“Sprogdinantis plastikas” manąsias ausis užgulė ne per seniausiai ir tapo labai maloniu kūnui bei sielai atradimu. Todėl būtų nuodėmė šiuo gėriu nepasidalinti su jumis, mano brangieji skaitytojai (jei tokių dar liko, ar liko?).
Kas jie tokie?
Ši smegenų sprogdintojų komanda yra kilimo nuo Skandinaviškų kraštų. Išminavimo/užminavimo darbais užsiima dviese, maišydami subtilų elektroninių-jazzinių ritmų mišinį. Nuo pagrindinės veiklos kurdami garso takelius filmams.
Ką jie groja?
Tikriausiai pats sunkiausias klausimas, nors grubiai galima sakyti elektronika su jazzo priemaišomis, tačiau tai tik rėmai dėžė, o jeigu plačiau? Tikriausiai geriausiai tą atspindi Juodos morkos pastebėjimai, kad tai tiesiog nelabai išreiškiama žodžiais ir tų žodžių reikia bilenkiek ir vistiek pritrūksta. Nuo savęs galėčiau pridėti, jog labai man primena kažką tarp Aphex Twin ir Telepopmusic – labai savotiškas skambesys.
Albumas.
Jų vienas pirmųjų studijinių albumų “Amateur Girlfriends Go Proskirt Agents” pūpso ir mano grotuve, ir niekaip nepaleidžia jau kelias savaites.
Šios muzikos klausymas, tai ilga kelionė džiunglėmis, sapuojant, kai vienus vaizdinius keičia kiti, tai lyg džiunglių gelmėse girdimi įvairūs rimtai, kurie persipina su pasąmonės fantazijomis ir plukdo į nepatirtą šalį.
Mano numylėtiniais tapo keli gabaliukai kaip “Treat Me Mean, I Need The Reputation”, “Having Smarter Babies” ar “Happy Jizz Girls”.
Albumas toks įvairus, jog kartais manau, kad per “More Powah To Yah” girdžiu “Apocalyptica” atspindžius.
Albumas labai geras. Geros muzikos gurmanams tiesiog reikalingas. Verdiktas 10/10.
benamis