Kai vieni piliečiai skundžiasi, kad “pravdos” siūlomos albumų rekomendacijos yra visiškas nesusipratimas, nusprendžiau, kad laikas pasidalinti labiausiai sukamais albumais, kuriuos jei tik turėčiau pinigo nusipirkčiau visiškai negalvodamas. Galbūt tų albumų yra ir šiek tik daugiau nei galima sutalpinti į vieną įrašą, bet manau pateks visi dar neužmiršti, nes kai muzikos galybė sukasi aplink kartais visiškai pasiklysti.
Marco Benevento “Invisible baby”
Šį albumą prieš gerus metus atradau g.taške, kuris seniau man kažkoks mielesnis buvo, labiau tinklaraštiškesnis, artimesnis.
Tikriausiai jau trečią nuorodą dedu į g.taško įrašą apie Benevento, bet negaliu nepopuliarinti tokio gero atlikėjo, na jis yra beprotiškai nepakartojamas.
Albumas yra išbaigtas nuo iki, galima klausyti šimtus kartų ir neatsibos, jei aš pats daugiau nei metus suku jį savo grotuve - vienareikšmiškai labai geras albumas.
Pasiklausius tokios muzikos galima sakyti, vat čia tai muzika iš tos didžiosios M.
Man labiausiai patinkantys gabalai – pats pirmasis “Bus ride” bei lengvutis “You must be a Lion”, pastarojo galėčiau nesustodamas visą dieną klausyti – nepabos.
DMA Urban Jazz Funk – “Urban jazz funk”

Pirmoji mintis klausantis albumo – štai taip turi skambėti miesto džiazas.
Albumą atradau klausydamas spotify, kurio galiojimas pas mani pasibaigė ir aš kažkaip nebenoriu pratęsti jo naudojimo. Bandymai išknisti albumo kopiją internete baigėsi visišku fiasko. Tokis neegzistuoja.
Bet užtat išknisau, jog ši grupė spėjo pabuvoti ir Lietuvoje kažkuriais metais, dalyvaudama “Kaunas Jazz” festivalyje, o jeigu jie dar kartą sugrįžtų…Telieka tik pasvajoti.
Labiausiai užkabino pirmoji albumo daina –“Buhana Blues – Imaginary Boundary”.
http://www.dmaurbanjazzfunk.com/
Dennis Chambers – “Boston T party”

Albumą “parekomendavo” per Lietuvos radiją transliuojama laidą “Džiazo pasažai”.
Albumas varijuoja nuo bliuzo iki fusion džiazo.
Kažko labai ypatingo papasakoti apie patį atlikėją bei albumą negalėčiau, tiesiog siūlau pasiklausyti “Džiazo pasažų” podcasto, kuriame labai trumpai ir aiškiai pristatomas albumas bei jame grojantys atlikėjai.
Man labiausiai patinkantys gabalai – “I Hate The Blues…(But Here’s One Anyway)” bei “Emotional Squalor”.
Vienas kupinas pačio paprasčiausio, bet labai malonaus ausiai bliuzo, kitas persmelktas ne persunkiais fusion garsais – tiesiog baisiai malonu klausyti.
O žinant, kad grupė albumus įrašinėja tik koncertuose, albumo kokybė tikrai labai aukšta, trykštanti energija bei gyvybingumu.
Erik Truffaz – “Arkhangelsk”

Pažintis su šiuo atlikėju prasidėjo visai nuo kitų albumų ir gabalų.
Pradžioje labai intensyviai klausiausi “King B” bei “Next door” iš albumo “The walk of the giant turtle”, bet lakui bėgant ausis rėžiantis rūgštinis skambesys pabodo ir pradėjau klausyti lengvesnio “Arkhangelsk”.
Teko pabuvoti ir šio atlikėjo koncerte per “Vilnius Mama jazz” festivalį, paliko neišdildomus įspūdžius, kurie aprašyti šio blogo puslapiuose.
Erik Truffaz – atlikėjas, kuriantis beprotiškai fantastišką muziką kaip pasakytų amžiną atilsį Vytautas Kernagis.
www.eriktruffaz.com (atsargiai, pasileidžia su muzika)
Stearica – Oltre

Tikriausiai vienas pikčiausių albumų iš čia esančių, toks labai siurrealistinis skambesys. Tinka klausyti, kai susikaupia daug minčių ar piktos energijos, nukelia mintis klejonėms po nepatirtus pasaulius. Klausaisi ir kaifuoji.
Mano žinios apie šią grupę labai menkos, žinau tik tiek, kad jau keturiolika-penkiolika metų koncertuoja gyvai ir tai jų pirmas albumas per šitiek metų. Ir šis mažytis piktas albumas guli mano mažytėje įrašų kolekcijoje, nes teko pabūvoti jų koncerte Vilniuje „L’amour“ klube, kas visiškai netinkama atmosfera yra šiaip grupei. Aš būdamas jų koncerte niekaip negalėjau atsipalaiduoti. Vėliau jie koncertavo byturgėvoj bei klube „Musė“, gaila, kad į pastarąjį koncertą nenuėjau.
Vienas įdomus atsiminimas buvo tas, jog vienas iš grupės narių sedėjo vežimėlyje, nežinau ar tai buvo tik laikinas sutrikimas ar…bet tai kokią muziką jie „darė“ koncerto metu, tiesiog užbūrė, nežiūrint į visokias negalias.
Mano mėgstamiausi kūriniai „Sky smokes cloud“ bei „Up east“, o bet tačiau ir pats albumas klausosi puikiai.
Daugiau info apie albumą http://www.prog-rock.lt/node/683
Myspace: http://www.myspace.com/stearica
P.S. Mano gravtaras yra „pagamintas“ iš Stearicos marškinėlių, kurios pamečiau viename iš barų :/ bet ši grupė sąlyginai beveik visada su manim :)
Šiam kartui tiek. Tikiuosi buvo nenuobodu bei informatyvu skaityti.
Pasidalinkite savo albumų geriausiais. Gal atrasim naujus nepažintus, negirdėtus, bet vertus būti išgirstais.