Benamio blogas

Praėjusį savaitgalį teko apsilankyti viename iš Vilniaus jazz koncertų. Gaila, kad ne iš pagrindinės programos. Vilniaus jazz organizatorių dėka, kaip kūrybingas jaunuolis patekau į Vilnius jazz young power baigiamąjį koncertą.

Pradžia

Atėjus truputėlį ankščiau, teko paklaidžioti šaltais Rusų dramos teatro koridoriais, nes tiesiog nebuvo ką veikti. Vėliau durys atsidarė ir plūstelėjo salėn jaunųjų talentų gerbėjai, pažystami ir draugai. Salė buvo labiau pustuštė nei pilna. Tikriausiai didžioji dalis jazz’o mylėtojų ruošėsi pagrindinės programos baigiamajam koncertui, kuris turėjo vykti vakare.
Kaip ir priklauso baigiamajam koncertui, nebuvo apsieta be jaunųjų talentų apdovanojimo festivalio diplomais. Deja, daugelis dalyvių nepasivargino apsilankyti ir pasiimti šio garbingo popieriaus. Tarp garbingiausių rėmėjų ir dovanų teikėjų buvo “Muzikos bombos” atstovas, kurio uab’as remia festivalį, bet ar ši leidybinė firma nedaro neigiamos įtakos Lietuvos muzikinei padangei ir ar ne amoralu remti tokį renginį? Toks klausimas vis kirbėjo šių dalybų metu. Išvardijus visą eilę geriausių, vedėjas pranešė, jog vienos iš baigiamajame koncerte turėjusios dalyvauti grupės nebus – šeimyninės bėdos, bet vietoj šios grupės gros praeitų metų favoritai irgi nesugebėję sudalyvauti baigiamajame koncerte. Gal čia nauja tradicija?
Neilgai trukus, po paskutiniųjų vedėjo žodžių, ant scenos žengė pirmoji grupė.

Yo-yo-mo-mo-4

Labai linksmo pavadinimo grupė, kurį išgirdus galvojau – štai ši grupė tai jau duos visą paletę jazz’o garsų. Deja, apsirikau, tik pavadinimas sukėlė teigiamas emocijas. Pasiklausius grupės darėsi labiau liūdna nei linksma kaip kad žadėjo pavadinimas.
Išėjusi ant scenos grupė trumpai pasiderino ir pradėjo groti. Kompoziciją pradėjo klavišiniai, kurie deja, vėliau paskendo kitų instrumentų jūroje. Vėliau lyg ir buvo bandoma šį instrumentą reabilituoti, leidžiant pragroti solo. Dar vėliau buvo bandoma išryškinti saksofoną, bet irgi nesėkmingai. Šios grupės trumpa kompozicija man priminė visišką chaosą ir nesusiderinimą, kurį vainikavo muzikinis štampas lyg norėjimas įsiteigti publikai bei miklus sprukimas nuo scenos.
Kas buvo blogai? Blogai buvo tas, kad buvo visiškai nesuderintas instrumentų garsumas, čia gal garsistas kaltas, o gal ir pati grupė. Aš ne specialistas ir tokių dalykų nė velnio neišmanau.
Būgnai buvo per garsūs, juose paskendo visi kiti instrumentai lyg norėdami vienas kitą pralenkti, prarėkti. Galbūt tokį prastą skambesį lėmė scenos naujokų baimė ir galbūt po kelių metų scenoje mes išgirsime visai kitokį skambesį?

Yrinauda

Ši grupė lyginant su pirmąja derinosi pakankamai ilgai, bet skambesys buvo labai panašus. Mane erzino kaip ir pirmosios grupės per garsūs, kalantys būgnai. Be to, kompozicijos metu iškilo techninių problemų – nutrūko kontraboso styga ar kažkas panašaus. Vis gi, ši grupė, man pasirodė, stilistiškai kitokia – daugiau pykčio ir agresijos skambesyje. Man labai patiko saksofono skambesys šios grupės kompozicijoje, toks piktas, erzinantis, bet kartu ir toks gyvas, įnešantis gyvybės, ritmo ir kartu užbaigtumo. Ši grupė man priminė free jazz’ą, kuris asmeniškai man yra per sunkus. Reiškia, dar neužaugau tiek, kad pradėčiau vertinti tokią muziką, bet lyginant su pirmąja grupe pasirodė tikrai stipriau, nepaisant instrumentų nesusiderinimo.

In search

Šios grupės kaip ir neturėjo būti šiame koncerte, bet buvo. Kaip sakoma, vieno bėdos, kitam yra pats tikriausias tramplynas į sėkmę.
Jei būtų buvę galima rinkti iš trijų pasirodymų geriausią, aš savo balsą nedvejodamas būčiau atidavęs šiam kolektyvui.
Pas pavadinimas  “In seach” labai daug pasako apie grupę – ji pilna ieškojimų ir tas labai labai atsispindi grupės kūryboje.
Nors manęs neužkabino “nuo iki” nei viena grupės kompozicija, labai jautėsi susigrojimas bei profesionalumas. Visgi neveltui praeitų metų favoritai.
Man labai patiko šios grupės ieškojimai. Labiausiai žavėjo kompiuterinių garsų, rimtų gebėjimas įpinti į visą kūrinio kompoziciją, nors kai kur buvo nelabai skanūs. Buvo daug rytietiškų motyvų. Iš tikro, jei šios grupės nebūtų buvę koncerte, sakyčiau, kad koncertas buvo labai prastas, bet toks perliukas tikrai papuošė visą baigiamąjį koncertą. Labai patiko saksofonininkas-multi-instrumentalistas, kuris visus elektroninius garsus pynė į grupės kompozicijas, kurių pavadinimai nedviprasmiški kaip “Mano galvoje auga piktžolės”. Labai smagiai nuteikia.
Kiek pasiskaičiau ir pasiklausiau šios grupės frype.lt puslapyje, kūryba varijuoja labai įvairiomis kryptimis. Man labiausiai nepatikę ieškojimai roko srityje. Kam gadinti tokį gerą nujazz experimental skambesį roku ir vokalu, mane tas erzino. Jei neturi gero vokalo, bet moki gerai grot, tada geriau gerai grok, bet nedainuok. Tokie vokaliniai ieškojai gali ir prie bedugnės nuvesti.
Nepaisant visos išsakytos kritikos, ši grupė – mano naujasis atradimas.

Pabaigai

Kadangi žiūrovai rinko geriausią naujokų grupę, aš balsavau už, mano nuomone, mažesnę blogyvbę iš dviejų – Yrinaudą. Draugė – priešingai, nes jai nepatiko pastarosios grupės agresija. Na, kiek žmonių, tiek nuomonių – vienos teisingos nėra.
Po ilgos pertraukos apsilankyti koncerte buvo labai smagu, nes krizė tiek prispaudė, kad jau metai laiko kaip niekur nebuvau snapo iškišęs.
Taigi, tariu nuoširdų dėkui festivalio organizatoriams už šią galimybę. Be to, labai pagirtinas organizatorių integravimasis į socialinius tinklus – twitter ir facebook. Juose buvo galima laimėti krūvas kvietimų.
Vienas festivalis baigėsi – laukiam kito.