsimyli ir sužadina “draugų-aktorių” ryžtą kovoti prieš Indijos korupciją. Veiksmas maždaug toks. Pasirodė lyg buvo filmuojami du filmai, kurie po to buvo sulipdyti į vieną. Man patiko istorinės dramos pateikimas kaži kodėl, o ta filmo dabartis ne tokia įdomi, nors..
Nors seanso metu buvo daug žmonių, kurie paliko savo kėdes ir patraukė išėjimo link. Aš tai nesuprantu kam pirkti bilietą, jei žinai, jog tai indiškas filmas? Lūšnyno milijonieriaus sindromas?
Tikėjimas, jog Indijos bolivudas pradėjo sukti europiečiams subalansuotus filmus? Man apskritai kažkaip labai iškrenta visa indiškų filmų kategorija iš viso festivalio meniu.
Ir visgi filmas nėra prastas, na man “Šokėjai” daug prastesnis filmas, bet publika kažkaip visai kitaip reagavo ir nemačiau nė vieno išeidinėjant seanso metu.
Filmas ne šedevras, tinkamas vartoti DVD formatu su visokiais sustabdymais prasukimais, kokią lietingą šeštadienio popietę, kai nesinori nieko protingo mąstyt, nors filmas bando transliuoti kažkokias žinutes, bergždžia tikėtis, jog mes jas suprasime.
Tiesiog indiškas filmas. Vat.
A, man dar patiko vieno herojaus odinė striukė, kažkada tokią pats turėjau, taigi buvo labai smagu grožėtis labai įstabia ruda odine striuke.
Viskas.

Filmas “Klasė”

Ketvirtadienis, vasario 26th, 2009

Šiandien teko apsilankyti kino teatre ir pamatyti vieną filmą, kurį dabar norėsiu trumpai pristatyti – estiškąją “Klasę”.
Filmas apie smurtą mokykloje, į kurį būriais vedami moksleiviai. Žiūrėjau ankstyvąjį seansą 15 valandą, tad salė “atvežtiniais vaikais” buvo perpildyta.
Pati filmo problematika yra labai opi šiandieninėje Lietuvoje ir ne tik, manau ir visam likusiame pasaulyje.
Pats filmas momentais atrodo ištęstas ir truputėlį nerealus, kai kurios smurto scenos man pasirodė neįtikinamos, bet tai mažmožiai.
Visa kita labai realiai pavaizduota, ta tokia vos ne lietuviška mokyklos “virtuvė”, kur kiekvieną klasė turi savo atpirkimo ožį.
Tik šiame filme parodoma iki ko gali nuvesti atrodo paaugliškos patyčios.
Mažai šnekama, daugiau bandoma prašnekinti ir sujaudinti vaizdiniais, kas tam tikrais momentais tikrai puikiai suveikia. Labai neblogas muzikinis takelis.
Trumpas aprašymas apie filmą (pavogta iš Skalvija.lt):

Kiekvienoje klasėje būna mokinys, kurio dauguma nemėgsta. Filmo herojus šešiolikmetis Josepas – vienas tokių atstumtųjų. Tačiau kartą šešiolikmetis Kasparas stoja jį ginti. Jo gynėjo pozicija nepalengvina bendro klasės nusistatymo. Priešingai. Nuo Kasparo nusisuka visi buvę draugai, net ir jo mergina. O Josepas dabar atakuojamas ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Atrodo, net ir suaugusieji žiaurioje paauglių kovoje yra bejėgiai. Kasparas ir Josepas nusprendžia patys sustabdyti nesuvaldomą agresijos ir smurto proveržį mokykloje.
Filmas 2007 m. pelnė prizus tarptautiniuose Varšuvos ir Karlovy Vary festivaliuose. Estijoje „Klasė“ atrinkta „Oskaro“ nominacijai kaip geriausias filmas.
„Manau, kad dauguma ankstesnių filmų apie šaudymus mokykloje, buvo neteisingi. Paprašiau Estijos moksleivių, kad papasakotų savo gyvenimo istorijas ir nusprendžiau sukurti filmą be politiškai korektiškų tikslų. Negali (ir neturėtum) kurti filmo apie žiaurumą ir nepabandyti nuoširdžiai paaiškinti to žiaurumo priežasčių. Taigi, „Klasė“ yra toks filmas, kuriame gali pagalvoti, kad vaikinai, šaudantys savo bendramokslius, yra geriečiai ir nelaimingos aukos. Kai filmas baigiasi, pagalvokite apie tokią manipuliaciją dar kartą.“

(Ilmar Raag)

Treileris

Filmas, kurio pabaiga nepalieka abejingų ir jei ne pradžioje parodyti subtitrai, jog paremta tikra istorija, nepatikėčiau, jog tai nutiko kažkur šalia mylimos Lietuvos.
Ir dar, mano galva, jei vaikams, kurie fūromis iš mokyklų vežami pasižiūrėti šio filmo, nebus pasakytas moralas, nes filme jis nepasakomas, tai gali sukelti priešingas reakcijas.
Visai neblogas filmas vietomis skystokas, jei ne viską triuškinanti pabaiga vertinčiau tik kokiais 5/10, bet pabaiga prideda savo, tad 8/10. Kaip estams manau tikrai gerai pavykęs darbas.

Erina Brokovič. Pinigai pakeis pasaulį.

Pirmadienis, gruodžio 22nd, 2008

Užsinorėjo kažkaip lengvos pramogos ir šeštadienio vakarą nusprendžiau duoti atilsį savo smegenims nuo pc ir pažiūrėti  kokį filmą per televiziją. Užkabino filmas „Erina Brokovich“ per LNK. Tai senas filmas, sukurtas kokiais 2000 metais. Dar būdamas moksleivis norėjau jį pamatyti, bet taip ir neteko. O ir tokios turimos žinios, jog už šį filmą Julia Roberts gavo tais laikais milžinišką honorarą apie 20 tūkstančių milijonų dolerių kėlė susidomėjimą, kiek įspūdinga bus tokio pinigo kiekiaus verta vaidyba.

Erina Brokovič

Erina Brokovič

Taigi, taigi filmas, pasakojantis apie super duper moteriškaitę, kuri vien savo žavesio ir užsispyrimo dėka, paaukojusi asmeninį gyvenimą siekia padėti žmonėms prisiteisti iš stambios kompanijos, kuri juos nuodijo šešiavalenčiu chromu, atitinkamas kompensacijas.

[vodpod id=Groupvideo.1888133&w=425&h=350&fv=]

Filmas susuktas gražiai, vaizdai malonūs akiai, vaidyba irgi nebloga ir visas filmas geras, jei ne jo pabaiga. Šiaip susižiūrėjo maloniai beveik be jokių per didelių mąstymų, išskyrus tą situaciją, kai Erina gavo grasinantį skambutį, kad galimas daiktas, jog bus susidorotas su jos šeima, bet mano didžiam nusivylimui nieko panašaus neatsitiko.
O dabar apie filmo pabaigą. Holivudinės produkcijos laiminga pabaiga, kur šeima gauna 5 milijonų kompensaciją, o pati Erina gauna „pakeltą“ honorarą – 2 milijonus šlamančių žalių. Filmo titrai skelbia, jog tai buvo pirmasis ieškinys prieš korporaciją, kuriam pavyko prisiteisti didžiausią kompensaciją apie 330 milijonų dolerių JAV istorijoje.
Mano supratimu, filmo moralas man pasakė šią žinutę: „Pinigai yra didžiausia laimė ir didžiausia vertybė. Jie gali padaryti žmones laimingus ir atpirkti bet kokias padarytas kaltes. Pinigai ir tik pinigai. Jie tikrasis gyvenimo džiaugsmas ir variklis.“

Mes pakeisime pasaulį

Mes pakeisime pasaulį

Aš labai susinervinau, kai maždaug porą valandų žiūrėtas filmas man ištransliavo tokią žinutę. Šis kūrinys mano akyse smuko ir ką aš galiu pasakyti – man gaila savo sugaišto laiko ir dėkui, tau, Dievuli brangiausias, kad nėjau kino teatre žiūrėti tokio šlamštiško filmo.
Man kilo klausimas: „Kokiam velniui kuriami tokio tipo filmai, parodyti, jog ir stambios korporacijos kartais susimauna, na ir kas?“ Aš nemėgstu tokių darinių. Kaip, kad lietuviškosios Maksimos, bet einu į ją, nes esu priverstas.

Mano vertinimas, jog filmas gerai sukaltas, bet pabaiga nužudo filmą. Jei vertinti tai tik kokiais 3/10 ir žiūrėti jį tik laiko „užmušimui“.

P.S. Filmo garso takelis tikrai vertas dėmesio.

Uždaryti
lektuvu bilietai  dienos akcija  namu projektai  page rank