Beklaidžiodamas internete užtikau vieno tokios lietuvių super atlikėjos tinklalapį kaip www.dzordanabutkute.com (įsijungia su muzika, kurios neradau kaip išjungti, o gerbėjams tai tikriausiai atgaiva sielai?m?).
Puslapis, kuris privertė šiek tiek pamąstyti. Ar ne visada taip nutinka?
Mes šiame tinklalapyje randame visą Džordžos diskografiją bei gyvenimo istoriją, kopimą į žvaigždžių olimpą. Wiki irgi tokia pat info sudėta, kas nuo ko kopino?
Keisčiausia, jog naujienose nieko nerašoma apie Džordžos koncertus užsienyje tik kažkokia foto su užrašu, kad “Džordžą jau 20 metų šviečia Lietuvos padangėje”. Koncertus atrandame tik rubrikoje “Koncertai”. Logiška, bet juk šiuo metu kaip ir koncertiniame ture ši atlikėja…
Šiame tinklalapyje galima atrasti ir nemokamų Džordžos dainų “parsipūtimui” iš interneto saugyklų, tikriausiai Džordža visai nesirūpina albumų pardavimais…Koncertuoja gyvai ir neatsigina į koncertus plūstančių tautiečių.
Žudanti frazė “Imkit mane ir klausykit. NON-STOP”, čia kaip prostitutė kalėjime: “Imkit mane ir skaitykit”…
Tikriausiai pačios įdomiausios skiltys šiame tinklalapyje yra komentarai bei fanai.
Fanų skiltis verta atskiro paminėjimo, nes čia pamačiau tokių dalykų, kad pagalvojau, o negi taip dar būna ir gali būti.
Siūlyčiau atkreipti dėmesį į faną Kęstutį ir jo kambario “apstatymą”.
Kadangi be proto susidomėjau Džordana, tai nutariau užsukti į jos leidybinės firmos “Mega records” tinklalapį, kurioje ši beprotiško garso atlikėja yra išleidusi visus savo albumus.
Čia laukė maža staigmena, nuteikusi be galo maloniai:
Mega records pradėjo veiklą 1993 metais vasario 14 dieną. Mega records buvo pirmoji įmonė Lietuvoje, pradėjusi gaminti muzikinius įrašus, magnetinių garso kasečiu pavidalu. Įmonė jau yra išleidusi virš 200 įvairių grupių ir atlikėjų albumų.
Šiuo metu Mega records sėkmingai tęsia muzikinę-prodiuserinę veiklą, naujų lietuviškos estrados žvaigždžių kūrimą. Bendradarbiaujant su mega records, lietuviškoje estradoje tapo žinomi tokie vardai kaip: Džordana, L.Kernagis, L+, XXL, Išjunk šviesą, Karališka Erdvė, Flex, YVA ir daugelis kitų grupių ir atlikėjų.
Tokių vardų kaip Džordana, Ligitas Kernagis(mažesniuose miesteliuose pastovus atlikėjas), L+, Karališkos erdvės, Yvos nemanau, kad reikia pristatinėti. Visi jiems mums mažiau ar daugiau pažįstami.
Aš nusprendžiau pasidomėti grupe Flex, nes kažkada girdėta, bet taip be atgarsio ėmus ir išnykus. Pasiknaisioju internete ir music.lt atradau šiek tiek grupės Flex istorijos.
Užmušanti citata iš interviu:
Nusprendėme nebūti vienodi ir labai blankūs.Mamone, kad tai kas dabar yra grupė “Flex” yra tam tikro lygio pasiekimas. Nusprendėme “persimesti” ant “euro dance” stiliaus. “Niekas nežino gal būt “Flex” po metų gros “R&B” gal ir ne bet tikrai norime kuo daugiau ekspermentuoti šioje srityje – pusiau juokais pasakojo Mindaugas.
Tai gaunasi taip, kad grosime belekokią muziką, kuri bus populiari ir būsime chaltūrškikais, tiek kiek reikės.
Šiame aprašyme sužiba neeilinio prodiuserio pavardė D.Pletniovas. Užkabina. Kontraversiška muzikinė asmenybė.
”Mega records” tinklalapyje randu grupės “Du-20V” albumą “Energija”, kuris mano menkomis žiniomis yra Pletniovo kūdikis. Pateikiu albumo apžvalgą spausdintą viename 1999m. “Ausies” numeryje, kurią pristato du apžvalgininkai Atomas ir Amperas:
Amperas: Pletniovas…Mama mia, Pletniovas.
Atomas: Dalius Pletniovas.
Amperas: Šiaip tai jau galim apžvalgą ir baigti.
Atomas: Gerai, baikim.
Amperas:“Babkių” negausim.
Atomas: Nu, tai…šitą…varom…apžvelginėjam..kalam į snukį!
Amperas (svajingai): Jo, į snukį…Bet per mažą į snukį už tokį “nepamirštamą” eurodisko. Pelėsiai ir…
Atomas: Kerpės.
Amperas: Pletniovas, durniau!
Atomas: Atleidžiu.
Amperas: Pletniovas – senas aferistas ir “chaltūrškikas” . Visokiausių projektų “tūčia”, bet kad kada nors paskui atsimintum. Tu, pavyzdžiui, ką nors atsimeni?
Atomas: Tik savimi patenkinto Pletniovo “charią”.
Amperas: O aš ir tos neatsimenu. Žodžiu, mes jau per daug bazarinam”. Laikas daryti išvadas. Albumas – visiškas šūdas. Pletniovas irgi. Energijos- nulis. Visi – kvailiai.
Atomas: Šitam “gupse” vienas “čiuvakas” iš Incognito A…
Amperas: Nu, ir?
Atomas: Nu, ir nieko.
Amperas: Žinai, man jų repavimas primena RSA.
Aromas: RSA?
Amperas: Jo, RSA.
Atomas: Nu, ir durnas.
Amperas: Pats tu – durnas.
(Atomas trenkia Amperui)
Dar truputėlį apie “Mega records”, kažkaip šalia tokių žymių vardų atrandu tokias grupes/atlikėjus kaip Atika ir Nojus. Nustembu ir galvoju: Negi ir taip būna: gal leidybinės firmos vadovai susipyko su sveiku protu?
Na, o pristatomos leidybinės firmos vaikai yra “Džordža”, “Atika”, “Slapjack” bei “Nasa”. Ką veikia “Atika” šiame sąraše niekaip nesuprantu.
Kas ta Džordža man visiškai aišku, “Atikos” tai nemėgstu dėl asmeninių priežasčių, šiaip labai neprasta dainuojamosios poezijos grupė, “Nasa” – pats pavadinimas trenkia naftalinu ir morgu, užkabina grupė “Slapjack”.
Neriu į interneto platybes ir music.lt atrandu vėl šiek tiek gėrio apie šį tvarinį.
Pasirodo, tai to pačio prodiuserio Pletniovo tvarinys, turintis tikslų išvaduoti lietuvišką muziką iš blogo lietuviško popso gniaužtų.
Šiai grupei net į užsieninius popmuzikos vandenis labai pasisekė išplaukti.
Sąlyginai kaip Lietuvėlei labai neblogas projektas, viena kompozicija truputį užkabina, bet nieko daugiau kaip buduarinis lengvas skaitalas prieš miegą. .
O mane dar stebinantis dalykas yra Pletniovo kaip prodiuserio pagalba Sielos albumui “Dali”. Tikriausiai darbo žmogus.
Apakintas Pletniovo asmenybės bandžiau dar daugiau apie šį asmenį sužinoti, bet nelabai ką tepešiau tik vieną labai neblogą straipsnį “Vakarų eksprese”.
Kažkaip jau ne vieną kartą šio dienraščio interviu su žinomais ir nežinomais atlikėjais labai pravertė užpildant lietuviškos muzikos spragas.
Straipsnis vadinasi “Lietuviai nusipelnė blogų dainų”, pateiksiu tik man labiausiai patikusias mintis iš interviu.
Muzikos gaminimas, o ne kūrimas:
”patys Lietuvos muzikos kūrėjai pastebi, kad tam, jog šalies popmuzika taptų originalesnė, trūksta pačių atlikėjų ryžto. Pašnekovai prisipažįsta, kad atliekant dalį užsakymų, tenka užsimerkti į jų idėjas ir žvelgti į tai kaip į rutinišką pragyvenimo šaltinį. Kalbinti specialistai sakė, kad per mėnesį realu sukurti nuo 2 iki 8 popdainų, profesionalesniems darbams skiriama po visą mėnesį ir daugiau.”
Dirba tik ant duonos ir vandens:
”Nedidukėje mūsų rinkoje vardų nedaug, tad svarbus tampa kiekvienas. O vieną kartą pasiklydus ar patyrus fiasko, gali tekti ilgai kopti į tą poziciją, kurią buvai pasiekęs.”
Piratavimas atlikėjų tarpe yra norma, nes pasauliui mes nesvarbūs, bet lietuviškoji autorinių teisių agentūra nuteis paprastą lietuvį už piratavimą. Paradoksai:
”Kokybės kilimui mūsų terpė nepalanki, – mano pokalbininkas. – Didžiųjų pasaulio muzikos leidybos kompanijų žvilgsniu žiūrint, esame nepastebimi. Galime vogti dainas, perdaryti ir jomis prekiauti – kad ir ką darytume, vis tiek joms neapsimoka steigti čia savo padalinių ir šitaip provokuoti mūsų muzikos tobulėjimą.”
Vienadienių drugelių paradas:
” pradedančiosios grupės ir atlikėjai užmiršo tokią sąvoką kaip koncertas ir siekia išgarsėti per naktį, kaip tai vyksta minėtuose realybės šou.”
Kažkaip neįtikimi Pletniovo žodžiai. Man rodos kažkas prasilenkia su logika:
”Kuo pats prisidedu prie apgailėtinos mūsų popmuzikos situacijos keitimo? Kiekvieną man patikėtą darbą, kad ir primityvią „dainušką„, stengiuosi atlikti kuo geriau, siekiu aukštos jo muzikinės, techninės kokybės.”
Bus tęsinys. Tikriausiai.
benamis