Image 01

Posts Tagged ‘krizė’

Lenkiškai lietuviška krizė

Penktadienis, kovo 13th, 2009

Klausimas:
Ką lietuviai veikia kovo 11-ą?
Pamąstymas:
Mini Lietuvos nepriklausomybės dieną?
Atsakymas:
Lenkijoje mušasi dėl pigesnės mėsos.

Niekam jokia paslaptis, kad Lietuvą krečia ekonominio pakilimo drebulys ir net kuriami ditirambai išsakyti šio laikotarpio privalumus .
O dabar sustokime ir pamąstykime.
Kovo vienuoliktoji yra svarbi valstybinė šventė, kurios metu turėtume pasidžiaugti, jog tokia mažytė šalelė kaip Lietuva egzistuoja.
Vilniaus gatvėse žygiuoja kontraversiški mitingai, išreiškiantys meilę tėvynei.
O apsukresnis lietuvis spjauna į visokius minėjimus paminėjimus ir traukia Lenkijos giriose ieškoti pigesnio maisto ir kitokio gėriaus, nes nenori gyventi truputį prasčiau ir susiveržti diržo.
Dar vienas klausimas: ar paprastas bedarbis bedalis lietuvaitis gali sau leisti pakeliauti į Lenkiją. Mano asmenine nuomone, kad gal nelabai.
Taigi, ir vienas mano kainynas, pirmos durys į kairę, kartais pabūnantis ir gimine, patraukė, Lenkijon geresnių kainų žvejoti(kai kuriose darbovietėse net buvo renkami autobusai šiai kelionei).
Taigi ponas kaimynas grįžo pasiveizėjęs į Lenkijos kraštovaizdžius ir pasidalino įspūdžiais.

Kadangi nebuvau rašysiu punktais:

  • Prieš atsidarant Lenkijos prekybos centrams, už jų durų laukia per 300 “išbadėjusių” lietuvių.
  • Mažesnėse pasienio parduotuvėse nieko nebestebina užrašai lentynose “Atsiprašome, nebeturime prekių”.
  • Prie mėsos skyrių buriuojasi daugiausiai žmonių, kurie lyg maži vaikai vienas kitą perrėkdami prašo mėsytės.
  • O jei, kuris “paliegėlis” netyčia pastumia kitą “išbadėjusį”, tai nieko nestebina, jei atgal gauna su pigesnės Lenkiškos vištienos pakuote per galvą, todėl Lenkijos prekybos centrai pradėjo pardavinėti faršą tik po vieną kilogramą ;
  • Mėsos produktų lentynos iššluojamos per pusantros valandos.

Mano pamąstymas.
Ar verta trenktis į Lenkiją pigesnių produktų, jei gyveni Vilniuje?
Negi taip baisiai atsiperka kelionė į Lenkiją?

Aš tai manau, kad visiškai neverta, nes tuos litus, kuriuos išleidai degalams galėjai drąsiai išleisti čia – Lietuvoje.
O ir važiuoja ne visokie bedarbiai, o buržujai.

Ir dar.
Draugė sako, kad jai sunki ta krizė, reikia ir iš gimdytojų paramos gyventi, nes mažai moka darbe.
Bet visur su mašina sako bevažinėjanti, o ir pasitūsint norisi tai tenka paramos ieškotis.
Totalinė krizė mūsų smegeninėse.

Vaikų auklėjimas kapitalizmo dvasia

Trečiadienis, gruodžio 17th, 2008

Inspiruotas tykiai įrašo apie krizę ir pats nesusilaikiau neparašęs, tikslumo dėlei noriu pasakyti, kad inspiravo ne pats įrašas, o jame atrastas delfio straipsnis.

Visi kalba kaip krizė atsilieps ir kaip viskas bus blogai. Na artėja pasaulio pabaiga. Tik man iškilo klausimas ar ne mes patys būdami laukinio kapitalizmo pasekėjai savo visuomenėje sukėlėme kitokią krizę: moralinių vertybių bei šeimos. O „tikroji“ ekonominė krizė padės žmonėms išspręsti šias opias problemas, juos suartindami ir leisdami atrasti tikrąsias vertybes kitaip, iš naujo atmerkti akis ir pamatyti, kas yra džiaugsmas.

Tiesiog pateiksiu du vaikų aklėjimo pavyzdžius laukinio kapitalizmo metu, kai tėvai stengėsi kuo daugiau uždirbti ir kuo daugiau sukurti BVP ir patys prisikaupti materialinių vertybių.

Taigi, tėvai daug dirbo, vien tam, kad vaikas, galėtų nenuskuręs vaikščioti į mokyklą, į miestą, na gal dar karts nuo karto į „žmones“.
Savo buvimą namie ir nenorą bendrauti, nes būdavo pavargę, kad vaikas nesijaustų vienišas surado išeitį – kompiuterį. Na ir tėvai galvodami, jog tai visai neblogas sprendimas užpildyti bendravimo spragą vaiką visą laiką aprūpindavo naujausiais žaidimo agregatais. Žaidimai geriausiai atstoja gyvą bendravimą.
Ir augo vaikas keisdamas kompiuterius vis mažiau kur be išeidamas vis mažiau bendraudamas, vis labiau įsitraukdamas į virtualųjį gyvenimą. Viso to pasekoje gavosi atvirkštinis variantas. Suaugęs žmogus nebemokantis bendrauti normalioje socialinėje aplinkoje, jokios asmenybės.
Tariamas tėvų rūpestis sužalojo jauno žmogaus psichiką, jei šiuo momentu žmogus visiškai nebemoka bendrauti be..be kompiuterio pagalbos. Tapo, tam tikro tipo ligoniu, pats pasirinkdamas izoliaciją nuo visuomenės ir geresnį virtualų bendravimą.

Kitas pavyzdėlis bus iš panelės gyvenimo, kurios tėvai buvo begalo turtingi, bet dirbdavo nuo ryto iki vakaro, nes norėjo būti dar labiau turtingi. Savo dėmesio stoką, atpirkadmi atitinkamu pinigų kiekiu.
Ir šioje situacijoje visiškai nestebina faktas, jog mergaitė pajutusi pinigų galią, nuo 13 metų pradėjo girtauti, būti už ją bent keliais metais vyresnių vyrukų kompanijose, kurios „išmokino“ naujos gyvenimo patirties. Turbūt neatsitiktinai buvo vadinama k… O kas atsisakys trylikametės, apsvaigusios nuo surogatinio pilstuko, teikiamų meilės paslaugų. Teko girdėti gandų, kad per plotus, eidavo kaip stikliukas per vyrų pasididžiavimus.  Pačiam, dar iš atminties neišsitrina vaizdas , gulinčios griūvėsiuose, vos kvėpuojančios, apsvaigusios nuo alkoholio panelytės vaizdas.
Vėliau iš labai nepatikimų šaltinių teko girdėti, vieną nutikimą apie šią personą.
Vyko plotas ir mergaitė atėjo nešina pakeliu tablečių, kadangi pati buvo gerokai apsvaigusi, niekas neklausė iš kuri ji jų gavo, o kadangi dalino į šalis kaip saldainius tai niekas nesiskundė. Publika buvo labai įvairi. Buvo ir senių šalių, kuriems „pritrūko“ ir jie pradėjo jos prašyti, o negavę – sumušė ją. Panelė iš ploto išėjo netekusi pusės savo plaukų. Nusibomžavo žmogiukas vėliau.
Jaunas žmogeliukas pavirto padėvėtu daiktu, kuriuo naudojosi kas tik netingi, siekdamas dar žiupsnelio euforijos iš gyvenimo.

Tikėjimas, kad krizė padės išvengti tokių „meilės apraiškų“, yra labai optimistinis. Bet jei žmonės taps bent kiek šiltesni. Krizė bus padariusi savo darbą ir pasukusi visuomenę socialinio atsinaujinimo link.

Uždaryti
lektuvu bilietai  dienos akcija  namu projektai  pagerank