Ištaikiau laisvesnę progą pasimyluoti su kompiuteriu, nors jam mano meilės pastaraisiais mėnesiais neturėtų trūkt, netgi jaučiu tam tikrą psichologinę priklausomybę, manau, jei taip ir toliau teks apsilankyti pas kompetentingus daktarus ir pasigydyti nuo interneto. Skaičiau, kad Kinijoje jau gydo, galėtų ir Lietuvoje kokį centriuką įkurt.
Taigi, po tokių lyrinių nukrypimų jamkim jautį už rago ir kažką su juo produktyviai nuveikim…Selekciją palikim tos srities specialistams.
Taigi keliu paprastą klausimą – ar verta būti blogeriu?
Kažkada tokį pat klausimą kėlė Tadas Vidmantas tik kitokia forma – ar verta būti studentu? Nežinantiems atsakymo verta pasižiūrėti, koks gi tas atsakymas.
Aš žinau, kokia piktoji dvasia gali jus sugundyti pradėti rašyti savo tinklaraštį – tai baisioji Manto Malciaus šmėkla, kuri visokiems ne interneto specialistams pateikia į labai gražų popieriuką suvyniotą nuodingą saldainį. Neužkibkit ant to kabliuko kaip kad aš padariau ar mano kolega varpininkas, kuris kaip ir aš prisiklausę Manto saldžiabalsių kalbų patraukėm į naujus bloginimo tyrus skleisti naujų savirealizacijos idėjų. Būkit, budrūs. Čia taip pat kaip Biblijoje, kur žaltys gundo draudžiamu vaisiumi.
Nors blogas yra gera savirealizacijos priemonė, po kiek laiko imi žmogus ir supranti, kad šis malonumas suryja per daug laiko, o naudos kažkokios visiškas nulis. Nebent tie keli ar keliolika komentarų nusidriekusių po įrašų maloniai glosto savimeilę.
O kas toliau. O toliau blogiau. Gi turit asmeniniu gyvenimus?
Teisybė? O tinklaraštis kaip koks kirminas pradeda brautis į asmeninę erdvę ir ryti laiką. Brangų laiką,kurį būtų galima skirti draugams, pasivaikščiojimui parke, pabuvimui su mergina ar dar velniai žino kam, bet tik jau ne lindėjimui prie susmirdusios ūžiančios dėžės vis mintyjant ką parašyti…
Kažkas sakys kaip noriu taip rašau, aš čia sau, dėl savęs. taip nebūna. Kai pradeda rastis pirmieji komentarai, pirmosios peržiūros ir pirmieji rss prenumeratoriai – pradedi rašyti ne tik dėl savęs, kiek dėl tų žmonių, kurie “įpareigoja”. O tai labai blogai, nes tada galvoji kaip parašyt kas kitiem būtų įdomu ir ne duok die po kokio įrašo pradės kristi lankomumo statistika. Tada jau galima save pradėt graužti klausimais – kuo neįtikau, ką blogai parašiau, kad manęs neskaito…
Nežinau, kaip kitiems, bet bent jau man taip buvo. Bet poto susivokiau, kad rašau tiems keliems asmenims, kurie komentuoja, man jie svarbiausi ir tiek. Tegul tie “nematomi” skaitytojai skaito, bet jie ne kontaktuoja su manim, nevyksta dialogas, aš jų nematau, na o jeigu jiems reikia tegul jie skaito mane. Dzin.
Tas kas nesuprato, tai trumpai pasakysiu – blogas ryja laiką ir gadina nervus. Piniginę blogo pusę vienastoks visai neseniai paskaičiavo ir didžiąja dalimi prisidėjo prie šio įrašo gimimo.
Tiems kam nebeįdomu skaityti, tai drąsiai galite uždaryti savo naršykles ir pėdint plačiais interneto keliais lauk, nes žadu truputį pasiplėsti.
Na, va. Turim naujai iškeptą blogerį, kuris karts nuo karto pasirodo blogoramoj ir štai tada blogerio mintyse kyla svajonės –“o jeigu aš būčiau kaip…”. Mano asmenine nuomone, tokios svajonės tėra svajonės, nes…nes dabar susikūręs blogas tikrai nebeturi šansų tapti tokiu populiariu kaip ežiukasvilniuje.lt ar visai neseniai numiręs žudykreklamą.lt Keistas dalykas, jog žudanti reklama jau buvo nusižudžiusi prieš gerus pusę metų, bet tik visai neseniai sugebėjo “oficialiai” nusižudyti. Kokį fenomeną mes čia matome?
Žudyk reklamą, puikuojasi blogologe kažkurioje iš viršutinių vietų, bet iš tikrųjų nebekuria nieko ar kažko bent jau įdomaus. Tiesiog, manau, kad jau pradėjo tie laikai, kai blogas galėjo žaibo greičiu pildytis prenumeratoriais, nebent ateitis įrodys kitaip, kuo labai abejoju. Galbūt tai ir galėtų pavykti, bet šiuo atveju, manau tai turėtų būti jungtinis gaminys- kelių autorių kolektyvo.
Dar vienastokio pateiktame straipsnyje radau tokią mintį, kad pagrindiniai “blogeriai” yra jaunimas. Taip, ta didžioji dalis blogų parašomų blogas.lt sistemoje yra paaugliški paverkšlenimai ar tiesiog mirę interneto užrašai. Galbūt jaunimas yra dauguma, bet kokybišką turinį kuria ne jaunimas. Štai mano pavyzdžiai – nežinau.lt, račas.lt, auksinėvarpa.lt, karolis.pocius.lt – tai vieni didžiausių mano asmenine subjektyvia nuomone blogų “ant” Lietuvos. Taigi, kiekybę kuria jaunimas, kokybę – žmonės, turintys ką pasakyti, pasidalinti savo žiniomis, langu į pasauli, taip sakant, ne pienburniai.
Taigi, jei esi jaunas ir gražus, siūlau visiškai neprasidėt su bloginimu, geriau tą laiką skirti mokslui ar draugams.
Bloginimas – laiko švaistymas vėjais.
Geriau nebandyk.
P.S. Jau baigęs įrašą radau dar vieną įrašą nežinau.lt, kurio mintys labai panašios į mano, bet kitaip apteiktos.
Ką gi ir vėl pavėlavau.
benamis