Jau senokai turėjau tokią slaptą svajonę, vieną tokią nedidukę menkutę, kuriai paskutiniu metu pavyko bent šiek tiek materializuotis.
O svajonė labai paprasta – Prekybos ir pramogų sostinė “Akropolis” turėtų dirbti visą parą ir ne tik “Maxima”.
Jūs įsivaizduokite, tarkim, su brangiausiąja ar brangiausiuoju praleidote vakarą “Akropolyje”, nes tai viena geriausių vietų kur viskas po vienu stogu. Pasičiūžinėję ant ledo ir prisprogę kokioje kafiterijoje, pavargę ir laimingi grįžtate namo ir einate miegot, bet įsivaizduokite, kad brangiausioji prisivaikščiojusi po “Akropolio” parduotuves niekaip negali sudėti bluosto, nes vieni matyti batukai niekaip neišlenda iš galvos, vis neduoda ramybės. Vartosi brangiausioji ir niekaip nerimsta.
Ką galime daryti dabar?
Kęsti brangiausios aimanas ir neišsimiegoję keliauti į darbą…
Bet užsimerkite ir įsivaizduokite..
Įsivaizduokite, kad galite pramogauti “Akropolyje” dvidešimt keturias valandas per parą. Virpuliukai bėga per kūną, tiesa?
Įsivaizduokite, jog tik brangiausiajai pradėjus aimanuoti dėl batukų, jūs, kaip tikras džentelmenas, pasisiūlytumėte kokią trečią nakties nuvežti iki “Akropolio” ir įvykdyti geidžiamo daikto įsigijimo aktą. Įsivaizduokite, kad po trumpučio sutrukdymo galėtumėte toliau tęsti miego terapiją ir kupinas jėgų pradėti naują dieną.
Tobulybė jau čia, nes praėjusią naktį buvo surengtas naktinis “Maksimos” išpardavimas. Pirmas žingsnis mano svajonės išsipildymo link.
Aišku, kad naktinis išpardavimas nevyko be priežasties – buvo siūloma nuolaida visoms ne maisto prekėms iki –40proc. ir dar išskirtas nemokamas autobusas kursuojantis “Akropolio” link.
Jaučiu, kad tobulybė jau čia. AEG su šūkiu “Aukščiau tik dangus” gali bėgti slėptis po lapais. “Akropolis” aukščiau visko, aukščiau krizės, miego, mylėjimosi, aukščiau tobulybės.
Norėčiau padėkoti “Akropoliui” už nuostabų šeštadienio vakarą, už laiką pralenkiantį mąstymą. Turiu žemai nulenkti galvą.
Aišku, pirmoji naktinė darbo diena “Akropoliui” praėjo su mažyčiais trikdžiais. Apie šį novatorišką sprendimą rašo penkiolika minučių. Leidžiu sau pasivogti nuotraukas ir citatas iš šio portalo, nes niekas kitas apie tai, deja, neužsiminė.
Viena “topinių” žurnalisto Sauliaus Chadasevičiaus minčių, jog:
“Šiąnakt Vilniuje sulaukta dar vieno įrodymo, kad krizė įsiskverbė į daugelio lietuvių smegenis, bet ne į kišenes ar pinigines.”
Išbadėjusių vargšų minia:
Kai kurie aukojosi dėl vieno kito lito praleisti kelias valandas parduotuvėje prieš prasidedant akcijai – neveltui:
apsauga pranešė, jog gali būti, kad apsipirkti leis tik tiems, kas iš anksto liko budėti viduje
Tačiau pasilikę už durų nenorėjo sutikti su tokia neteisybe bei žadėjo imtis priemonių. O ką? Seimą kiaušiniais jau apmėtėm, tai buržuazinių kiaulių “Akropolis” vieni niekai:
Už durų likusi minia grasino šturmuoti pastatą.
Aišku, pirmas blynas neapsiėjo be aukų:
Apie pirmą valandą nakties iš „Akropolio“ ištrūko viena pirkėja, kuriai per spūstis buvo suplėšyta striukė.
Smagu žmonėms tikriausiai naktimis stumdytis, laukti, šalti ir dar patirti nuostolių.
Maksima taip stipriai sumažino prekių kainas, jog už tris litus galima priskrauti visą vežimėlį prekių:
Visas pilnas straipsnis čia. Tikrai įdomus paskaityti. Yra daug nuotraukų, youtubės vaizdelių.
Mane tai stebina toks beatodairiškas vartojiškumas.
Reikia tikriausiai laukti tokių laikų, kai atidarant parduotuvių duris pradės žūti žmonės, o laukdami parduotuvės atidarymo miegosime šalia įėjimo, eilės viršys net darbo biržos spūstis. Tada tikriausiai galėsime vadintis tikrais vakariečiais.
Tegyvuoja „Maxima“, šlovė „Maximai“.
benamis