Prisimenu dainą:
„Maži jausmai prašo
Valgyti, gerti, miegoti
Dėvi ryškiais rūbais, spalvotais kaklaraiščiais
O didelis jausmas
Toli pievose gano karves
Draugauja su lauko našlaitėmis
Vakarais pavargęs pareina
Atsigeria pieno
Krenta ant šieno
Nubraukia veidu ropojantį vabalą
Ir jam nė motais, kad kažkas jo
Visą gyvenimą ieško“
O galbūt tas didelis jausmas seniai iškeliavo iš klonių, pievų ir laukų, ir vaikšto betoninėmis džiuglėmis lyg vargšas benamis dalindamas meilę ir gerumą, todėl nebūkime surūgę ir pikti, nes:
Betoninio miesto manifestai buvo užtikti Klaipėdoje, nežinomoje vietoje.
benamis